Mokslininkai surinko grupelę savanorių ir sušvirkštė jiems E.coli bakterijų arba placebo. Po dviejų valandų aplinkiniai turėjo atsakyti, kuris iš žmonių atrodė užkrėstas.
Apžiūrinėję nuotraukas žmonės iškart teisingai nustatė užkrėstus bakterijomis žmones, nes, neva, jie atrodė „gerokai prasčiau“. Aplinkiniai teigė pastebėję nusileidusius jų akių vokus ir burnos kampučius.
Taip pat užkrėstųjų veiduose atsispindėjo neigiamos išraiškos, kurias veikiausiai nulėmė uždegimas, kol imuninė sistema bandė kovoti su infekcija.
Tyrėjų teigimu, žmonės gali būti išvystę sugebėjimus įžvelgti net labai subtilius ženklus, leidžiančius įtarti, kad kitas yra užkrato nešiotojas ir tokiu būdu apsisaugoti nuo ligos.
Tyrimą atliko Stokholmo (Švedija) Karolinskos instituto tyrėjai, vadovaujami klinikinių neuromokslų doktorantės Georgios Sarolidou.
„Mums labai svarbu vengti sergančių žmonių, kad sustabdytume infekcinių ligų plitimą“, – rašė tyrėjai žurnale „Brain, Behavior and Immunity“.
Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad įvairios rūšys išlavino gebėjimą pastebėti užuominas, kad kitas individas yra užsikrėtęs ir jo reikėtų vengti.
Remiantis faktais, kad „liga pablogina nuotaiką“ ir veido išraiškos atitinka „vidinę būseną“, tyrėjai aiškinosi, ar žmonės gali nuspėti, kad kas nors serga, vien pažvelgę į tą asmenį.
Kad tai išsiaiškintų, mokslininkai surinko 22 sveikus savanorius ir jiems sušvirkštė arba E.coli, arba placebo. Po trijų-keturių dienų tie, kuriems buvo sušvirkšta baterijų, gavo placebo dozę ir atvirkščiai.
Tyrėjai paėmė tirtųjų kraujo, kad turėtų uždegimo, rodančio imuninį atsaką į infekciją, žymenį.
Po dviejų valandų kiekvienos injekcijos savanoriai paprašyti atsipalaiduoti, kol juos nufotografuos.
Kiti 49 savanoriai buvo atvesti, kad galėtų įvertinti pirmosios grupės savanorių nuotraukas ir nustatyti, ar jie buvo užsikrėtę E.coli sukelta infekcija. Antrosios grupės savanoriai turėjo įvertinti žmogaus sveikatą skalėje nuo -5, kas reikštų „labai sergantis“ iki 5 – „labai sveikas“. Skaičius 0 reiškė „nei sergantis, nei sveikas“.
Taip pat savanoriai turėjo pažvelgę į nuotraukas įvertinti užkrėstų arba neinfekuotų žmonių emocijas, tokias, kaip džiaugsmas, baimė ar pyktis.
Rezultatai parodė, kad tie, kuriems buvo suleista bakterijų, įvertinti, kaip atrodantys „gerokai labiau sergantys“.
Sergačių žmonių oda ir lūpos buvo blyškesnės, burnos kampučiai nuleisti, o akių vokai kabėjo žemiau vokus.
Tyrėjai aiškinosi, koks buvo sergančiųjų dalyvių akių atvirumas ir kiek smarkiai buvo nuleisti jų lūpų kampučiai.
Paaiškėjo, kad abu šie veiksniai atrodė gerokai „prasčiau“, nei sveikų savanorių.
Infekuotieji dalyviai taip pat buvo linkę reikšti daugiau neigiamų emocijų, tokių, kaip liūdesys ar pasibjaurėjimas, negu teigiamų.
Greičiausiai taip nutiko dėl to, kad infekcijos lemia uždegimą, kuris siejasi su „neigiama emocine būkle“.
Neigiamos emocijos taip pat gali lemti „energiją taupantį“ elgesį, tokį, kaip nuovargis, skatinantį žmogų atsistatyti.
Tyrėjus labiausiai sudomino atradimas, kad sergantys pacientai paprastai rodė pasibjaurėjimo požymius.
Tyrimų rezultatai leidžia numanyti, kad imuninė sistema gali būti aktyvuojama vos pažvelgus į ką nors pasibjaurėtino, pvz., nešvarų tualetą. Taip ji pasiruošia galimai infekcijai, rašė išvadose tyrėjai.
Taip pat susirgę žmonės gali pasižymėti neigiamu emociniu elgesiu, tarsi bandydami įspėti kitus, kad jie nešioja užkratą.
Netikėtas atradimas buvo, kad sergantieji savanoriai atrodė mažiau nustebinti.
Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su susidomėjimo aplink vykstančiais įvykiais praradimu arba antakių nusileidimu, kas siejasi su padidėjusiu pasibjaurėjimu.
Taip pat tyrėjai pridūrė, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kaip ligos požymiai paskatina kitus žmones vengti sergančiųjų. Tyrimo metu turėtų būti ypatingas dėmesys atkreiptas į vyresnius žmones, kurių akys ir lūpų kampučiai ir taip yra nusileidę, tvirtino tyrėjai.
Parengta pagal „Daily Mail“
