Sunerimusiai dėl sūnaus sveikatos mamai – netikėtas gydytojos klausimas

Netikėtai apsirgęs penkiametis sūnus ne juokais išgąsdino Kauno rajono gyventoją Jurgitą (35 m.). 

70-80 proc. žaibine meningokoko forma sergančiųjų yra vaikai, dažniausiai ja suserga kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus.<br>123rf asociatyvi nuotr.
70-80 proc. žaibine meningokoko forma sergančiųjų yra vaikai, dažniausiai ja suserga kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. <br> 123rf nuotr.
Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. <br> 123rf nuotr.
Meningokokinė infekcija<br>123rf nuotr.
Meningokokinė infekcija<br>123rf nuotr.
Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą B tipo meningokokine infekcija.<br>123rf nuotr.
Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą B tipo meningokokine infekcija.<br>123rf nuotr.
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas tvirtino, kad dėl meningokoko infekcijos nereikėtų skubėti kreiptis į ligoninę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas tvirtino, kad dėl meningokoko infekcijos nereikėtų skubėti kreiptis į ligoninę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 18, 2019, 7:31 PM, atnaujinta Feb 25, 2020, 7:33 AM

Viskas gal ir nebūtų atrodę taip baisu, jeigu ne žinia, kad vos prieš kelias dienas dėl meningokoko infekcijos į Kauno klinikas buvo atvežtas berniukas iš tos pačios vaikų darželio grupės, kurią lanko ir Jurgitos sūnus Erikas. Jo darželio draugą, kuriam pakilo aukšta temperatūra, medikams teko traukti iš mirties nagų. O klastingos ligos pirmasis simptomas, pasirodo, buvo toks pat, kaip ir Eriko.

Tačiau Kauno klinikose, į kurias su sūnumi atskubėjo sunerimusi Jurgita, moters laukė netikėtumas. Pasak pašnekovės, ji gydymo įstaigos registratūroje buvo sutikta labai priešiškai ir iš gydytojos sulaukė keisto klausimo.

Paklausė, ar berniukai bučiavosi

„Sūnus su berniuku, nuo kurio galėjo užsikrėsti meningokoko infekcija, buvo vienoje darželio grupėje. Žinių laidoje girdėjome, kad įtarus, jog vaikas susirgo, reikia nedelsiant kreiptis į medikus – taip ir padarėme. Tačiau berniuko ne tik netyrė, net nepaaiškino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, – stebėjosi mama.

Erikui, mamos teigimu, pradėjo skaudėti gerklę, o tai esą vienas pirmųjų ligos simptomų. Su susirgusiu penkiamečiu atvykusi į klinikas mama medikei paaiškino, kad sūnus žaidė su kitu vaiku, nešiojusiu meningokoko infekciją. Tačiau medikė tik paklausė, ar berniukai bučiavosi. Sutrikusiai mamai atsakius, kad ji to nežino, gydytoja pasakė, kad tuomet vaikas greičiausiai neužsikrėtė.

Gydytoja, anot pašnekovės, nedarė jokių tyrimų, tik apžiūrėjo gerklę ir liepė atvažiuoti nebent tada, kai atsiras bėrimų. 

„Gydytoja sakė, kad jei vaikai tik kartu žaidė – tai ne kontaktas. Tačiau skaičiau, kad šia infekcija užsikrečiama čiaudint bei kosint. Vaikai dabar masiškai serga. To sergančio berniuko mama pasakojo, kad pirmiausia sūnui pradėjo skaudėti gerklę, vėliau dvi dienas jis atrodė sveikas, buvo guvus, bet staiga ėmė karščiuoti, o prieš einant miegoti jį išbėrė. Vaikai, žaidę su juo darželyje, pateko į rizikos grupę, bet medikams tai neatrodė verta dėmesio“, – prisiminė pašnekovė. 

Jurgita pasakojo, kad ano vaiko mamai šeimos gydytoja parekomendavo nusipirkti vaistų, kurie padėtų vaiko organizmui kovoti su infekcija. Bet, kaip tvirtino moteris, šie vaistai neprieinami – vaistinėse jų nėra. 

„Visos mamos, kurių vaikai kontaktavo su užsikrėtusiu šia infekcija vaiku, susidūrė su mirtina liga. Ar mes nevertos, kad apžiūrėtų mūsų vaikus ar bent suteiktų informacijos?“ – svarstė Jurgita.

Profesorius: šeimos gydytojai elgiasi neteisingai

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas tvirtino, kad dėl meningokoko infekcijos nereikėtų skubėti kreiptis į ligoninę. Esą berniukui neskubią pagalbą turėjo suteikti šeimos gydytojas, skirdamas pokontaktinę chemoprofilaktiką.

Profesorius R.Kėvalas teigė, kad skaitydamas paskaitas iš šeimos gydytojų susilaukia klausimo: „Kas ta pokontaktinė chemoprofilaktika?“

„Šeimos gydytojai tėvus su vaikais siunčia į priėmimo skyrius, tačiau ligoninėse teikiama būtinoji pagalba, o pokontaktę chemoprofilaktiką skiria ne skubios medicinos medikai. Žmonės siuntinėjami ne ten – šeimos gydytojai turėtų pokontaktinę chemoprofilaktiką skirti patys per pirmąsias septynias paras, o geriausia – per 24 val.“, – pabrėžė profesorius.

Mediko tvirtinimu, šeimos gydytojai, atsiųsdami neva užsikrėtusiuosius meningokokine infekcija vaikus į ligonines, destabilizuoja skubios medicinos medikų darbą – taip neturėtų būti.

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, ji gydoma antibiotikais, kurie saugūs ir vaikams, ir nėščiosioms. Pokontaktinė chemoprofilaktika skiriama tiems, kurie bendravo su užsikrėtusiuoju šia infekcija. Jei darželio grupėje atsiranda vaikas, užsikrėtęs meningokokine infekcija, pokontaktinė chemoprofilaktika skiriama visiems grupės vaikams. 

Taip pat pokontaktinė chemoprofilaktika skiriama visiems šeimos nariams, asmenims, buvusiems vienoje patalpoje, kartu miegojusiems; turėjusiems artimą kontaktą – tiems, kurie bučiavosi, valgė iš tų pačių indų, naudojosi vienu dantų šepetuku. Chemoprofilaktika neturėtų būti skiriama visai klasei, o tik suolo draugui ir sėdėjusiems šalia užsikrėtusiojo“, – paaiškino R.Kėvalas.

Dėl infekcijos į ligoninę pateko du vaikai

Primename, kad spalio pabaigoje į Kauno klinikinę ligoninę buvo atvežti du mažamečiai: iš Kauno rajono 5 metų berniukas ir iš Jonavos miesto 3 metų mergaitė. Abu pacientai buvo sąmoningi, bet karščiuojantys – jie turėjo apie 38,2 ir 39 laipsnių temperatūros.

Mažyliams diagnozuota meningokoko infekcija.

„Abiems pacientams pavojaus gyvybei nėra, būklė stabili, jie gydomi intensyvios terapijos skyriuje“, – tada teigė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.

Abu pacientai nebuvo susiję tarpusavyje. 

Gydytojas D.Varaškevičius portalui lrytas.lt pasidžiaugė, kad tėvai į medikus suskubo kreiptis laiku ir vaikų būklę pavyko stabilizuoti, tad jie visiškai pasveiks.

Berniukas buvo atvežtas dėl karščiavimo. Bėrimų jam nebuvo. Ant mergaitės odos jau buvo pasimatę bėrimai, bet, pasak mediko, netipiniai meningokokinei infekcijai. Hemoraraginis bėrimas pasimatė tik atvykus į ligoninę. Mergaitė taip pat sirgo meningitu.

Abu vaikai, D.Varaškevičiaus žiniomis, lankė darželį ir nebuvo skiepyti nuo meningokoko, nes jau pagal amžių nebepateko į tą grupę, kuriai skiepai priklausytų nemokamai. 

Šiemet į Kauno klinikinę ligoninę buvo atvežti mažiausiai penki vaikai užsikrėtę meningokokine infekcija. Laimė, visus juos medikams pavyko išgelbėti.

Tačiau medikams nepavyko iš mirties nagų ištraukti kiek anksčiau meningokokine infekcija užsikrėtusios devyniolikmetės Kauno kolegijos studentės. 

Kada verta susirūpinti?

Anot gydytojo D.Varaškevičiaus, labai svarbu, kad infekcija užsikrėtęs vaikas kuo skubiau būtų nuvežtas į gydymo įstaigą.

Tėvai turėtų susirūpinti, pastebėję, kad vaikui pakilo aukštesnė nei 39 laipsniai temperatūra, jis daros vangesnis, papilkėja ir atšąla jo galūnės, o ypač jeigu prasideda hemoraginis bėrimas, kurį nuo kitų bėrimų padeda atskirti vadinamasis „stiklinės“ tekstas: prie išbertos odos prispaudus skaidrią stiklinę, oda aplink bėrimą pabąla, bet pats bėrimas neišnyksta. Tiesa, toks bėrimas gali iškart ir nepasireikšti.

Šiemet nuo infekcijos mirė jau keturi žmonės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė informavo, kad 2019 m. Kaune tai yra trečiasis meningokokinės infekcijos atvejis ir antrasis mirties nuo šios ligos atvejis.

2018 m. Kaune buvo registruoti 2 susirgimai meningokokine infekcija, bet mirčių išvengta.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro viešųjų ryšių specialistė Ieva Janavičiutė sakė, kad iš viso šiemet per 8 mėnesius Lietuvoje registruoti 26 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 4 baigėsi mirtimi. 2 mirtys registruotos Kauno administracinėje teritorijoje, po vieną – Tauragės ir Panevėžio.

Daugiausia susirgimų registruota Vilniaus ir Kauno administracinėse teritorijose.

Pernai Lietuvoje buvo 40 susirgimų ir 5 mirties atvejai.

Kas yra meningokokinė infekcija? 

ULAC praneša, kad meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Ligos sukėlėjas 

Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. 

Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“. A tipas Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais. Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?

Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija? 

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). 

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita. 

Kokie yra simptomai? 

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas. 

Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).

Koks gydymas? 

Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. 

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos? 

Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu. 

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama: 

  • Reguliariai plauti rankas; 
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę); 
  • reguliariai vėdinti ir valyti patalpas; 
  • svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Ar nuo infekcijos apsaugos skiepai? 

Meningokokinės vakcinos įskiepijimas rekomenduojamas asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis (šalių sąrašą galima rasti https://www.ulac.lt/lt/keliautojams). 

Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi. Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų: 

  • Kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis; 
  • papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas; 
  • gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį;
  • jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus, stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl politikai vis lipa ant to paties grėblio?