Rado įdomų būdą, kaip paspartinti neišnešiotų kūdikių vystymąsi

Kūdikiai, gimę daugiau nei aštuoniomis savaitėmis per anksti, dažnai nesulaukia maloniausio pasveikinimo atvykus į pasaulį: pirmomis dienomis, savaitėmis ar net mėnesiais jiems tenka praleisti intensyviosios terapijos skyriuje. 

 Iki to laiko, kol kūdikis gimsta, jis praleidžia pakankamai savaičių ramumoje – savo motinos įsčiose, kur formuojasi sudėtinga neurologinė infrastruktūra. <br> 123rf nuotr.
 Iki to laiko, kol kūdikis gimsta, jis praleidžia pakankamai savaičių ramumoje – savo motinos įsčiose, kur formuojasi sudėtinga neurologinė infrastruktūra. <br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 17, 2019, 1:09 PM

Kadangi ligoninė nėra ideali aplinka kūdikių smegenims vystytis, daugelis priešlaikinių kūdikių vėliau kenčia nuo sunkumų mokydamiesi ar dėl socialinių, emocinių sutrikimų. Tačiau Nacionalinės mokslų akademijos dokumentuose užfiksuotas naujas tyrimas atskleidžia, kad muzika per pirmąsias savaites gali padėti smegenims normaliai vystytis.

Iki to laiko, kol kūdikis gimsta, jis praleidžia pakankamai savaičių ramumoje – savo motinos įsčiose, kur formuojasi sudėtinga neurologinė infrastruktūra. Tačiau, jei kūdikis gimsta anksti, kai kurie gyvybiškai svarbūs nerviniai ryšiai gali nesusikurti, o tai reiškia, kad šis procesas turi įvykti po gimimo.

Tačiau visi garsai ir kiti stimulai, kuriuos priešlaikinis kūdikis patiria ligoninėje, gali lengvai sutrikdyti šį labai svarbų neurologinį vystymąsi.

Ryšys tarp smegenų sričių, pavyzdžiui, gumburo, dažnai būna sutrikdytas, dėl to sutrinka pažinimo funkcija, subrendus priešlaikiniams kūdikiams gali būti sunkiau valdyti emocijas ir palaikyti socialinius santykius.

Siekiant išspręsti šią problemą, Ženevos universiteto mokslininkai ir Ženevos universitetinės ligoninės siekė sukurti aplinką, kuri skatintų sveiką neišnešiotų kūdikių smegenų vystymąsi. Kadangi klausos sistema yra viena iš ankstyviausių žmogaus smegenų funkcijų, komanda nusprendė palikti šiuos kūdikius klausytis atpalaiduojančios muzikos svarbiausiomis dienomis.

Kompozitorius Andreas Vollenweideris priešlaikiniams kūdikiams grojo įvairiais instrumentais, idant nustatytų, kas sukėlė ramiausią reakciją ir galiausiai nusprendė parašyti itin ramų kūrinį, pasitelkdamas arfas, varpus ir Indijos gyvačių kerėjimo fleitą, vadinamą „punji“.

A.Vollenweideris sukūrė tris aštuonių minučių trukmės muzikinius kūrinius. Pirmasis iš jų skambėjo kūdikiams pabudus, antrasis – jų pabudimo valandų metu, o trečiasis – miegant.

Naudodamiesi funkciniu magnetinio rezonanso tyrimu, norėdami nuskaityti neišnešiotų kūdikių smegenų būklę, tyrėjai nustatė, kad muzikos klausiusiųjų neurologinis tinklas buvo daug panašesnis į išnešioto kūdikio, palyginti su tais, kurie negirdėjo muzikos.

Kai kuriems tyrime stebėtiems vaikams tuoj sukaks šešeri metai ir tyrėjų komanda planuoja tęsti savo eksperimentą, nustatyti šių vaikų pažintinę, socialinę ir emocinę būklę.

Parengta pagal iflscience.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.