Milijonus žmonių pražudęs buboninis maras sugrįžo ir jau pareikalavo aukų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Mongolijoje Bajan Ulegėjaus (Bayan Olgii) provincijoje, besiribojančioje su Rusija ir Kinija, užregistruoti du mirties nuo buboninio maro atvejai. Abu susirgusieji valgė termiškai neapdorotos švilpikų mėsos, kuri tikėtina buvo užkrėsta Yersinia pestis bakterijomis. Teritorijoje, kurioje nustatyti susirgimai maru, paskelbtas 6 dienų karantinas.

Bubonas ant kojos, kurį sukėlė buboninis maras.<br>Wikipedia (Centers for Disease Control and Prevention's Public Health Image Library) nuotr.
Bubonas ant kojos, kurį sukėlė buboninis maras.<br>Wikipedia (Centers for Disease Control and Prevention's Public Health Image Library) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

2019-05-08 15:40, atnaujinta 2019-05-08 16:40

XIV a. buboninis maras, dar vadintas juodąja mirtimi, Europoje ir Azijoje pražudė per 200 mln. žmonių.

Marą sukelia Y. pestis bakterijos, kurių pagrindinis rezervuaras yra graužikai. Maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus, tačiau galimi ir kiti infekcijos plitimo keliai. Y. pestis į žmogaus organizmą gali patekti tiesioginio sąlyčio metu su infekuotų gyvūnų audiniais per odos pažeidimus, gleivines. Plaučių maro forma gali plisti nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais artimo sąlyčio metu.

Maro klinika priklauso nuo infekcijos patekimo vartų. Skiriamos trys pagrindinės ligos formos – buboninis maras, septiceminis ir plaučių maras.

Buboninis maras sudaro 80-95 proc. visų ligos atvejų. Inkubacinis periodas – 1­–7 d. Ligai būdingas karščiavimas, galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas. Specifinis šios formos simptomas yra vienas ar keli patinę, skausmingi limfmazgiai.

Y. pestis bakterijos dauginasi limfmazgyje, esančiame arčiausiai sukėlėjo patekimo vietos. Buboninis maras dažniausiai išsivysto po blusų įkandimo. Negydant mirštamumas nuo buboninio maro siekia 50-60 proc., anksti pritaikius tinkamą gydymą – 10-20 proc. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais.

Septiceminis maras diagnozuojamas sukėlėjui išplitus kraujyje. Jam būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, didelis silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Septiceminis maras gali sukelti šoką, daugybinį organų nepakankamumą. Septiceminis maras gali išsivystyti kaip pirminė ligos forma arba buboninio maro komplikacija.

Plaučių maras išsivysto įkvėpus lašelių su Y. pestis bakterijomis arba kaip septiceminio maro komplikacija. Inkubacinis periodas – 1–4 d., kartais trumpesnis nei 24 val. Jam būdingas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, greitai besivystanti pneumonija su kvėpavimo nepakankamumu, krūtinės skausmas, kosulys. Laiku nepritaikius gydymo, plaučių maras baigiasi mirtimi.

Maras gydomas antibiotikais. Ankstyvas antibiotikų skyrimas svarbus tiek gydant, tiek vykdant maro profilaktiką. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su asmenimis, sergančiais maru, arba asmenims, turėjusiems didelės rizikos ekspoziciją, pvz., blusų sukandimai, sąlytis su infekuotų gyvūnų kūno skysčiais ir audiniais, rekomenduojamas profilaktinis gydymas antibiotikais.

Keliautojams, vykstantiems į Bajan Ulegėjaus provinciją, rekomenduojama būti budriems ir vengti sąlyčio su švilpikais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.