Be to, dauguma jų pritartų tam, kad atsirastų kadencijos ne tik įstaigų, bet ir vidurinės grandies vadovams: skyrių vedėjams, sektorių vadovams.
Tai parodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengta viešoji konsultacija, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kokios priemonės galėtų būti siūlomos, siekiant gerinti mikroklimatą gydymo įstaigose.
Ši konsultacija surengta po visuomenę sukrėtusios jauno Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės mediko savižudybės, kurios viena iš priežasčių, jo kolegų teigimu, galėjo būti ir darbe patiriamas mobingas.
Ši savižudybė atvėrė didelį skaudulį: daugybė medikų darbe patiria ne tik didžiulį stresą, bet ir psichologinį smurtą, neretai iš įstaigos, kurioje dirba, ar skyrių vadovų.
Su nepalankiu psichologiniu klimatu medikai susiduria dar universiteto suole, dėl to daug medicinos studentų yra pagalvoję apie savižudybę, o kai kurie ir nusižudė. Nors oficialiai neskelbiama, kalbama, kad būtent tokia buvo šį mėnesį mirusios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto penktakursės mirties priežastis.
Sulaukė 40 anoniminių pranešimų
Pirmadienio rytą žurnalistams pristatydamas viešosios konsultacijos rezultatus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prisipažino, kad jie viršijo lūkesčius.
„Tai, kad problemos yra labai rimtos, rodo, kiek žmonių įsitraukė į viešą konsultaciją. Į ją atsiliepė ir pareiškė savo nuomonę daugiau negu 500 tiek medikų, tiek ne medikų. Tai aktyviausia konsultacija per pastarąjį pusmetį vykdyta konsultacija“, – neabejojo A.Veryga.
Konsultacijos tikslas buvo išgirsti nuomones, kaip būtų galima gydymo įstaigose gerinti esamą situaciją, mikroklimatą ir kaip paskatinti medikus daugiau apie tai kalbėti.
Net apie 90 proc. dalyvavusių apklausoje gydymo įstaigų darbuotojų pastebėjo, kad medikams trūksta įrankių, kaip anonimiškai pranešti apie galimas psichologines problemas, blogą psichologinę aplinką.
A.Veryga priminė, kad SAM nuo lapkričio 5 dienos veikia anoniminė pasitikėjimo telefonu linija, kuria gali skambinti medikai, norėdami pranešti apie psichologinį smurtą ir apie kitas negeroves gydymo įstaigose.
„Linija jau sulaukė apie 40 skambučių iš įvairiausių įstaigų su įvairiais pranešimais, daugiausia apie iš vadovų, iš administracijos arba tiesioginio padalinio vadovų patiriamą spaudimą. Daugiausia skambučių sulaukta iš Vilniaus, Klaipėdos miestų ir Šiaulių rajono“, – sakė ministras.
Ministerija sulaukė grasinimų
Tiesa, kaip pastebėjo A.Veryga, kai kurių ligoninių vadovai neadekvačiai sureagavo į personalo skundus ir net ėmėsi grasinti ne tik darbuotojams, bet ir pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Matote vienos įstaigos vadovo viešus laiškus po anoniminių darbuotojų pranešimų su aiškia aliuzija, kad bus imamasi ir tam tikrų teisinių priemonių už tai, kas yra paviešinta.
Tai rodo, kad vadovai, kurie dešimtmečiais nesikeičia, neadekvačiai reaguoja į situaciją. Užuot padėję darbuotojams spręsti problemas, jie bando grasinti ministerijai už tai, kad tokia situacija viešinama. Mes tokio elgesio netoleruosime ir galvosime, kaip tų įstaigų darbuotojams padėti“, – žadėjo ministras.
Medikai bijo sirgti
Viešoji konsultacija parodė ir tai, kad medikams trūksta profesionalios psichologinės pagalbos.
„Yra gaji nuostata, kad medikai negali sirgti, pavargti, turėti patys problemų. Žinomas dar vienas fenomenas, kad yra tam tikri reikalavimai tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų turėjimui ar neturėjimui. Tai labai rimtas ženklas, kad juos reikėtų peržiūrėti“, – kalbėjo ministras.
Primename, kad medikai vengia kreiptis pagalbos į psichologus ar psichikos sveikatos specialistus, nes, jaučia grėsmę dėl to netekti licencijos. Pasirodo, sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra nurodytos tam tikros ligos, trukdančios verstis gydytojo praktika. Apie tokią baimę prabilta kiek anksčiau šį mėnesį vykusioje Jaunųjų gydytojų asociacijos ir Jaunųjų psichiatrų asociacijos viešoje diskusijoje apie Lietuvos medikų psichikos sveikatą „Daktare, kaip jaučiatės?“
SAM surengtoje viešojoje konsultacijoje buvo pasiūlyta ir vertinti medikų emocinę savijautą bei kasmet vykdyti darbuotojų pasitenkinimo ir savijautos analizę, ką jau seniai daro verslo įmonės.
Žada įvesti kadencijas ne tik įstaigų vadovams
A.Veryga žadėjo grįžti ir prie klausimo įvesti ne tik įstaigų, bet ir vidurinės grandines vadovų (skyrių vedėjų, sektorių vadovų) penkerių metų kadencijas. Juolab, kad tokiam siūlymui linkę pritarti 80 proc. viešosios konsultacijos dalyvių.
Ministras priminė, kad jau anksčiau Seimui buvo pateiktas toks siūlymas, bet tada esą jis nesulaukė pritarimo, kaip mano A.Veryga, dėl to, kad tuo metu tam nebuvo pribręsta.
Taip pat pastebėta, kad reikėtų kelti skyrių vadovų ne tik dalykinę kompetenciją, bet ir ugdyti vadovavimo bei lyderystės įgūdžius.
„Absoliuti dauguma vadovų yra patys gydytojai ir neruošti vadovavimui. Įstaigų vadovai yra studijavę sveikatos vadybą, bet retas tarpinės grandies vadovas, skyriaus vedėjas yra tai studijavęs ir jiems realiai trūksta žinių“, – pastebėjo A.Veryga.
Siūlo įtvirtinti vadovų etikos kodeksą
Net 86 proc. viešosios konsultacijos dalyvių pritarė siūlymui įtvirtinti etikos ir elgesio normų kodeksą įstaigų vadovams.
„Šiuo metu įstaigų vadovų etikos niekas niekur nesvarsto ir nėra jokio mechanizmo, kaip būtų galima įvertinti jų elgesį“, – paaiškino A.Veryga.
Teigiamai įvertintas ir siūlymas riboti įstaigos vadovo arba tarpinių vadovų galimybes subjektyviai, be aiškių kriterijų skirti skatinamąsias ir drausmines priemones.
Rengs išvykas į skundų sulaukusias įstaigas
Dalyvavę konsultacijoje atkreipė dėmesį ir į didelę psichologinę įtampą, kurią suteikia reikalavimai ir neretai nerealūs pacientų lūkesčiai. Kai kuriais atvejais esą trūksta ir žiniasklaidos objektyvumo, nušviečiant konfliktines situacija su pacientais, suteiktų galimybių medikams patiems paaiškinti, kas nutiko.
„Visa surinkta informacija bus pateikta ekspertų darbo grupei, kuri rengia planą ir atitinkamas priemones“, – žadėjo A.Veryga, pridūręs, kad planuojamos ir bent kelios mobilios komandos išvykos į gydymo įstaigas, kurių metų būtų susitikta su įstaigų steigėjais ir darbuotojais.
„Pirmiausia važiuosime ten, iš kur daugiausia sulaukiame skundų, skambučių, kad įvertintume situaciją ir suteiktume darbuotojams galimybę papasakoti, išsikalbėti.
Suprantame patys, kad paprasta nebus, nes tikėtis, kad darbuotojai, kurie daug metų gyveno baimėje, puls pasipasakoti, sudėtinga, bet manome, kad pabandyti verta“, – paaiškino ministras.
Problemas analizuos atskirais lygmenimis
Darbo grupės, kuri pagal gautuosius viešosios konsultacijos rezultatus turi parengti planą, kaip parengti situaciją įstaigose, vadovė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, sakė, kad visos iškeltos problemos bus analizuojamos lygmuo po lygmens.
Visų pirma bus imtasi individualaus lygmens, vėliau – tarpasmeninio, kuomet bus aiškinamasis, kaip specialistai bendrauja vieni su kitais.
L.Jaruševičienė pastebėjo, kad patyčios egzistuoja ir sveikatos priežiūros įstaigose. Jas jaučia ne tik jaunesni specialistai iš vyresnių kolegų, bet kai kuriais atvejais ir atvirkščiai.
Taip pat ekspertų grupė, kurią sudarys platus spektras įvairių sričių specialistų: profsąjungų, darbo teisės atstovų, turinčių patirties ir Lietuvoje, ir užsienyje, aiškinsis, kokie yra sveikatos priežiūros įstaigų santykiai su vadovais ir su pacientais. Pastarieji esą labai dažnai turi ir ne visai pagrįstų lūkesčių medikams.
Bus analizuojama ir teisinė aplinka, kuri, anot viceministrės, kartais nepalanki darbuotojų psichinei sveikatai. Žadama atkreipti dėmesį ir į medikų rengimą universitetuose, įtraukiant ir universitetų atstovus.
