– Jūs abi gerą pusmetį laikinai ėjote sveikatos įstaigų vadovių pareigas, turėjote laiko susipažinti su įstaigų veikla, kolektyvais. O kas jus labiausiai paskatino dalyvavuti konkursuose?
Evelina: Nuolatiniai kolegų ir pažįstamų klausinėjimai ir raginimai dalyvauti konkurse privertė susimąstyti, o kodėl gi nepabandžius? Sprendimą, kaip ir naująsias pareigas, priėmiau atsakingai. Esu už pokyčius. Ir jau po pusmečio darbo su ligoninės kolektyvu drąsiai galiu sakyti, kad matau šios įstaigos potencialą – ir su čia jau dirbančiais žmonėmis, ir su tais, kurie dar ateis dirbti. Manau, kad progresą galima pasiekti, tik reikia dirbti, analizuoti, ieškoti naujų galimybių, naujų projektų, naujų vėjų.
Eglė: Aš Pirminės sveikatos priežiūros centre dirbau jau penkerius metus – buvau direktoriaus pavaduotoja medicinai. Atėjau labai entuziastingai nusiteikusi, tikėdama tuo, ką darau. Manau, kad šeimos medicina yra labai svarbi – čia įvyksta pirmas paciento kontaktas su sveikatos sistema, todėl labai svarbu, kad ši grandis veiktų darniai.
Nei įstaiga, nei darbas man jau nebuvo naujiena. Konkurse dalyvavau, nes turiu planų, idėjų. 5 metus šauniai dirbome drauge su buvusiu direktoriumi Benjaminu Čepu. Reikia tęsti pradėtus darbus ir imtis naujų projektų.
– Jūsų vadovaujamos įstaigos ir jų veikla labai tarpusavyje susijusios. Bendradarbiavimas – neišvengiamas.
Evelina: Siekiant dirbti sklandžiau ir efektyviau, svarbus kuo glaudesnis bendradarbiavimas. Juk ir mūsų pagrindinis tikslas tas pats – suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą, daug dirbti su pacientais. Sveikata yra vienas iš jautriausių dalykų, ir žmonės į kiekvieną situaciją reaguoja labai skirtingai. Todėl jiems reikia kuo daugiau aiškumo ir, žinoma, pagarbos. Tai užduotis abiems įstaigoms.
Eglė: Sėkmingu darbu suinteresuoti ir mes, ir ligoninė. Mūsų visų pagrindinis tikslas – druskininkiečių sveikata. Čia labai svarbi komunikacija gydytojų su pacientais, mūsų, kaip vadovių, bendravimas su gydytojais, iškylančių problemų ir jų sprendimo būdų aptarimas. Kiekvieną atvejį reikia nagrinėti, nereikia slėpti ar juo labiau glaistyti problemų. Įstaigose yra įvairių specialistų, su skirtinga darbo patirtimi. Pacientui visų pirma reikia atjautos. Jos jie kartais pasigenda. Manau, kad gydytojai turėtų stengtis kuo daugiau dėmesio skirti pacientams – ne tik receptą išrašyti, kad ir kokie dėl didelio krūvio būtų pavargę. Apie tai reikia kalbėtis su gydytojais. To sunku būtų pasiekti labai greitai, bet, manau, svarbiausia turėti noro ir entuziazmo.
Manau, kad labai svarbu, kad Druskininkuose išliktų ligoninė ir būtų plėtojamos jos veiklos. Taigi labai tikiuosi sėkmingo darbinio tandemo su naująja ligoninės direktore.
– Kokius pirmuosius žingsnius esate numačiusios, kad naujas vėjas pūstelėtų kiekvienoje įstaigoje?
Evelina: Audito analizės rezultatai parodė aiškias gaires, kaip ligoninėje galima gerinti veiklą, pertvarkyti struktūrą ir optimizuoti pajėgumus, atsisakant perteklinių darbuotojų, sureguliuoti darbo krūvius, plėsti ekonomiškai efektyvių paslaugų – dienos chirurgijos, ambulatorinių konsultacijų, stebėjimo – spektrą, trumpinant pacientų eiles, mokamų paslaugų analizė ir plėtra, stacionarinio gydymo lovų panaudojimo gerinimas ir kita. Tie darbai buvo pradėti, kai atėjau laikinai vadovauti ligoninei. Ir toliau aktyviai su visa komanda šioje srityje dirbame: analizuojame skyrių rodiklius, lyginame su kitų panašių ligoninių rodikliais, ieškome sprendimų, kaip racionaliau organizuoti gydymą, pasiekti geresnių finansinių rezultatų, tapti patraukliais pacientams. Ir, manau, mums tikrai neblogai sekasi!
Smagu, kad sulaukiame ir finansinės, ir konsultacinės pagalbos iš Savivaldybės vadovų bei kolegų. Visi supranta, kad pokyčių reikia, vertina jau matomus ir pritaria, kad bendruomenės sveikata yra mūsų visų bendras reikalas. Drauge siekiame, kad ji mums būtų pirmoje vietoje.
Eglė: Negalima sakyti, kad man pradėjus vadovauti poliklinikai, prasidės radikalūs pokyčiai. Pokyčių buvo visą laiką, po truputį. Jų bus ir ateityje.
Jaučiame personalo stygių, norisi pritraukti ir jaunų specialistų. Svarbu įstaigoje sukurti labai gerą mikroklimatą. Pastebėjau, kad personalas yra linkęs įsitraukti ir jie labai nori padėti – tereikia jiems leisti.
Galbūt sovietmečio palikimas: „čia valdžia, o čia visi likusieji… Ką mums iš viršaus nuleido, tą ir vykdome. Arba nevykdome, jei nepatinka, savivaliaujame…“ Šito neturėtų likti. Juk komandinis darbas ir darnios komandos suformavimas yra esminis dalykas. Kai komandoje yra abipusis pasitikėjimas, tada visi procesai vykta greičiau ir geriau.
Iš Druskininkų savivaldybės visada sulaukiame palaikymo, pritarimo mūsų idėjoms, ir konsultacijų ir patarimų. Labai lengva dirbti, kai žinai, kad vienija bendras tikslas – visapusė Druskininkų gerovė.
– Jau turėjote laiko paanalizuoti įstaigų stipriąsias ir silpnąsias puses? Ko dar trūksta, kad sveikatos mieste abi įstaigos būtų prestižinės?
Evelina: Kitų ligoninių patirtis rodo, jog mūsų miesto patrauklumas vaidina didžiausią vaidmenį, pritraukiant atvykstančius čia dirbti gydytojus. Jei gydytojas atvažiuoja konsultuoti pacientų, o drauge atvykusi šeima Druskininkuose turi galimybę pramogauti, tai rodo, kad ne tik darbo vieta yra svarbi, bet ir laisvalaikio praleidimo, prasmingo užimtumo galimybės.
Didžiausia silpnybė, manau, yra investicijų klausimas. Per penketą metų jų čia buvo labai mažai. Bet labai tikiuosi, kad tai taip pat laikina. Pateikėme paraiškas dalyvauti dvejuose Latvijos-Lietuvos-Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektuose. Tikimės atnaujinti ir sustiprinti reabilitacijos bei ginekologijos paslaugas. Taip pat greitai turėsime ir naują rentgeno aparatą, kuris prisidės prie efektyviau dirbančios radiologinės tarnybos galimybių. Juk negalime atsilikti nuo didžiųjų šalies miestų!
Eglė: Poliklinika yra šeimos gydytojų centras. Joje nėra tokio plataus paslaugų spektro, kaip ligoninėje, todėl su tomis technologijomis mes nelabai galime „įsivažiuoti“. Bet aš manau, kad poliklinika turėtų būti ta vieta, į kurią atėjęs kiekvienas bet kokiu klausimu sulauktų pagalbos – nuo siuntimo pas specialistą, paprasto nuraminimo iki dalyvavimo prevencinėse programose. Svarbiausia, kad šeimos gydytojo pagalba būtų suteikta greitai ir laiku, emocionaliai gerai nuteiktų.
Poliklinikoje viskas yra po vienu stogu – šeimos gydytojai, odontologai, psichiatrai, ginekologai, chirurgai. Todėl norėtųsi, kad medicinines paslaugas, kurias gali pasiūlyti mūsų įstaiga, pacientas čia ir gautų, jam nereikėtų laukti, kelis kartus važinėti. Labai svarbu kad, e-sveikata būtų ne gydytojo ir paciento priešas, o pagalbininkas, veiktų sklandžiai, be trikdžių. Manau, kad tuomet ir personalas aktyviau naudotųsi technologijomis. Dar norėtųsi, kad laboratoriniai tyrimai irgi būtų atliekami arčiau ir greičiau.
Evelina: Ligoninė – arčiausiai!
– Ar įstaigos bus atviros naujiems pasiūlymams, naujoms idėjoms?
Evelina: Žinoma! Sėkmingai įstaigos veiklai užtikrinti naujovių diegimas yra vienas iš svarbiausių elementų. Nuolatinis mūsų tikslas bus tobulinti medicinines paslaugas – ir atnaujinant medicininę įrangą, ir plečiant paslaugų spektrą, ir įdarbinant naujų specialistų. Žinoma, stengsimės kuo aktyviau komunikuoti ir su pacientais, ir su visuomene.
Eglė: Poliklinikoje svarbiausia yra visapusiška ir tęstinė paciento sveikatos priežiūra nuo gimimo iki pat senatvės. Manau, kad labai daug sveikatos problemų šeimos gydytojai galėtų išspręsti, jeigu pacientai jais labiau pasitikėtų. Iki šiol dažnai pacientai į šeimos gydytoją kreipiasi, norėdami gauti siuntimą pas specialistus – esą pats šeimos gydytojas negali išspręsti jo problemos. Ir dėl šio reiškinio kalti jokiu būdu ne gydytojai! Tai yra sisteminės problemos. Norėčiau, kad tas požiūris keistųsi, ir žmogus pas gydytoją ateitų pagalbos, gydymo, o ne siuntimo.
Šeimos gydytojo įvaizdis, manau, turėtų pamažu keistis, pritraukiant jaunų specialistų, kurių darbo stilius šiek tiek aktyvesnis: jie drąsiai gydo ir vaikus, ir senolius, patys prižiūri nėščiąsias… Čia jokiu būdu nenuvertinu mūsų patyrusių ir gerbiamų gydytojų, tiesiog šiandienos šeimos gydytojo rezidentūros programų spektras – daug platesnis. Manau, kad, jeigu gerai dirbs šeimos gydytojai, bus mažesnės eilės ir pas gydytojus konsultantus.
– Sakoma, tam, kad žmogus galėtų kitam suteikti laimės, pirmiausia jis turi būti laimingas pats. Kaip pasiekti, kad ir medikai patys džiaugtųsi, suteikdami kokybiškas paslaugas pacientui?
Evelina: Čia labai daug reiškia asmeninės žmogaus charakterio savybės – ir paciento, ir gydytojo. Ligoninė, ko gero, tikrai nėra ne ta vieta, į kurią pacientas ateina ieškoti laimės. Todėl mūsų visa komanda sieks, kad jis, atėjęs į ligoninę, jaustųsi laukiamas, o išeidamas mus minėtų tik geruoju.
Eglė: Tikrai labai svarbus vaidmuo tenka įstaigos mikroklimatui. Nuo pat atėjimo dirbti direktoriaus pavaduotoja stengiuosi burti kolektyvą, kad jie gerai jaustųsi vieni su kitais. Mano pačios filosofija darbe – gerbti savo darbą ir tai, ką tu darai, gerbti savo kolegą. Tada ir rezultatas bus toks, kokio norėtum. To ir siekiu. Tai yra ilgas darbas. Žinoma, tenka ir paglostyti, ir pabarti. Bet jei medikai džiaugsis savo darbu, ir pacientai bus patenkinti.
Turiu gražių vilčių, kad, įgyvendindami įvairius projektus, atnaujinsime įstaigos veidą – kiekvienas šeimos gydytojas turės savo kabinetą, nereikės juo dalintis su kitais, keistis, skubėti. Gydytojai būtų laisvesni reguliuoti savo darbo laiką – sumažėtų eilės ir darbo krūviai.
– Didžiausia svajonė naujose pareigose?
Evelina: Sėkmingai įgyvendinti visus planus!
Eglė: Įstaigos viziją matau tokią – tobulėjame, pasitikime savo kolegomis, gerai jaučiamės darbe, esame patrauklūs ir darbuotojams, ir pacientams.
Kalbino Laima Rekevičienė
