Pas šiuos gydytojus ėmė plūsti medaus ir įvairių vaistažolių arbatų perdozavę lietuviai, daugiausiai maži vaikai.
Gydytojai sako: visų istorija ta pati: norėdami apsisaugoti nuo gripo, peršalimų žmonės griebėsi ne skiepų, vaistų, o liaudiškų priemonių. Ir dėl užklupusių alerginių reakcijų, dusdami, išberti vis tiek pateko į gydytojų rankas.
Vaistus keičia į medų
Šalį vis labiau apimant gripo epidemijai, pas bitininkus tįsta eilės.
Bitininkas Česlovas Pukys iš Vilniaus rajono vos spėja medumi pildyti kibirėlius.
Vieni medų perka norėdami apsiginti nuo ligų, o jau susirgę – norėdami pasveikti.
„Žmonės yra įtikėję, kad jeigu šiandien susirgo, nusipirks kilogramą medaus, pavalgys šaukštelį-kitą ir bus sveiki“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė bitininkas Č.Pukys.
Ilgametis bitininkas moko: norint stiprinti imunitetą medų po 1-3 šaukštus reikia vartoti kasdien visus metus, o susirgus gripu stebuklo jis jau nebepadarys.
„Simptomus palengvins, jeigu atsitiko kažkokia bėda, šiandien susirgo, bet tai tikrai nebus vaistas, kuris pagydys“, – įspėjo Č.Pukys.
Kad medaus produktai šiuo metu ypač paklausūs pastebėjo ir medaus parduotuvės vadovė Nadiežda Šubnikova.
„Daugiau perka, sakyčiau, bičių produktų nei medaus. Gal visi užsipirko ir namie turi daug? Dabar paprastai perka bičių duoną, žiedadulkes, pikio arba sauso, arba preparatų su pikiu, bičių pienelį“, – vardijo N.Šubnikova.
Daugėja alerginių susirgimų
Tačiau alergologai pastebi, kad per gripo sezoną pradėjo daugėti pacientų, kuriems dėl gydymosi medumi ar vaistažolių arbatomis prasidėjo alerginės reakcijos.
Ypač daugėja medaus ir arbatų perdozavusių vaikų.
„Jeigu maži vaikai, būna ir didesnės reakcijos. Kartais užuot nustojus sirgti atsiranda dusimai, bėrimai, paraudimai. Vaikučiams tokių reakcijų pasitaiko dažniau“, – sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės alergologė Nemira Vaičiulionienė.
Tačiau dauguma „Lietuvos ryto“ televizijos žurnlistų kalbintų sergančiųjų vis tiek sako, kad liaudiškomis priemonėmis pasitiki labiau nei vaistais ar skiepais nuo gripo.
Apie tai alergologė N.Vaičiulionienė sakė: „Visuomet pradėjus gydytis žolėmis reikia save stebėti. Jeigu prasideda staigios reakcijos, temperatūros pakilimai, yra labai bloga savijauta, reikia pagalvoti, kad žolės nepadės ir reikia kreiptis į gydytoją.
Yra priešvirusiniai vaistai, kuriuos susirgus pirmomis paromis reikia pradėti vartoti. Bet čia ir padaroma klaida: „Ach, gal aš žolelėmis išsigydysiu“.
Nuo gripo pasiskiepijo 5-10 proc. žmonių
Gydytojai vis kartoja, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra skiepai. Tačiau Lietuvoje, kaip ir visame Baltijos regione, nuo gripo skiepijasi mažiausiai žmonių visoje Europos Sąjungoje.
„Mažesnės nei Lietuvoje pasiskiepijusių asmenų apimtys yra mūsų kaimyninėse šalyse. Ten jos nesiekia net 3 procentų. Taip pat Lenkijoje ir Čekijos respublikoje taip pat yra mažesnės skiepijimosi apimtys nei Lietuvoje“, – vardijo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė.
Daugiausiai nuo gripo pasiskiepijusių žmonių yra Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.
