Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ jonavietė pasidalino priėmimo pas gydytoją talono nuotrauka, kurioje matyti, kad pas pulmonologą Kauno klinikose dėl miego apnėjos jai reikės laukti iki 2021 metų birželio 28 d.
„Šiandieną lankiausi Kauno klinikose pas pulmonologą ir dėl miego apnėjos išsamaus ištyrimo buvau pastatyta į eilę, teko girdėti kad ilgai laukti reikės, bet kad tiek...“, – stebėjosi talonėlio nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi moteris, patikinusi, kad nejuokauja.
Vėliau moteris komentaruose parašė: „Tai va tokios eilės, tad kol ištirs ir pritaikys aparatą miegui, bemiegodamas gali užmigti visiems laikams ir nenubusti. Tai ir yra kitų žmonių mirties priežastis miego metu. Sako, atsigulė ir nepabudo. Tai yra dėl to, kad žmogus miego metu nustoja kvėpuoti ir kada smegenys negauna deguonies, sustoja širdis, o jei susipurtai ir išsigandęs įkvepi, tai toliau miegi ir taip per nakti penkis ir daugiau kartų.“
Paaiškino, iš kur tokios eilės
Susiklosčiusią situaciją paprašėme pakomentuoti Kauno klinikų atstovų.
„Visuomenėje daugėja žmonių, sergančių kvėpavimo sutrikimais miegant (obstrukcine miego apnėja), tad ir besikreipiančiųjų srautas yra didėjantis.
Eilės nuo 2018 m. Lietuvoje taip pat padidėjo dėl pasikeitusios vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos, kai tik įtarus galimą miego apnėją, reikia atlikti šį tyrimą“, – paaiškino Kauno klinikų viešosios Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
Žmonių eilės polisomnografijos tyrimams yra ne tik Kauno klinikų problema – pacientų, sergančių kvėpavimo sutrikimais miego metu, daugėja visame pasaulyje.
„Vienu metu polisomnografu gali būti tiriamas tik vienas pacientas (tyrimas užtrunka visą parą), ir tam skiriama atskira, specialiai įrengta palata. Taigi, tyrimo resursai yra išnaudojami maksimaliai ir daugiau pacientų vienu metu priimti yra neįmanoma dėl tyrimo specifikos.
Norime pabrėžti, kad tokia eilė yra tik planinėms paslaugoms – esant kvėpavimo nepakankamumui, pacientai ištiriami skubos tvarka“, – tvirtino A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
Kauno klinikos supranta pacientų nuogąstavimus – šiuo metu eilė polisomnografijos tyrimams Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje yra apie 18-20 mėnesių.
„Suprasdami, kaip tai nepatogu pacientams, dar 2018 m. pabaigoje ėmėmės veiksmų, kad laukimo eilė mažėtų. Praeitais metais polisomnografas pradėjo veikti Neurologijos klinikoje, o įvairaus amžiaus vaikai tiriami Vaikų ligų klinikoje esančiu aparatu.
Be to, jau įsigyta nauja įranga ir įrenginėjamos dvi papildomos polisomnografijos tyrimo vietos Pulmonologijos klinikoje. Tai leis sutrumpinti eiles bent 40 procentų. Tikimės, kad šie pokyčiai įvyks per kelis artimiausius mėnesius“, – teigė A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
SAM: Lenkijoje šio tyrimo tenka laukti ir apie 2-3 metus
„Įvertinus sudėtingiems miego apnėjai nustatyti taikomiems tyrimams atlikti reikalingas sąlygas ir siekiant užtikrinti kokybišką pacientų ištyrimą, šių paslaugų teikimas yra koncentruotas didžiosiose gydymo įstaigose. Lietuvoje tyrimai atliekami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – teigė Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Pasaulinė praktika rodo, kad panaši situacija, kai šio tyrimo reikia ilgai laukti, yra daugelyje šalių. Štai kaimyninėje Lenkijoje jo tenka laukti apie 2-3 metus.
Ilgesnį laukimo terminą sąlygoja ne vien šio susirgimo paplitimas, bet ir tyrimo, kurio metu registruojamos žmogaus gyvybinės funkcijos miego metu, sudėtingumas, kompleksiškumas bei ilga trukmė.
„Ir Lietuvoje pacientams iš tiesų tenka laukti planinio tyrimo, tačiau reikia pabrėžti, kad pacientai gali rinktis bet kurią gydymo įstaigą, kurios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), ir kurioje tuo metu yra trumpiausias laukimo laikas“, – alternatyvą siūlė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
Tai reiškia, kad pacientai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gali rinktis, pavyzdžiui, Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kurioje šiuo metu pacientai tyrimo turi laukti apie pusmetį, arba Vilniaus Santaros klinikas, kur tyrimo laukimo trukmė yra apie 9 mėnesius.
„Be to, taip pat svarbu paminėti ir tai, kad konsultacijos metu specialistai, įvertinę paciento būklę, nustato, kaip skubiai pacientui reikalingas šis tyrimas. Tai reiškia, kad jei paciento būklė reikalauja skubių veiksmų, tyrimas bus atliekamas neplanine, skubos tvarka ir pacientui laukti eilėje nereikės. Kitu atveju – nustačius, kad paciento gyvybei pavojaus nėra, siūlomas artimiausias galimas tyrimo laikas“, – pridėjo ministro patarėja.
Pacientams svarbu nepamiršti, kad jeigu šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nusprendžia, kad jam reikalinga skubi arba neskubi (planinė) gydytojo specialisto konsultacija, jis privalo pacientui nurodyti ne mažiau kaip 3 gydymo įstaigas, kuriose yra teikiamos paskirtos sveikatos priežiūros paslaugos.
Pacientas pats gali pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje jis pageidaus šias paslaugas gauti. Rekomenduojama pasirinkti tą gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia laukimo eilė. Taip pat ir tyrimus pacientas gali rinktis atlikti ten, kur laukimo eilė trumpesnė.
Eilėmis baisisi ir klaipėdiečiai
Antradienį rašėme apie klaipėdietės Aušros istoriją, kuri nerado mieste nė vieno dermatologo arba alergologo, galinčio skubiai apžiūrėti išbertą vaiką.
„Vaikas neramus, žinoma, jam duodami antialerginiai vaistai, kurie apmalšina bėrimo simptomus, bet vaiko būklė negerėja ir štai šiandien (esu labai daug dirbanti mama) pasiimu laisvadienį, ir skambinu visoms gydymo įstaigoms Klaipėdoje, valstybinėms, privačioms, konsultacinėms poliklinikoms... visur. Ir niekas.
Pabrėžiu – nei viena gydymo įstaiga nesutinka priimti ir apžiūrėti vaikelio. Sakau, kad sutinku laukti kiek tik reikės, tegul tai bus mokama konsultacija, tik apžiurekite vaikutį. Reikia žinoti kas nutiko ir kodėl plinta bėrimas (kokiais vaistais malšinti berimą).
Suaugęs gali ir pakentėti, bet vaikučiui nepasakysi: „Palauk, tuoj praeis“, – juk jam skauda. Dirbi daug, kuri verslą, moki mokesčius, neriesi iš kailio, o valstybei nusispjauti į tave ir tavo vaikų sveikatą“, – piktinosi mama.
Visur, kur kreipėsi, Aušra sulaukė atsakymo: „Vietų nėra. Jūs ne pirmoji kuri skambinate, bet mūsų specialistai dirba pagal grafiką ir kiekvienam pacientui skiria pakankamai laiko už mokamą paslaugą, todėl dirbti daugiau po darbo valandų nesutinka“.
„Aš netekau žado. Anksčiausia mokama vieta privačioje ligoninėje – liepos 19 dieną. Jau nekalbu apie valstybines gydymo įstaigas – anksčiausia vieta rugsėjo 9 d. Mano akys buvo pilnos ašarų“, – pasakojo mama.
Dėl gydymo eigos sprendžia gydytojas
Tąkart klaipėdietės situaciją sutiko pakomentuoti Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.
„Pirmiausia, norime priminti, kad tokiose situacijose dėl paciento gydymo eigos sprendžia jį gydantis gydytojas“, – teigė VLK atstovas.
Sveikatos priežiūros paslaugos skirstomos į dvi rūšis: skubi pagalba (būtinoji) – kai kyla grėsmė paciento gyvybei, teikiama nedelsiant, be siuntimo bei neskubi (planinė) pagalba – kai nėra pavojaus paciento gyvybei ar grėsmės dėl sunkių komplikacijų.
„Jeigu šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nusprendžia, kad jam reikalinga skubi arba neskubi (planinė) gydytojo specialisto konsultacija, jis privalo pacientui nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose yra teikiamos paskirtos sveikatos priežiūros paslaugos.
O pacientas pats gali pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje jis pageidaus šias paslaugas gauti. Rekomenduojama pasirinkti tą gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia laukimo eilė“, – paaiškino R.Zagrebajevas.
Jeigu pacientas siunčiamas planinei paslaugai gauti, naudinga žinoti, jog VLK ir teritorinių ligonių kasų (TLK) interneto svetainėse yra skelbiama informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų eiles gydymo įstaigose (https://www.vlk.lt/Puslapiai/Apie-eiles.aspx).
Dėl skubotumo sprendžia gydytojas
Tik sutartis su ligonių kasomis turinčiose gydymo įstaigose sveikatos priežiūros paslaugos privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems pacientams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
„Visais atvejais siunčiantis gydytojas sprendžia ir dėl gydytojo specialisto konsultacijos skubumo. Jei nusprendžiama, kad pacientui reikalinga skubi gydytojo specialisto konsultacija, tai nurodoma siuntime. Tokiu atveju gydymo įstaiga turi užtikrinti, kad skubi gydytojo specialisto konsultacija pacientui būtų suteikta laiku“, – teigė VLK atstovas žiniasklaidai.
Jeigu gydymo įstaiga, paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos per įstatyme nurodytą terminą, o pacientas nepageidauja šioje įstaigoje paslaugų gauti vėliau, tuomet ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta paciento išankstinė registracija kitoje gydymo įstaigoje, kurioje reikiama paslauga būtų suteikta per įstatyme nustatytą terminą. Svarbu žinoti, kad prieš darant įrašą registracijos sistemoje, turi būti gautas paciento sutikimas pasinaudoti šia paslauga pasiūlytoje gydymo įstaigoje.
Taigi, gydymo įstaiga turi vadovautis teisės aktais ir užtikrinti, kad reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientui būtų suteiktos per įstatyme numatytą terminą. Be to, gydymo įstaiga privalo jos vadovo nustatyta tvarka visus pacientus registruoti jų kreipimosi į gydymo įstaigą momentu, neribodama registravimosi terminų.
