Hospisas jau kreipėsi į įvairias įmones su pagalbos prašymais, kreipėsi ir į valdininkus ir dvasininkus siūlydami tapti įstaigos dalininkais, kad būtų galima pasidalinti finansinę naštą. Tačiau kol kas didelio būrio norinčiųjų padėti neatsirado.
Kauno hospisui gresia išnykimas
Kaunietė Rūta Lileikaitė dieną iš dienos leidžia savo namuose slaugydama sunkiai sergančią mamą, kuriai vilčių pasveikti nėra.
„Mano mama serga šonine skleroze. Tai yra neurodegeneracinė liga, palaipsniui vystosi paralyžius. Specifinio gydymo nėra. Serga jau 8 metus, 6 metus ji – su kvėpavimo aparatu. Kadangi paralyžiuotas visas kūnas, slauga reikalinga kaip ir kiekvienam tokiam ligoniui. Viską už ją turi padaryti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo R.Lileikaitė.
Dėl nuolatinės mamos slaugos medikės išsilavinimą turinti jauna moteris turėjo atsisveikinti su darbu. Du kartus per savaitę ji sulaukia pagalbos – į namus ateina Kauno hospiso darbuotoja.
Slaugytoja kelioms valandoms pavaduoja kaunietę, kad ji galėtų išeiti iš namų, susitvarkyti reikalus, apsipirkti. Hospiso darbuotoja ligonei teikia medicinines paslaugas ar tiesiog bendrauja, nors sergančioji atsakyti gali tik akies mirktelėjimu.
Kauno hospiso slaugytoja Vilma Pipierienė pasakojo, padedant ligoniams, kuo galinti: ir lašelinę pastato, ir higieną pasirūpina, ir pamaitina.
„Tačiau pirmoje vietoje yra bendravimas. Pirmiausia atnešam draugystę, šilumą, supratimą ir kantrybę“, – kalbėjo V.Pipierienė.
Ties išlikimo riba
Privačia iniciatyva įkurto Kauno hospiso darbuotojai šiuo metu pagalbą teikia 18 mirštančių ligonių. Jų skaičius nuolat keičiasi.
Dalį paslaugų įstaigai apmoka Valstybinė ligonių kasa, tačiau šių lėšų, anot hospiso vadovės, neužtenka net darbuotojų atlyginimams. Neatsiradus rėmėjų, įstaiga atsidūrė ties išlikimo riba.
„Esame išlikimo stadijoje, kuomet nežinome, ar sulauksime kito mėnesio ir sugebėsime išmokėti atlyginimus. Tai sudėtingiausia ne tiek organizacijai, kiek žmonėms, kuriais rūpinamės“, – sakė Kauno hospiso direktorė Kristina Krasko.
Neturi patalpų
Hospisas neturi patalpų. Visas paslaugas hospiso darbuotojai teikia tik ligonių namuose. Pagalbos įsigyti patalpas kreipėsi į Kauno valdininkus ir dvasininkus, tačiau susidomėjimo nesulaukė.
„Mes turime užvertas duris tiek Kauno miesto savivaldybėje, tiek rajono savivaldybėje, tiek arkivyskupijoje. Neturime dialogo nė su viena valstybine institucija. Kad ir kaip bandome kontaktuoti, nuolat atsimušame į uždarytas duris“, – prisipažino K.Krasko.
Siūlo dalyvauti projektuose
Kauno savivaldybė nuolatinės paramos hospisui nežada. Siūlo parengti projektą ir taip gauti pinigų tik daliai paslaugų.
„Teisės aktai neleidžia savivaldybei tiesiogiai finansuoti nevyriausybinės organizacijos veiklos. Bet, kadangi yra didelis tokių paslaugų poreikis, savivaldybė finansuoja projektinę veiklą. Kiekvienais metais yra kvietimai teikti paraiškas programoje Iniciatyvos Kaunui“, – teigė Kauno savivaldybės specialistė Daiva Kusminienė.
Žada didesnį finansavimą
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nuo pavasario hospisai tapo lygiaverčiais palaikomojo gydymo paslaugų tiekėjais. Ministerija jau nuo rugsėjo tokias paslaugas teikiančioms įstaigoms žada didesnį finansavimą.
„Nuo šių metų rugsėjo didėja slaugos paslaugų įkainiai. Tai reiškia, kad gydytojai specialistai, dirbantys su pacientais, kuriems reikalinga slauga, gaus apmokėjimą didesniais įkainiais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto“, – paaiškino sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.
Lietuvoje kol kas veikia du hospisai – Kauno ir Vilniaus. Abu jie įsteigti privačia iniciatyva ir yra išlaikomi daugiausia rėmėjų lėšomis.
