Toks požiūris paprastai dominuoja dėl medikų darbo specifikos neišmanymo. Ne visi žino, kad gydytojai paprastai dirba pagal aiškiai nustatytas gydymo schemas, algoritmus ir joks kyšis nepaskatins jo gydyti kažkaip kitaip t. y. geriau, o negavus dovanos – specialiai kenkti pacientui.
Vadovaujasi gydymo schemomis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. dr. Leonas Valius pasakoja, kad gydytojų darbo praktikoje yra įprasta taikyti dažniausiai tarptautiniu mastu vienos ar kitos srities specialistų bendru sutarimu priimtas gydymo schemas – veiksmus, jų seką. Tai yra patariamasis instrumentas, kurį suformuoja, pavyzdžiui, kardiologų, endokrinologų, šeimos gydytojų ar kitų specialistų tarptautinės asociacijos, draugijos, siūlydamos gydytojui pasinaudoti geriausiaisiais tos srities medicinos pasiekimais.
„Man kaip šeimos gydytojui dažniausiai tenka taikyti tam tikrus algoritmus, norint pacientui skirti vaistus, kuriuos kompensuoja ligonių kasos. Neretai tos gydymo vaistais schemos skiriasi nuo oficialių tarptautinių gydymo algoritmų, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje konkretus vaistas gali būti neregistruotas arba jis yra per brangus kompensuoti. Be to, jos apima ne tik tam tikrų kompensuojamų vaistų skyrimą, bet ir nustatytų tyrimų atlikimą, tų tyrimų parametrų įvertinimą“, – kaip sudaromos pacientų gydymo schemos aiškina profesorius ir priduria, kad būna atvejų, kai gydytojas mato, jog ligoniui būtų naudingi vaistai, kurie nėra kompensuojami ir neįtraukti į bendrąją gydymo schemą. Jei pacientas sutinka, gydytojas gali išrašyti receptą tokiems vaistams, tačiau tuomet žmogus turės mokėti visą kainą.
Gydymo eigos metu – konsultuojama, teikiama metodinė pagalba
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė rūpi ir gydymo įstaigoms, ir ligonių kasoms. Visiems svarbiausia – paciento sauga ir gydymo kokybė, reikšminga ir gydymo įstaigų tvarkoma įvairi dokumentacija, todėl gydymo įstaigas nuolat konsultuoja teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertai. Kasmet šie specialistai minėtų konsultacijų suteikia vis daugiau. Ligonių kasų ekspertų prioritetas – ne bausti, o konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą medikams. Tai prevencinės priemonės, padedančios mažinti netinkamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos panaudojamą, užtikrinančios sėkmingą ligonių kasų ekspertų bei gydymo įstaigų dialogą.
„Visos gydymo schemos nėra būtinai privalomos, jos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Juk kiekvienas pacientas yra individualus, jo sveikatos būklė skirtinga. Reikia atsižvelgti, ar jis yra fiziškai aktyvus, kokią įtaką jam daro gyvensenos įpročiai, kokius kitus vaistus jis vartoja, kokia galima vartojamų vaistų sąveika ir į kitus faktorius. Ir nors yra nustatyti gydymo šablonai, gydytojas pats, laisvai priima pagrįstus sprendimus“, – teigia prof. dr. L. Valius.
Korupcija sparčiai mažėja
Paklaustas, kokią įtaką gali turėti gydytojui duotas kyšis, profesorius atsako – nulinę. Tai nepakeis gydymo, nes jis yra apibrėžiamas tiek medicinos normomis, tiek poįstatyminiais teisės aktais, o ir neoficialaus atsilyginimo gydytojams atvejų, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo teigimu, sparčiai mažėja. Ypač greitai šis reiškinys nyksta gydytojų tarpe. Jau retai kada kokia močiutė pabando kokį šokoladuką įbrukti. Medikai tuomet sako: „Ačiū, tikrai nereikia, mes ir patys džiaugiamės, kad jums geriau“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
