Tokią neguodžiančią išvadą padarė mokslininkai, ištyrę daugiau kaip 2 tūkstančius vyresnių kaip 70 metų ar net į devintąją dešimtį įkopusių asmenų.
Pasirodo, kad tiems, kuriems buvo sunkiau atskirti įprastus kvapus, kone 50 proc. labiau grėsė numirti per artimiausius 10 metų, nei tiems, kurie išsaugojo gerą uoslę.
Net ir sveikiems žmonėms labiau grėsė ankstyvesnė mirtis, jeigu jų uoslė buvo susilpnėjusi. Vadinasi, uoslės susilpnėjimas gali būti ženklas, kad reikia ieškoti sveikatos pablogėjimo požymių, kol jie nepasidarė per rimti.
Mokslininkai mano, kad uoslės tekstai vieną dieną galėtų būti įtraukti į rutininę medicininę apžiūrą.
Kai kurie ekspertai netgi mano, kad pablogėjusi uoslė gali būti rimtas įspėjamasis senėjimo ženklas, kuris apie sveikatos būklę pasako daugiau, nei metais nurodytas amžius.
Mičigano valstybinio universiteto (JAV) tyrėjas daktaras Hongley Chenas sakė: „Senstant uoslė įprastai suprastėja. Ir tarp to bei išaugusios mirties rizikos yra ryšys.
Mūsų tyrimas yra pirmasis toks, kurio metu mes išnagrinėjome galimas priežastis, kodėl tai pranašauja didesnę mirties tikimybę“.
Mokslininkai ištyrė 2 tūkst. 300 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 71 iki 82 metų.
Kiekvienam jų buvo duota pauostyti 12 įprastų kvapų, kurių kiekvienas turėjo keturias opozicines formas, leidusias juos lengviau atpažinti.
Tada tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į turinčius gerą, vidutinę ir prastą uoslę, priklausomai nuo to, kaip gerai užuodė, ir stebimi 13 metų.
Žmonėms, kurie pasižymėjo prasta uosle, net 46 proc. labiau grėsė numirti po 10 metų, palyginti su turėjusiais gerą uoslę. Tikimybė numirti po 13 metų jiems išaugo dar 30 proc.
Tyrėjai straipsnyje, paskelbtame medicinos žurnale „Annals of Internal Medicine“, nurodė, kad jau anksčiau žinota, jog suprastėjusi uoslė yra ankstyvas Parkinsono ligos, demencijos, taip pat svorio praradimo ženklas.
Tačiau tai, anot tyrėjų, paaiškintų, kodėl suprastėjus uoslei išauga ankstyvesnės mirties grėsmė, tik 28 procentams žmonių.
„Mes nematome priežasties, kodėl mirties tikimybė išauga likusiems 70 proc. žmonių. Reikia išsiaiškinti, kas nutinka jiems“, – pažymėjo daktaras H.Chenas.
Pasak mokslininko, būtų visai pravartu uoslės testą įtraukti į rutininę gydytojo apžiūrą, o apie susilpnėjusį gebėjimą uosti žmonės, daktaro teigimu, turėtų pranešti savo šeimos gydytojams.
„Visada išmintinga aptarti su gydytoju tai, kas neramina jūsų sveikatoje“, – patarė daktaras H.Chenas.
Londono universiteto koledžo vyresnio amžiaus žmonių psichiatrijos ekspertas profesorius Robertas Howardas sakė: „Tyrimas parodė, kad maždaug dvigubai išauga rizika numirti per artimiausius metus tiems, kurių uoslė suprastėja ir, kad kol kas tą riziką galima paaiškinti tik tuo, kad gali išsivystyti Parkisono, Alzheimerio ligos ar žmogui gresia netekti svorio.
Tačiau dauguma šių padidėjusios mirtingumo rizikos atvejų negali būti paaiškinti, siejant tai su tokiomis specifinėmis ligomis, kaip vėžys ar širdies ir kraujagyslių ligos.
Dėl to kyla įdomi tikimybė, kad uoslės praradimas gali žymėti senėjimą apskritai ir turi būti rimtai vertinamas vyresnių žmonių ir juos gydančių daktarų.
Jungtinės Karalystės Atvirojo universiteto pritaikomosios statistikos profesorius Kevinas McConway mano, kad šie atradimai yra labai skuboti.
„Tokio tyrimo, kaip šis, apžvalgos bėda yra tai, kad neįmanoma tiksliai suprasti, kas ką nulemia.
Yra dideli skirtumai tarp žmonių, kurie gali užuosti ir tų, kurie prarado uoslės jausmą. Bet koks mirtingumo rodiklių skirtumas gali būti nulemtas šių kitų skirtumų ir būti visiškai nesusijęs su uosle.
Viena iš tikimybių yra tai, kad suprastėjusi uoslė gali būti kokios nors tūnančios ligos ženklas ir ta liga lemia padidėjusį mirtingumą.
Kita galimybė, kad suprastėjusi uoslė pati gali nulemti ligą, galbūt todėl, kad tai veikia maisto skonio suvokimą, todėl žmogus gali imti prasčiau maitintis, dėl ko gali suprastėti sveikata.
Greičiausiai yra abi šios ir dar kitos galimybės, kurios gali būti svarbios.
Taigi ateityje atliekant tyrimus reikia išsiaiškinti kur kas daugiau“.
Parengta pagal „Daily Mail“
