Erkė vilniečiui įsisiurbė prieš mėnesį, tiktai neaišku, kur tai įvyko. Tačiau žinoma, kad jis dažnai lankydavosi Labanoro apylinkėse.
Šiemet liepos pradžioje erkė pražudė dar vieną vyrą.
Pensininkas buvo atvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę iš Radviliškio ligoninės. Jam nustatytas erkinis encefalitas, ši liga buvo pažeidusi stuburo smegenis, pacientas nebevaldė rankų.
Vyras penkias paras buvo gydomas ligoninėje, tačiau medikai buvo bejėgiai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė teigė, kad Lietuva jau ne vienus metus Europoje yra mirčių nuo erkinio encefalito sąrašo priekyje.
– Kuo mes dar skiriamės nuo kaimyninių valstybių? – pasiteiravau profesorės A.Mickienės.
– Visoje Europoje mirštamumas nuo erkinio encefalito svyruoja nuo 0,5 iki 2 proc. visų sergančiųjų šia liga.
Tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad tai – karščiausias taškas Europoje, nes pas mus yra didžiausias šios pavojingos infekcinės ligos protrūkis.
Lietuva – pavojingiausia zona visoje Europoje, tokia situacija nesikeičia daug metų, nes mes turime pernelyg daug erkinio encefalito atvejų.
Ką reikėtų daryti? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepyti nuo erkinio encefalito visus gyventojus, jeigu sergamumas yra penki atvejai 100 tūkstančių žmonių.
Lietuvos vidurkis yra 15 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tai triskart daugiau nei PSO minimas kriterijus.
– Kuriose Lietuvos vietose yra didžiausias pavojus užsikrėsti erkiniu encefalitu?
– Erkinis encefalitas yra regioninė liga, o tai reiškia, kad tam tikruose Lietuvos rajonuose ši liga dar labiau įsisiautėjusi.
Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio rajonuose sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis dar didesnis: jis siekia net 25–40 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
Vienintelis patikimas būdas sumažinti sergamumą erkiniu encefalitu, kuris žmogų luošina, yra visuotinis gyventojų skiepijimas.
Yra šalių, kur erkiniu encefalitu beveik nesergama, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Ispanija, Portugalija. Yra valstybių, kuriose fiksuojami tiktai pavieniai šios ligos atvejai, – tai Prancūzija, Olandija.
Vokietijoje didžiausias pavojus slypi Bavarijoje.
Iš Skandinavijos šalių būtina paminėti Švediją, kur sergamumas erkiniu encefalitu yra didelis, o Suomijoje – šiek tiek mažesnis.
Iš visų Europos šalių Lietuva pirmauja pagal sergamumą erkiniu encefalitu, antroje vietoje – Latvija, toliau – Estija ir Slovėnija.
Erkinis encefalitas taip pat vargina šveicarus, čekus ir vokiečius.
Vienintelė išimtis yra Austrija, nors XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje čia buvo panaši situacija kaip Lietuvoje.
Dabar Austrijoje apie 85–90 procentų gyventojų paskiepyta. Tai puikus pavyzdys, kuriuo turėtų sekti Lietuva. Tokia skiepijimo kampanija Austrijoje vyksta nuo 1982-ųjų.
Iki šiol Austrijoje erkių niekas neišnaikino, yra ir erkinio encefalito virusu užsikrėtusių erkių, bet žmonės neserga, nes yra paskiepyti. Jeigu suserga, vadinasi, buvo nepasiskiepiję.
Greta Austrijos esančiose šalyse šios ligos nepavyksta sutramdyti.
Sergamumas Lietuvoje smarkiai padidėjo
Lietuvoje erkiniu encefalitu per pirmąjį pusmetį susirgo 99 asmenys – 38 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pirmieji erkinio encefalito požymiai panašūs į gripo: karščiavimas, nuovargis, silpnumas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, gali būti pykinimas, kartais – viduriavimas.
Vėliau būna tariamo pasveikimo periodas. Tačiau prasideda antroji ligos fazė, kai nustatoma centrinės nervų sistemos pažeidimų, taip pat pakitimų smegenų skystyje.
