Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuviene bei Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Auguste Jelinskaite.
– 20 žmonių jau mirė nuo gripo ir jo komplikacijų. Ponia Razmuviene, ar galima sakyti, kad pasiektas šios ligos pikas?
– (D.Razmuvienė) Manau, kad taip. Jau praėjusią savaitę statistiniai duomenys, kuriuos mes gauname kiekvieną pirmadienį, rodė, kad iš dešimties aštuoniose savivaldybėse sergančiųjų skaičius sumažėjo. Bet tas sumažėjimas yra dešimtąja dalimi. Toje pačioje teritorijoje, kaip Šiaulių apskritis, bendras sergamumo lygis sumažėjo, tačiau per savaitę registruota 200 gripo atvejų daugiau. Bet tokio didesnio pakilimo, kad būtų registruojama virš 200 sergančiųjų 10 tūkst. gyventojų, jau nei vienoje savivaldybėje neregistruota. Manome, kad pikas pasiektas.
– Kiek laiko galėtų užtrukti atoslūgis? Kiek dar laiko reikėtų saugotis?
– (D.Razmuvienė) Apie porą savaičių dar reikės būti tame aukštame lygmenyje, kuris yra pirmadienio duomenimis. Reikia manyti, daugiau nebedaugės sergančiųjų, bet toks aukštas sergamumo lygis bus 2-3 savaites. Dar visą vasarį, ko gero, būsime įtemptame dėmesyje dėl gripo, po to 2-3 savaites mažės sergančiųjų skaičius. Čia yra teorinė visos gripo epidemijos struktūra, schema, kaip pasielgs šių metų gripas, nes jis yra agresyvesnis nei praėjusių metų. Dominuoja A(H1N1), buvęs pandeminis, kuris sukėlė pandemiją 2009 m. Jis patapo sezoniniu, tačiau yra labai agresyvus. Šiai dienai registruota 20 mirties atvejų, tačiau žiniomis, kurias gauname iš ligoninių, nemažai žmonių guli intensyvioje terapijoje. Nesinori prognozuoti, bet dar gripo pabaigos nematome.
– Anksčiau nebuvo tiek mirčių?
– (D.Razmuvienė) Yra buvę ankstesniais sezonais, prieš 5 metus buvo registruota virš 50 savivaldybių ir mirčių atvejų virš 20. Praėjusiais metais epidemija buvo paskelbta daugiau negu pusėje, mirties atvejų registruota 14. Šitas sezonas niekuo labai neišsiskiria iš praėjusių sezonų, tačiau kadangi cirkuliuoja agresyvesnis virusas, agresyvesnė klinika, greitesnės išeitys, taip kad reikia laukti pabaigos, tada darysime išvadas.
– Gydytoja, jūs dirbate skiepų kabinete, taip pat budite. Ar žmonės pakankamai žino apie gripą ir kaip reiktų elgtis? Buvo atvejų, kurie baigėsi mirtimi – žmonės pravaikščiojo ligą, gydėsi kaip nuo peršalimo, vartojo paprastus vaistus, įsigytus be recepto, neišsiaiškino, kad buvo gripas ir viskas baigėsi labai blogai.
– (A.Jelinskaitė) Žmonės greičiausiai dažnai sumaišo paprastą infekciją, viršutinių kvėpavimo takų infekciją su gripu. Ir dažnai galvoja, kad tai tiesiog yra banalus peršalimas, pravaikščios ir pasveiks. Tačiau gripas yra tikrai sunki infekcinė liga, kuri palieka ir pasekmių.
– Netgi jeigu pasveiksti gali likti pasekmių?
– (A.Jelinskaitė) Taip. Silpnumas bendras ilgai išlieka, jeigu komplikuojasi, tikrai gali baigtis liūdnai.
– Visi kalba, kad labai mažai žmonių Lietuvoj skiepijasi nuo gripo, 6-7 proc. Jūs, kaip dirbanti skiepų kabinete, ką galite pasakyti?
– (A.Jelinskaitė) Susidomėjimas skiepais nuo gripo kiekvieną rudenį būna, daug žmonių skambina, tačiau tai nepakankamas paskiepijimas visuomenėje. Už tai gal ir stebime sergamumo pakilimą. Bet vakcinas, kiek turėjome, kiek valstybė nupirko, visas sunaudojome mūsų įstaigoje.
– Trivalentes vakcinas, dėl ko irgi kilo įvairiausių abejonių ir diskusijų: kas geriau – trivalentė ar keturvalentė vakcina nuo gripo.
– (A.Jelinskaitė) Labai visi norėjo keturvalentės, tačiau tinka ir trivalentė šiais metais.
– Ponia Razmuviene, dauguma nuo gripo mirusių žmonių yra senyvo amžiaus. Suprantu, kad čia didžiausia rizikos grupė – senyvo amžiaus žmonės, taip pat vaikai, besilaukiančios moterys. Kokias ligas išprovokuoja gripas?
– (D.Razmuvienė) Kadangi šiais metais jau galime preliminarią analizę padaryti mirusių žmonių, tai pirmiausia noriu pasakyti, kad jie visi, išskyrus du jaunus asmenis, turėjo lėtines lydinčias ligas ir visi turėjo galimybę būti paskiepyti valstybės lėšomis ar savomis lėšomis, bet nebuvo skiepyti. Tos lėtinės ligos yra pačios įvairiausios – širdies, plaučių, inkstų nepakankamumai, endokrininės ligos.
Pirmos mirtys buvo registruotos gerokai vyresnio amžiaus, labai garbaus amžiaus asmenų, bet po to registruotos mirtys yra labai darbinio amžiaus 24-50 metų žmonių. Ir pagrindinis amžiaus tarpsnis yra 40-50 amžiaus asmenys, bet jie visi turėjo lėtines ligas ir galimybę pasiskiepyti, bet ja nebuvo pasinaudota. Nors rudenį labai daug kalbų vyksta apie skiepijimus, kartais netgi mums sako: užtenka mus gąsdinti gripu, nieko čia baisaus nebus. Dabar, kai jau epidemija, sergamumo pikas pasiektas, didesnis sergamumo pakilimas, tikrai sulaukiame daug skambučių, norinčių dabar pasiskiepyti.
Dabar skiepytis nėra pasakyta, kad negalima, nes skambutis toks, kad namie slaugo senyvo amžiaus asmenį, tai reikia labai įvertinti visas aplinkybes, nes skiepas suteiks apsaugą po kelių savaičių. O jeigu koks prižiūrintis namiškis parneš sukėlėją, tai žmogus susirgs po 1-3 parų. Visada reikia pagalvoti rudenį ir jeigu tau skirta vakcina, tu priklausai bet kuriai iš 5 rizikos grupių, nemanau, kad žmonės galėtų tuo nepasinaudoti.
Šiai dienai yra vienintelė specifinė priemonė – specifinis antigenas suvaldyti gripo virusą, kuris numatomas, kad cirkuliuos. Kalbant apie vakcinas, tiek trivalentė, tiek keturvalentė, jos savo sudėtimi yra identiškos, tik keturvalentė turi vien papildomą B tipo antigeną. Bet trivalentė, kurią perka valstybė, yra 2 A ir 1 B gripo tipo virusai. Būtent tas vienas, kuris yra trivalentėje ir keturvalentėje vakcinoje, šiais metais ir daugiausia išskiriamas.
– Santaros klinikos teigia, kad nebeturi vakcinų, kurias valstybė kompensuoja. Nežinau, kokia situacija, ar dar įmanoma nemokamai pasiskiepyti?
– (D.Razmuvienė) Jeigu mokama – rinkoje jau jos nebėra seniai, labai intensyviai buvo skiepijamasi mokama vakcina. Nemokamos vakcinos šiai dienai yra likę likučiai, bet manau, kad padaryta didžiulė paslauga – žiniasklaidoje buvo platinama informacija, kad buvo nupirkta neteisinga vakcina. Ir tokie neteisingi pamąstymai sukelia visuomenėje nuomonę ne tik, kas link gripo, kad nereikia skiepytis. Bet tada labai didžiulė žala visam vaikų profilaktiniam skiepijimų kalendoriui, ką mes matome ir šiandien, padarę išvadas. Visų skiepijamų pozicijų yra sumažėjimas. Tai yra stebima nuo 2010 m., kai labai daug žmonės pradėjo žinoti apie vakcinas, jaunos mamos pradėjo dalintis nuomone socialiniuose tinkluose. Reikėtų žmonėms pasiremti mokslu pagrįsta informacija. Nėra kitos priemonės, kas ką besakytų. Yra vienintelė specifinė priemonė, kuri yra skiepai.
– Esu girdėjusi, kad patys medikai rekomenduoja nesiskiepyti.
– (A.Jelinskaitė) Mūsų įstaigoje visi bendradarbiai tikrai pasiskiepiję, nes mes dirbame su infekcinėmis ligomis. Kiekvienam sutiktam rekomenduoju skiepytis ir žinau, kad kolegos taip pat rekomenduoja. Čia gal daugiau poliklinikose, pirminėse priežiūros įstaigose.
– Bet jeigu šeimos gydytojas sako, kad aš nesiskiepiju, nerekomenduoju ir jums, kaip gali netikėti?
– (D.Razmuvienė) Šeimos gydytojas kiekvienam pacientui yra autoritetas. Kai kurios Skandinavijos šalys nuo praėjusių metų sezono priėmė vidaus tvarka sprendimą, kad jeigu šeimos gydytojas, kuris priima pacientus, pats yra nepasiskiepijęs, jis tiesiog pats neprileidžiamas prie darbo. Pas mus to nėra. Gydytojas, be abejonės, yra davęs Hipokrato priesaiką nepakenkti pacientui. Jeigu jis pradeda kalbėti tokią truputį neteisybę, jis teikia neteisingą informaciją ir pacientas yra klaidinamas. Savo nuomonę mes galime turėti visi ir visokią, bet ją reikėtų palikti namie. Bet tokie atvejai tikrai yra nereti.
Manau, kad trūksta tiek universitetiniame lygmenyje paruošimo, per mažai imunologijos valandų, tiek poakademiniame stažuočių nėra pakankamai, gal ne visi lanko. Yra problema iš tikrųjų. Medikų tarpe kiekvienais metais valstybė skiria jiems nemokamą gripo vakciną, tačiau medikų pasiskiepija kiekvienais metais tas pats skaičius – tik apie 15 tūkst. Tai yra labai maža dalis. Jeigu mūsų Lietuvoje yra 2,8 mln., tai pasiskiepija iki 6 proc. Daugiausia skiepijasi vyresnio amžiaus asmenys – 65 ir vyresni. Jie, matomai, per savo gyvenimo brandą suvokia, kad tai yra vienintelė priemonė. Reikėtų iš jų pasimokyti.
– Jei gripas gali užkrėsti 4 žmones, tai tymai – 18 žmonių, o vaistų nuo šios ligos nėra. Prieš porą metų Lietuvoje nebuvo nustatyta nė vieno, susirgusio tymais, atvejo. Pernai liga diagnozuota 30-iai žmonių, iš kurių tik 5 buvo užsikrėtę užsienyje. O šiemet per pirmus mėnesius susirgo jau 25 žmonės. Kaip jūs tai aiškinate?
– (D.Razmuvienė) Mes to tikėjomės, prognozavome. Jeigu paimtume retrospektyvinę sergamumo analizę, tai nuo 2013 m. Lietuvoje vis tymų atsiranda, nes sumažėjo skiepijimo apimtys. Kalbant apie tymų virusą, jis yra suvaldomas, kai visuomeninė skiepijimo apimtis siekia 95 proc. Pas mus nesiekia 93 proc. Tas virusas yra gyvas daiktas, sukėlėjas, jie visada laukia terpės, kur galės save patalpinti, realizuoti. Jeigu Pasaulio sveikatos organizacija sakė, kad 2015 m. bus laisvi nuo tymų sukėlėjo ir mes nė vienas nesirgsime, tai 2017 m. Europoje sirgo apie 500 asmenų. 2018 m. skaičius padaugėjo 15 kartų. Lietuvoje lygiai tokia pati situacija. Pernai 30 atvejų, šiai dienai turime jau 26 atvejus. Tai yra įvežtiniai atvejai iš kitų šalių, bet dabar šalių nelabai pasirinksi, nes visoje Europoje praėjusiais metais registruoti 82 tūkst. tymų atvejų ir 72 mirtys.
– Ar taip yra dėl to, kad atveža ligą, ar dėl to, kad kažkada nepaskiepijo?
– (D.Razmuvienė) Kadangi atvežė ligą, tas virusas suranda terpę, kur yra nepaskiepyti, ne pilnai skiepyti, nesirgę asmenys ir jis būtinai padarys savo blogą darbą.
– Kas tai per liga, kokios gali būti komplikacijos ir kaip ji gydoma?
– (A.Jelinskaitė) Tymai yra virusinė užkrečiama liga, imlus kiekvienas organizmas, kuris nepasiskiepijęs ar nepersirgęs ta liga. Pradiniai simptomai yra bendriniai – sloga, temperatūra aukšta 38 laipsniai. Pirmomis dienomis galima neatskirti nuo peršalimo. Vėliau pradeda berti, išberia visą kūną, tada bėrimas blykšta, oda tampa rusva. Tymai pavojingi savo komplikacijomis. Komplikuojasi plaučių, ausų uždegimais, laringitas ir sunkiausia komplikacija yra encefalitas.
– Bet tymai yra niekaip negydomi, nėra vieno vaisto gydyti tymus.
– (A.Jelinskaitė) Jeigu gripui turime priešvirusinį vaistą, tymai neturi gydymo. Yra tik simptominis gydymas. Jeigu temperatūra, karščiuojam – mušame temperatūrą, skysčiai ir lovos režimas, gulėti ir sveikti.
– Kaip yra su skiepais dėl tymų? Mus dažniausiai vaikystėje skiepija nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Vieni sako, kad skiepas galioja visą gyvenimą, bet yra sakančių, kad visą gyvenimą negalioja ir 30-40 metų reikėtų pakartoti skiepą tam, kad turėtum imunitetą.
– (D.Razmuvienė) Jeigu pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių skiepijami 15-16 mėnesių vaikai, toliau antras skiepas turi būti 6-7 metų. Gavęs du skiepus nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, žmogus jau turi imunitetą visam gyvenimui. Tai yra gyva, susilpninta vakcina, kadangi yra du dūriai, du vizitai, tai atitinka vieną susirgimo atvejį. Jeigu aš prasirgau, aš turiu imunitetą visam gyvenimui. Ir jeigu aš esu paskiepytas du kartus, aš lygiai taip pat turiu. Jokio perskiepijimo, jokio po 30 metų tokių dalykų nėra. Jeigu tai būtų bakterinė infekcija, be abejonės, būtų kitas skiepijimo kursas. Šiuo atveju tikrai ne.
Bet Lietuvoje stebima tokia situacija, kad skiepijimai yra labai ignoruojami, ypatingai jaunų tėvų, prisiklausius daugiau nei prieš 15 metų įvairiausių parašytų straipsnių, kitų specialybių gydytojų, bet tai buvo didžiulis rezonansinis dalykas, kad tymai sukelia autizmą, nors buvo padarytas labai didelės apimties vaikų tyrimas Europoje, Danijoje – virš 600 tūkst. vaikų buvo ištirta, norint įsitikinti, ar tikrai vaikai, sergantys autizmu ir paskiepyti, kad vakcina turi priežastį. Jokio ryšio nėra rasta, tai yra paneigta, bet visuomenėje toks mitas tebetvyro, jis yra gajus. Mes to laukiame, nes jeigu tik skiepijimo apimtys nepasiekia 95 proc., tymų virusas visada pralįs pro pertvarą, kuri neleidžia jam užkirsti kelio. Ką mes ir turime.
O kai jauni tėvai pradeda rinktis, kad aš nenorėčiau skiepyti vaiko nuo tymų, norėčiau tik nuo raudonukės, kitas nori nuo kitos infekcijos, tai ne mes sugalvojome kalendorių. Tai yra mokslu pagrįsta informacija. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam infekcijų rizika yra didesnė. Tymai yra infekcija, valdoma skiepais, nuo kurios dažniausiai miršta vaikai. Jeigu imti pasaulio mastu, tai kiekvienais metais, kai nuo 1980 m. yra valdoma pasauliniu mastu, mirties atvejų registruojama apie 110 tūkst. Reiškia, kad nepasiekiamos aukštos skiepijimo apimtys. Lietuvoje yra savivaldybių, kokios 6 jeigu ne daugiau, kurioje skiepijimo apimtys nesiekia 90 proc. ir tai yra metai iš metų. Lietuva nėra didelė ir virusas plinta.
– Buvo pasirodžiusi informacija, kad tymais susirgo medikė, dirbusi Lentvaryje. Net 80 žmonių iš jos aplinkos yra stebimi, ar jų neužkrėtė. Medikai patys tampa viruso nešiotojais?
– (D.Razmuvienė) Tymų virusas yra labai lakus. Pasižymi dideliu lakumu ir mes esame 95 proc. imlūs šiai infekcijai, jeigu neturime jokios apsaugos – arba po ligos, arba po skiepijimo. Jei medikas dirba pirminiame ar tretiniame lygmenyje, susiduria su pacientu, jis jau turi kontaktą. Jeigu jis nepaskiepytas, tai jam šansas nesusirgti yra labai mažas. Jei žmonės praėjo pro patalpą, kur buvo sergantis, taip pat gali užsikrėsti.
Bet yra sveikatos ministro įsakymas, kuriuo darbdavys yra įpareigotas darbuotojus, kuriuos veikia vienokie ar kitokie rizikos veiksniai – šiuo atveju tymai veikia medikus – jie visi turėtų būti paskiepyti ir pasiruošę bet kokio paciento priėmimui. Jeigu jis paskiepytas, gali padaryti antikūnų titrą, pasitikrinti kraują ir tada arba skiepytis, arba ne. Bet kiek tenka girdėti ir dabartiniu metu, kai plinta tymai, jeigu tas medikas buvo kontakte, tai aplinkiniai, kurie galbūt laukė prie gydytojo, galbūt kiti – tų įtarimų dabar yra labai daug. Šios dienos skaičius – 26 patvirtinti laboratoriškai, bet manau, kad dar ne pabaiga. Labai daug įtarimų, kurie laukia laboratorinių atsakymų.
– Tymų skiepą galima daryti bet kada, nesvarbu, kokio amžiaus esi? Jis nemokamas?
– (A.Jelinskaitė) Nemokamas. Po kontakto praėjus 72 val. rekomenduojama vakcinacija. Jeigu nespėjama per tą laiką, reiktų išlaukti.
– O jeigu man neramu, kadangi dabar yra toks ligos paūmėjimas, galiu ateiti pasiskiepyti?
– (A.Jelinskaitė) Galite ateiti su šeimos gydytojo siuntimu.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
