Visi nori kuo skubiau sulaukti reikiamos pagalbos, ypatingai kai daugiau nei pusė pacientų – vaikai. Deja, priėmimo-skubios pagalbos skyriuose gali tekti palaukti 3 ar net daugiau valandų.
Nors žmonių srautas padidėjo, vis dėlto Kaune pastebėta, kad žmonės, juolab vaikai, neskuba rodytis viešose vietose, mat bijo dėl gripo epidemijos metu siautėjančių virusų susirgti dar labiau ir stengiasi gydytis namie arba išsikviesti gydytoją į namus.
Primename, kad prieš kelias dienas susirūpinęs savo vaiko sveikata tėtis bandė išsikviesti greitąją pagalbą, tačiau jiems buvo patarta nuvykti į polikliniką. Taigi, prieš vykstant į priėmimo-skubios pagalbos skyrių vyras paskambino paklausti, kokios eilės ir ar ligai reikės laukti.
Vienoje gydymo įstaigoje pranešė, kad reikės laukti 6 val., o kitoje 3 val., tad beliko rinktis tik tą, kurioje eilės trumpesnės.
Dėl šios priežasties kai kuriems skaitytojams iškilo klausimų, ar tikrai medikai dirba visu pajėgumu, kaip tas eiles sutrumpinti ir ar negalima paprasčiausiai išsikviesti gydytoją į namus. Į visus rūpimus klausimus atsakė specialistai.
Sostinėje sustiprinta medikų komanda
Net 68 proc. sergančiųjų yra vaikai, o dėl padidėjusio sergamumo gripu sustiprinta medikų komanda.
„Nuo gripo sezono pradžios Vaikų ligoninėje jau yra patvirtinti 377 A tipo gripo atvejai. Per savaitgalį turime apie 30-40 patvirtintų gripo atvejų, daugybė vaikų serga žarnyno infekcijomis, viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Didžiulė apkrova vaikų infekcinių ligų ir pediatrijos skyriuose. Dėl padidėjusio sergamumo gripu sustiprinome medikų komandą.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykstantys pacientai rūšiuojami pagal būtinosios pagalbos poreikį, tai reiškia, kad atvykusio paciento būklė pirmiausia įvertinama pagal gyvybines ir kitas svarbiausias funkcijas.
Pasitaiko atvejų, kai nedelsiant vaikas siunčiamas į intensyviosios terapijos skyrių arba pagal poreikį guldomas į skyrių. Jei nustatoma, kad pacientui reikia tik ambulatorinės pagalbos, priėmimo-skubios pagalbos skyriuje gali tekti palaukti ir 2-3 valandas“, – papasakojo apie situaciją Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, vaikų ligų gydytoja dr. Sigita Burokienė.
S.Burokienė ragina tėvus neskubėti į ligoninės priimamąjį vos tik vaikui sukarščiavus. Rekomenduojama patiems suteikti pirmąją pagalbą. Jeigu vaikui tik pakilo temperatūra, reikia duoti vaistų nuo temperatūros ir stebėti, kaip jis jaučiasi. Jeigu situacija gerėja, reikia stebėti vaiko būklę toliau, duoti pakankamai skysčių.
Vaikų ligoninės gydytojai siūlo tėvams susipažinti su reikalingais patarimais, vaikui sukarščiavus.
Infekcijų kontrolės specialistai savo ruožtu siūlo priemones, apsaugančias mus nuo gripo.
Saugaus kosulio ir elgesio higienos reikalavimai:
- Kosint, čiaudint reikėtų užsidengti burną vienkartinėmis servetėlėmis, sulenkta alkūne. Nerekomenduojama užsidengti plaštaka ar daugkartinio naudojimo nosinėmis.
- Reguliariai plauti ir dezinfekuoti rankas, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
- Panaudotas nosines iškart išmesti į buitines atliekas.
- Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nedezinfekuotomis rankomis.
- Nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei tai neišvengiama, užsidėti medicininę kaukę.
- Dažnai, pagal galimybes mikrocirkuliacijos režimu atveriant langus, vėdinti patalpas. Nevėdinti patalpų per higienos kambarius bei atvėrus duris į koridorius.
„Vaikų ligoninė nuo šiandienos dėl gripo epidemijos skelbia laikinas ribojimo priemones, t.y. ribojamas lankančių asmenų skaičius. Vieną pacientą vienu metu esant neatidėliotinam reikalui gali lankyti tik vienas šeimos narys. Infekcijų kontrolės specialistai rekomenduoja neleisti lankytis pas sergančius broliukus ir sesutes kitiems šeimos vaikams – 68 proc. visų sergančiųjų yra vaikai, tad jie ir yra pagrindiniai oro lašelinės infekcijos platintojai populiacijoje“, – paaiškino vaikų ligų gydytoja.
Bijo gripo – neina į polikliniką
Kaune pastebėta kita tendencija. Epidemijos metu žmonės linkę saugotis viešų vietų, todėl neskuba ir lankytis poliklinikoje.
Oficialiai teigiama, kad Kaune gripo epidemijos metu pas vieną šeimos gydytoją per dieną vidutiniškai apsilanko net apie 40 pacientų, o dėl gripo uždarytos jau 5 mokyklos. Atrodytų, eilės turėtų būti didžiulės, tačiau didesnė pacientų apgultis yra tik mikrorajonų poliklinikose, o Centro padalinyje – ramiau.
Poliklinikos Centro padalinyje apsilankę lrytas.lt reporteriai trijuose poliklinikos aukštuose tesutiko apie 20 pacientų. Paklausti, kurgi ta sergančiųjų minia, medikai atsakė, kad per gripo epidemiją pacientai kaip tik vengia lankytis poliklinikoje ir smulkius negalavimus gydosi namuose.
Kauno poliklinikos Centro padalinio vaikų gydytoja (redakcijai vardas ir pavardė žinomi. – red.) patvirtino, kad gripo epidemijos metu vaikai į polikliniką neplūsta.
„Aišku, keletą dienų buvo didokas pakilimas. Bet mes nelabai sulaukiame neplanuotai ateinančių ligonių. Tačiau anądien sulaukiau 3 iškvietimų į namus – žmonės norėjo pasikonsultuoti, tačiau bijojo eiti į polikliniką, kad neužsikrėstų gripu. Sako: „Bijom eiti, kadangi gripas.“
Vidurdienį poliklinikoje – tuščias koridorius. Žmonės labai įsibauginę“, – pasakojo gydytoja.
Didelis žmonių srautas ateina be registracijos
Tuo tarpu suaugusiesiems ir vaikams skirto Kalniečių padalinio registratorė Audronė teigė pastebinti didelius žmonių srautus.
„Eilės labai padidėjusios, daug kas ateina ir be registracijų. Dalis užsiregistruoja planiniai, kiti paskambina ir pasako, kad karščiuoja, bet nėra užsiregistravę – tuos per registratūrą siunčiame pas gydytojus. O kiek dar jų ateina tiesiai į registratūrą, nepranešę... Neįmanoma net suskaičiuoti realaus pagausėjimo“, – sakė registratorė.
Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša teigė, kad šiemet sergantys kauniečiai turi daugiau galimybių greitai ir kokybiškai sveikti nei iki šiol.
„Eilės, be abejo, pailgėjusios – maždaug viena ar dvejomis dienomis. Tačiau mūsų poliklinikose yra specialūs kabinetai, skirti neužsiregistravusiems žmonėms. Pavyzdžiui, jei atvyksta karščiuojantis, iš anksto neužsiregistravęs žmogus, o jo gydytojas tuo metu nedirba – jis siunčiamas į atskirą pagalbos kabinetą.
Be to, sergantieji dabar gali ir telefonu pranešti gydytojui apie aukštą temperatūrą, pradėti nedarbingumo pažymą ir gauti visas rekomendacijas gydymuisi.
Taip pat poliklinikose atliekami nauji gripo tyrimai – atėjęs gali išsitirti, ar sergi gripu ir jei taip, kurio tipo – A ar B. Ir tai užtrunka... gal 10 minučių“, – pasakojo P.Kibiša.
Jo teigimu, pradėjus lengvai sloguoti ar esant nedidelei temperatūrai į polikliniką skubėti išties nebūtina – galiausiai, vien tam, kad neperduotum viruso aplinkiniams. Tačiau esant itin aukštai temperatūrai ar prasidėjus komplikacijoms reiktų nedelsiant kreiptis į medikus.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Suprantama, kiekvienas žmogus nori gauti gydymo paslaugas kuo greičiau, kai tik atvyksta į polikliniką, ar ligoninės priimamąjį. Tačiau žiemos metu gydymo įstaigose pagalbos laukia labai daug pacientų, o gydytojai ir slaugytojai dirba labai intensyviai.
„Gydymo įstaigose gripo epidemijos metu turi būti sudarytos visos sąlygos, kad susirgę pacientai sulauktų kvalifikuotos pagalbos. Jei pacientas jaučia į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius), rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar šeimos centro budintį gydytoją.
Svarbu žinoti, kad esant tam tikroms indikacijoms, pavyzdžiui, labai aukštai temperatūrai, pacientas pas šeimos gydytoją (arba budintį gydytoją) turi būti priimtas tą pačią dieną, o tuo atveju, jeigu paūmėjo lėtinė liga – per 7 darbo dienas“, – atsakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Vaida Momkuvienė.
Šeimos gydytojo paslaugos į namus
V.Momkuvienės teigimu, tam tikrais atvejais šeimos gydytojas paslaugas teikia paciento namuose. Paslaugos namuose turi būti teikiamos ligoniams, kurių temperatūra aukštesnė nei 38,5 °C, taip pat jeigu neveikia temperatūrą mažinantys vaistai ir jeigu karščiavimo metu atsirado naujų odos bėrimų.
Taip pat šios paslaugos gali būti teikiamos naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienerių metų arba sunkų neįgalumą turintiems vaikams, asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba specialus nuolatinės slaugos poreikis, gyventojams, kuriems ūmiai sutriko judėjimo funkcija ir jie negali savarankiškai judėti.
„Gripo epidemijos metu pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi savo darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų (ypač sergančių lėtinėmis ligomis, neįgalių), negalinčių atvykti į gydymo įstaigą, būtų lankomi namuose. Be to, esant gripo epidemijai, gydymo įstaigos privalo užtikrinti vaikų iki 10 metų vizitavimą namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5 °C.
Pacientų lankymo namuose sąlygas ir reikalavimus nustato asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Tad pacientui (ar jo atstovui) reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios jis yra prisirašęs.
Taigi, tuo atveju, jei sergančiojo būklė nėra sunki ir skubi, važiuoti į ligoninę nereikia. Pirmiausia, svarbu įvertinti situaciją, ar būtinoji medicinos pagalba iš tiesų yra reikalinga, ar tikrai reikiamos pagalbos negali suteikti šeimos ar budintis gydytojas.
Juk esant dideliems pacientų srautams gali nutikti taip, kad, pavyzdžiui, naktį atvykus į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, eilėje pagalbos lauks gerokai ilgiau, nei ją gautų pas savo poliklinikos ar šeimos centro budintį gydytoją“, – sako Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja.
Be to, pasikonsultuoti dėl gydymosi karščiuojant visada galima ir paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112.
