„Vėžys – ne sloga“ – taip vadinosi kiek neįprastas mitingas prie Seimo, kurį ketvirtadienio popietę surengė onkologiniai ligoniai ir jų artimieji, siekdami atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į opią problemą – onkologines ligas, kuriomis Lietuvoje serga itin daug žmonių.
Pasak mitingo organizatorės, krūties vėžiu sirgusios ir uždarą onkologinių ligonių grupę „Vėžys – ne sloga“ įkūrusios vilnietės Vaivos Mickuvienės, tai mitingas, skirtas supažindinti ir atkreipti dėmesį į didelės onkologinių ligonių bendruomenės problemas bei nušviesti, kokių prevencinių ir būtinųjų priemonių privaloma imtis ateityje.
Žinoma, dar vienas labai svarbus veiksnys paskatinęs mitinguoti – diskriminacija (atleidimai iš darbo, aplinkinių baimė užsikrėsti), jautrumo stoka, stigmatizavimas, perdėti lūkesčiai, kai tikimasi, kad chemoterapijos metu žmogus puikiai atrodys, našiai darbuosis ir jam nereikės jokios pagalbos. Be to, labai trūksta informacijos apie onkologiniams ligoniams teikiamas nemokamas paslaugas bei gydymo metodus, jų rezultatus – koks išgyvenamumas, susirgus tam tikra vėžio forma bei taikant tam tikrą gydymo būdą. Dėl šių priežasčių nusprendėme surengti mitingą. Viliamės, kad tokiu būdu būsime išgirsti“, – kvietime į mitingą savo mintis dėstė Vaiva.
Moteris pati patyrė, kaip brangiai kainuoja ši liga. Už gydymą jai teko sumokėti net 17 tūkstančių eurų. Nemaža dalis šios sumos – apie 7 tūkstančiai eurų – buvo skirta imunoterapijai, kuri Vaivai buvo labai reikalinga, nors ir valstybės nekompensuojama.
„Tuos 7 tūkstančius man suaukojo žmonės: mano klientai, giminės, draugai ir artimieji. Man pasisekė. Kiti, kiek žinau, kad sumokėtų už gydymą, ima paskolas, parduoda butus. Tai tikrai labai liūdina. Vaistai yra, bet jie kainuoja ir mokėti reikia iš savo kišenės“, – portalui lrytas.lt pasakojo V.Mickuvienė.
Už brangią, bet jai būtiną imunoterapiją pati 7 tūkstančius eurų turėjo mokėti ir mitinge sutikta Asta Valiuckienė, serganti skrandžio vėžiu. Šis inovatyvus Astai tinkantis gydymas skrandžio vėžiu sergantiems žmonėms nekompensuojamas, o valstybės apmokamas gydymas, deja, nedavė norimų rezultatų.
Dar 1100 eurų moteriai teko pakloti už pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimą, patikslinantį diagnozę, nes pagal ligos kodą šio tyrimo nemokamai jai gydytojas skirti negalėjo. Toks tyrimas kompensuojamas kitomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.
„Mus gydo ne gydytojai, o kodai, raštai, įsakymai. Gydytojams lieka tik juos vykdyti“, – skėstelėjo rankomis Asta.
Apie savo ligą moteris sužinojo netikėtai, mat skrandžio vėžys dažnai pradinėse stadijoje neturi ryškių simptomų. Jis surandamas nebent atsitiktinai.
„Man irgi ligą surado atsitiktinai, nors jau buvo trečia C stadija“, – atviravo pašnekovė.
Moteris džiaugėsi bent jau tuo, kad turi supratingus darbdavius, kurie, sužinoję apie vėžį, nebandė Astos atsikratyti ir ją visiškai palaikė. Deja, ne visiems taip pasiseka.
„Kadangi siuvu ir Kauno klinikose dovanoju sergančioms vėžiu moterims kepurėles, susiduriu su daugybe pacienčių, kurios man išsipasakoja. Išties dažnai darbdaviai, išgirdę diagnozę, stengiasi atsikratyti sergančiais darbuotojais, kurie nebegalės tiek daug laiko skirti darbui, turės dažnai imti nedarbingumo pažymas“, – pasakojo Asta.
Vaiva pritarė, kad Lietuvoje sergančių vėžių diskriminacija darbo rinkoje yra ypač ryški.
„Verslas sukurtas tam, kad darytų pelną ir tie žmonės, kurie jau nebe tokie darbingi, nebelabai kam reikalingi. Pažiūrėkite aplink: mitinge vien jauni, darbingi žmonės. Jau mums reikia bijoti ne emigracijos, o to, kad žmonės nuo vėžio išmirs“, – įspėjo renginio organizatorė.
Apie diskriminaciją užsiminė ir kiti mitingo dalyviai. Ją sergantieji patiria ne tik iš darbdavių, bet ir iš aplinkinių, kurie tiki įvairiais mitais.
Štai Julijana, kurios artima moteris susirgo krūties vėžiu, sakė girdėjusi aplinkinių nuomonių, kad vėžys – užkrečiama liga.
Su panašiu požiūriu susidūrė ir Asta: „10 metų savanoriauju Vaikų onkologiniame skyriuje. Kai susirgau vėžiu, buvo žmonių, kurie galvojo, kad galbūt aš savo ligą gavau tame skyriuje, kad ten apsikrėčiau“.
Asta prisiminė ir kitą gana absurdišką atvejį, kai onkologine liga sirgusio vyro žmona prašė gydytojų neišleisti jo iš ligoninės namo Kalėdoms, nes ligoniui ką tik buvo skirtas chemoterapijos kursas, o namuose buvo maži vaikai. Moteris manė, kad vyras po chemoterapijos kels grėsmę vaikams.
V.Mickuvienė pasakojo, kad sergantieji vėžiu susiduria su dviem kraštutiniais visuomenės požiūriais: „Vieni mano, kad, jei jau susirgai vėžiu, tau jau viskas, tu mirsi, kiti, kad nieko čia tokio, tai tik lėtinė liga. Todėl ir šį mitingą ir savo įkurtą grupę socialiniame tinkle „Facebook“ taip pavadinau „Vėžys – ne sloga“. Nes vėžys iš tikrųjų yra sunki, skausminga ir be proto brangi liga“.
Kad sergančiųjų bėdos būtų išgirstos, mitingo dalyviai surašė raštą, kuriame išdėstė visas savo problemas ir surinko parašus. Šis raštas po mitingo buvo įteiktas Seimo nariams.
„Labai norėtume, kad jie atkreiptų į tai dėmesį, bent apsvarstytų. Gal mes to ir sulauksime, tikėkimės. Jeigu mes nesulauksime, sulauks bent tie, kurie bus po mūsų. Juk mes niekas nežinome, kas bus sekantis: mes ar mūsų artimieji. Galbūt jiems tai padės?
Mes nesame nei politikai, nei Seimo nariai, kuriems tas kelias per gydymą yra visai kitoks, negu mums. Paprastam žmogui eiti šiuo keliu labai sunku: negana to, kad susiduri su liga, susiduri dar ir su daugybe kitų problemų. Net pati registracija pas gydytoją yra sudėtinga, nes negauni 2-3 mėnesius ir per tą laiką liga išplinta“, – pastebėjo Asta.
