Trečiadienį neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius (NITS) mini 30-ies metų jubiliejų. Jau beveik trečdalį amžiaus Kauno klinikose veikiantis skyrius padėjo išgelbėti ne vieno kūdikio gyvybę. Skyriuje yra gulėję apie 13 tūkst. naujagimių.
Kaip pasikeitė naujagimių intensyvi terapija? Ko pasiekta, gelbstint gyvybes? Ir kaip dabar gyvena šeimos, kurių atžalos buvo išgelbėtos šioje klinikoje?
Dešimt kartų mažiau mirčių
Tarybiniais laikais gimę mažo svorio naujagimiai neišgyvendavo – jų niekas nė negelbėdavo. Dabar išgelbėtų vaikų skaičius viršytų lakiausias tų laikų fantazijas.
G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikose pasikeitė per 30 metų papasakos ilgametis Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovas gydytojas neonatologas Antanas Pužas.
„Kai pradėjome, nebuvo nieko. Buvom trys gydytojai, šešios slaugytojos ir tuščios sienos. Nei aparatūros, nei pakankamai specialistų. Iki mūsų darbo pradžios buvo išgelbstimi mažiausiai kilogramo svorio naujagimiai. Dabar tai atrodo juokinga – su kilogramą sveriančiais kūdikiais jau nėra problemos! Svoris ir išnešiojimo savaitės kito.
Iki tol nebuvo medikamentų, priemonių, patirties... Tarybiniais laikais gimę nedidelio svorio naujagimiai dažnai neišgyvendavo, tik labai retais atvejais pavykdavo. Klinikų gydytojos pačios siūdavo vatinius šliaužtinukus, kad jiem būtų šilta. Iki kilogramo svorio gimę kūdikiai net nebuvo gelbėjami – tokie gimimai laikyti persileidimais.
Nuo mūsų darbo pradžios, naujagimių mirtingumas sumažėjo net 10 kartų. Mirštamumas buvo apie 30 proc. naujagimių, o dabar – tik 3 proc. Šiuo metu turime net 12 gydytojų, 50 slaugytojų ir 20 pagalbinių darbuotojų“, – įspūdingus skaičius pristatė A.Pužas.
Trys dešimtmečių tikslai
Prof. Rasa Tamelienė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė, papasakojo, kaip Lietuva atrodo pasauliniame neonatologijos kontekste.
G.Bitvinsko nuotr.
„Pirmąjį dešimtmetį mokėmės išgelbėti vaikus, kurie gimė labai maži – nuo 500 gramų svorio. Vėliau tikslas buvo naujas: kad tie vaikai ne tik išgyventų, bet ir būtų sveiki. Trečiasis tikslas – išgyvenusių vaikų psichologinė sveikata, ryšys su tėvais.
Tėvai į skyrių gali ateiti bet kada, gali priglausti savo naujagimius. Dirbama su visa šeima. Lietuvoje kūdikių mirtingumas mažesnis nei Europos vidurkis. Lyginant su kitomis šalimis, atrodome tikrai gerai. Didžiuojuosi savo kolegomis“, – teigė profesorė.
Susiję straipsniai
Pati mažiausia pacientė
Šeimos, kurių kūdikių gyvenimai buvo išgelbėti, dėkingi klinikoje dirbantiems specialistams. Julija - 22 metų mergina, gimusi Kauno klinikose ir apie 2 mėnesius praleidusi šiame skyriuje. Jos mama papasakojo apie šeimoje patirtas emocijas.
„Aišku, kaip visos mamos tikėjausi, kad vaikas gims 9 mėnesių, bet buvo kaip buvo. Pagimdžiau, kai nėštumui buvo 26 savaitės. Mokėmės maitinti per zondą, reikėjo deguonies kaukės, buvo viskas nauja, baisu. Namo grįžus irgi buvo baisu, atrodė, toks mažas vaikiukas... Buvo vos virš 2 kilogramų, kai grįžome“, – prisiminė mama.
Iš pradžių ji baiminosi, ar dėl ankstyvo gimdymo mergaitė gebės vaikščioti, matyti, girdėti, nuolat turėdavo vežti į tikrinimus. Tačiau kai mergaitei suėjo 2 metai, šeima pagaliau patikėjo, kad problemų nebus. Baimės dingo.
Julija dabar studijuoja slaugytojos specialybę. Ji džiaugėsi įstojusi į slaugą ir teigė jau nuo seniau kartais pagalvodavusi, kad galėtų ateityje padėti tokiems mažiukams, kokia buvo ji.
Mažiausia neonatologijos klinikos pacientė vardu Paulina. Gimusi 24 savaičių ji tesvėrė 462 gramus. Ligoninėje mergaitė praleido pirmus 4 savo gyvenimo mėnesius. Jos mama prisiminė, kokia buvo mergaitės augimo pradžia.
„Iš pradžių buvo šokas. Bet nieko baisaus jai nebuvo, neprireikė operacijų. Net vėliau augant nereikėjo kažko specifiško, lankėmės pas logopedą, makštas poliklinikoje ir tiek“, – sakė ji.
Tėvai teigė, esantys labai laimingi, kad nepaisant sunkios pradžios dabar, medikų dėka, gali džiaugtis gražia šeima.