Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro įsakymu medicinos pagalbos priemonės, kurias paskyrė gydytojas kompensuojamos tik vaikams ir asmenims iki 24 metų. Taip, pasak sergančiųjų, nesudaromos lygios galimybės vyresniems asmenims kontroliuoti ligos eigą bei užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
2018 m. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė savo sprendimu konstatavo, kad šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.
Šešiolika metų debetu sergantis Jurgis Tomaševičius sako sensorių, kuris matuoja organizmo būklę, jis perka pats už draugų ir giminių pinigus ir tai kas mėnesį jam kainuoja 200 eurų.
Pas piketuotojus atėjusios sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės jis klausė kodėl tiek metų tęsiasi diskriminacija.
„Kodėl jūs iš mūsų šešių tūkstančių grupės išskiriate aštuonis šimtus ir jiems kompensuojate šimtu procentų, o kitus penkis tūkstančius du šimtus išvarote dirbti, uždirbti ir mokėti iš savo pinigų. Ar tai yra teisybė? Ar jūs turite iš mano vaikų atimti 200 eurų“, – viceministrės klausė J. Tomaševičius.
K. Garuolienė aiškino, kad valstybės biudžetas yra ribotas, o sergančiųjų įvairiomis ligomis yra daug, todėl tenka riktis prioritetus.
„Visi suprantame, kad vaikas yra augantis organizmas ir jam užaugti sveikam ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visada skiria daugiau dėmėsio. Kad vaikas užaugtų sveiku suaugusiuoju. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vaikai yra prioritetizuojami. Ir visa kas geriausia, visos naujausios, inovatyviausios technologijos, kurios gali padėti, visos valstybės daro, kad pirmiausia tai suteiktų vaikams „,– sakė K. Garuolienė.
Debetu sergantis Vytautas M. sako, kad sensorius Lietuvos sergantieji perka iš užsienio ir dažniausiai nelegalioje rinkoje, nes Lietuvoje jų įsigyti galimybės nėra. Viceministrė K. Garuolienė aiškina, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvos rinka yra maža.
„Apie eBajaus sensorius. Sveikatos apsaugos ministerija ne vieną kartą kreipėsi į tiekėją, kad jis tiektų į Lietuvos rinką šituos sensorius. Tikrai tie sensoriai pagal kainą ir apimtis būtų prieinami Lietuvoje ir mes galėtume juos kompensuoti. Paieškas, galimybę užtikrinti jų buvimą Lietuvos rinkoje esame pradėję net prieš du metus. Deja gamintojai mūsų rinką diskriminuoja ir sako, kad jie į Lietuvos rinką netieks, nes Lietuvos rinka yra maža, čia yra mažai sergančiųjų. Ir mes netgi kreipėmės į Europos Komisiją, į gerbiamą komisarą V. Andriukaitį prašydami, kad kažką spręstų, kodėl mažos rinkos, tokios kaip Lietuva yra diskriminuojamos, kodėl mūsų sergantieji neturi galimybės gauti tų prekių“, – sakė K. Garuolienė.
Vytautas pabrėžė, kad valstybė kompensuodama bent dalį sensorių kainos išplėstų potencialių pirkėjų rinką.
„Aš norėčiau jums kontrargumentą pasakyti. Kai birželio 3 d. pas jus buvau atėjęs, jūs teigėte, kad išskyrėte vieną papildomą milijoną modernesniam, pažangesniam gydymui diabetikams ir iki 24 metų asmenims. Aš jums tada argumentavau, kad jeigu mes padarysime tą milijoną prieinamą visiems...(...) tai yra, jeigu mes atidarytume platesnį vartotojų skaičių, natūraliai valstybė prisiimdama, kad kompensuos kažkokią dalį tų medikamentų, kitą dalį žmogus pats nusipirktų ir tada mes taptume natūraliai patrauklesni tiekėjams. O dabar kai pas mus rinkoje yra tik 800 asmenų, įvardinamų kaip potencialūs pirkėjai, tai tikrai natūralu, kad joks tiekėjas neateis“, – sakė Vytautas M.
Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena, tačiau Lietuvoje sergantieji šia liga sako neturintys kuo džiaugtis. Daugybę metų diabetu sergančiųjų situacija esą mūsų šalyje negerėjo. Atvirkščiai, buvo priimti sergančiuosius diskriminuojantys ir priešinantys teisės aktai, reglamentuojantys medicinos pagalbos priemonių kompensavimą.
