Gali būti, kad greitu metu prie jų prisijungs dar daugiau savivaldybių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai rekomendavo skelbti gripo epidemiją ir Radviliškio, Joniškio, Kretingos, Šilutės, Rokiškio rajonų ir Palangos miesto savivaldybių teritorijose, rašoma pranešime spaudai.
Esama situacija
NVSC specialistai praneša, kad praėjusią savaitę (2019 m. sausio 28 – vasario 3 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodikliai aukščiau minėtose teritorijose yra tokie:
Šiaulių apskrityje – 152,89 atvejo 10 tūkst. gyventojų, Joniškio rajone – 154,42 atv. 10 tūkst. gyventojų, Radviliškio rajone – 136,17 atv. 10 tūkst. gyventojų.
Telšių apskrityje – 162,36 atv. 10 tūkst. gyventojų, Mažeikių rajone – 192,16 atv. 10 tūkst. gyventojų.
Panevėžio apskrityje – 167,81 atv. 10 tūkst. gyventojų, Rokiškio rajone – 181,44 atv. 10 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos apskrityje – 192,2 atv. 10 tūkst. gyventojų, Klaipėdos rajone – 129,6 atv. 10 tūkst. gyventojų, Šilutės rajone – 128,6 atv. 10 tūkst. gyventojų, Kretingos rajone – 240,2 atv. 10 tūkst. gyventojų, Palangos mieste – 133,3 atv. 10 tūkst. gyventojų.
Sergamumas gripu ir ŪVKTI 2019 m. penktąją savaitę skirtingose apskrityse ir visoje Lietuvoje
NVSC duomenimis, 2019 m. penktąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 178,7 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Alytaus apskrityje (209,7 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (116,4 atv. 10 tūkst. gyventojų). 2018 m. penktąją savaitę Lietuvoje sergančiųjų buvo šiek tiek daugiau – 179,6 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Marijampolės apskrityje (218,6 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Panevėžio apskrityje (151,9 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Palyginti, bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje ketvirtąją savaitę buvo 155,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, iš to matyti, kad sergamumas didėja.
Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Rekomendacijos gyventojams gripo epidemijos metu:
Gripo epidemijos metu rekomenduojama saugotis peršalimo ir sergančiųjų.
Vengti kontakto su sergančiaisiais, nuo kosinčio ar čiaudinčio kolegos pravartu pasitraukti nors per metrą.
Dažnai plauti rankas.
Gerai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių).
Vengti masinių susibūrimo vietų, nesant būtinybei nesinaudoti viešuoju transportu, pasirinkti individualias laisvalaikio praleidimo priemones.
Pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą, daugiau būti gryname ore.
Pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, sergantįjį (pagal galimybes) izoliuoti nuo sveikųjų.
Pati efektyviausia priemonė nuo gripo – skiepai
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama prieš prasidedant gripo sezonui, t. y. spalio pradžioje. Tačiau pasiskiepyti galima ir dabar, nes rizika užsikrėsti gripu išlieka iki pat kovo mėnesio.
Rekomendacijos susirgus
Susirgus gripu rekomenduojama kreiptis į medikus ir griežtai laikytis paskirto gydymo. Geriausia, jeigu namuose ligonį slaugytų vienas asmuo.
Ligoniui ir jį slaugančiam sveikajam rekomenduojama nosį ir burną dengti vienkartine kauke. Kosint ir čiaudint, patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje).
Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas. Rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas, ypač aptarnavus ligonį ir prieš valgį.
