Panevėžietis urologas A.Preidis ragina vyrus nebijoti apsilankyti pas gydytoją. Kad nereikėtų atidėlioti vizito, užregistruoti sutuoktinį ar gyvenimo draugą gali ir moterys. Jos tiesiog gali priminti mylimiems vyrams, kad smagiausia žinia, kuria gali pasidalyti gydytojas, tai frazė: „Jums viskas gerai.“
Priešinės liaukos (prostatos) vėžys – dažniausia onkologinė liga, varginanti vyrus. Senstant visuomenei prostatos vėžiu gali susirgti vis daugiau vyrų. Nelinksmas tendencijas numato ir Europos Sąjunga – mokslininkai įspėjo, kad vienas iš 7 vyrų, nesulaukusių 85 metų, kentės nuo prostatos vėžio.
Statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, kasmet nuo prostatos vėžio Europos Sąjungoje miršta daugiau nei 75 tūkstančiai vyrų. Per metus Lietuvoje šia liga suserga daugiau kaip 2 tūkstančiai vyrų. Nors žinia apie prostatos vėžį gali sukelti šoką, gydyti reikia tik kliniškai agresyvų vėžį.
Tyrimai rodo, kad tinkamai gydomas žmogus gali ilgai ir kokybiškai gyventi be metastazių ir net vėliau, kai jos išsivysto. Svarbu atkreipti dėmesį, kad liga prasideda be skausmo ir nemalonių pojūčių, todėl pacientai nepatiria jokių simptomų. Negalavimai atsiranda tada, kai vėžys jau būna išplitęs, o tai reiškia, kad gydymas gali būti ne toks efektyvus.
Gydytojas A.Preidis nori paskatinti vyrus neprarasti progos pasidžiaugti gyvenimu ir neatidėlioti vizito pas gydytoją. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vis anksčiau nustatomas prostatos vėžys, todėl didėja ir išgyvenamumas. Pavyzdžiui, praėjus penkeriems metams nuo diagnozės, kai nustatomas neišplitęs prostatos vėžys, beveik 100 procentų pacientų gyvena.
Tai rodo, kad svarbi priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji skirta vyrams nuo 50 iki 70 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Šiai vyrų grupei periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.
„Dažnai vyrai ima nerimauti, jeigu PSA rodiklis būna didesnis. Tačiau tai tiktai signalas, kad toks žmogus turi būti atidžiau tiriamas“, – priminė gydytojas A.Preidis. PSA rodiklis gali būti didesnis nei norma dėl įvairių priežasčių – prostatos uždegimo, netgi dėl intymių santykių ar važiavimo dviračiu.
Tokiu atveju šeimos gydytojas išrašo siuntimą konsultuotis su urologu, kuris dažnai pakartoja PSA tyrimą ir, nelygu esama situacija, skiria atlikti prostatos biopsiją. Tik ji gali patvirtinti vėžio diagnozę, tačiau šis tyrimas gali sukelti ir tam tikrų komplikacijų.
Todėl neretai prieš atliekant biopsiją pacientams skiriamas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas. Jis padeda aptikti įtartinus židinius, o tai – vertinga informacija, nes būna akivaizdu, iš kokios prostatos vietos reikia paimti mėginių.
MRT tyrimas leidžia piktybinį auglį labiau matyti, todėl yra kur kas mažesnis pavojus, kad židinys liks nepastebėtas. Pagrindinis uždavinys, su kuriuo susiduria pasaulio gydytojai, – būtina atskirti prostatos vėžį kaip kliniškai reikšmingą nuo tokios ligos formos, kurios galbūt nereikia gydyti.
Gydytojas A.Preidis pasakojo, kad Panevėžio ligoninėje vis dažniau taikomi ir genetiniai tyrimai, padedantys įvertinti, ar prostatos vėžys yra agresyvus, ar ne. Genetiniai tyrimai yra patikimi ir gali padėti išvengti biopsijos. Jei tyrimo rezultatai yra neigiami, tikimybė, kad nėra kliniškai reikšmingo prostatos vėžio, siekia net 98 procentus.
„Genetiniai tyrimai mums tarsi padovanoja laiko apsispręsti, ką toliau daryti. Galime laukti ir kur kas vėliau atlikti biopsiją, taip išvengdami infekcijos, kraujavimo. Tuomet nenukentės paciento gyvenimo kokybė“, – paaiškino urologas.
Panevėžio ligoninėje taikomi ne tik šiuolaikiniai vėžio diagnostikos, bet ir gydymo būdai, nes yra sudaryta multidisciplininė komanda. Jos tikslas – skirti pacientui individualizuotą gydymą. Šiai komandai priklauso urologas, radiologas, chemoterapeutas, radioterapeutas. Jei reikia, kviečiami ir kitų specialybių atstovai.
Nustačius, kad pacientas serga neagresyviu – kliniškai nereikšmingu vėžiu, dažniausiai skiriamas aktyvus stebėjimas. Gydytojas A.Preidis aiškino, kad tai nereiškia, jog žmogus paliekamas likimo valiai. Jam kas tris mėnesius skiriamas PSA tyrimas, praėjus metams kartojamas MRT tyrimas, taip pat gali būti skiriama pakartotinė biopsija. Jei viskas gerai, kita biopsija gali būti skiriama po trejų metų.
„Auksinis standartas – išsioperuok prostatą, ir bus rami galva, nėra geriausias patarimas pacientui, kol nenustatyta agresyvaus – kliniškai reikšmingo vėžio“, – įspėjo urologas A.Preidis. Medicininio stebėjimo tikslas – išvengti radikalaus gydymo komplikacijų – yra daug kam labai svarbus. Pavyzdžiui, atliktus prostatos šalinimo operaciją dalį ligonių gali varginti šlapimo nelaikymas, erekcijos sutrikimai.
Tokie nepatogumai sukelia dvasinių ir fizinių kančių, pasmerkia vyrus depresijai ir savęs menkinimui. Kita vertus, aktyvus medicininis stebėjimas nereiškia, kad pacientas liks be gydymo. Ligai paūmėjus ir paaiškėjus, kad yra vidutinė ar didelė rizika mirti nuo prostatos vėžio, skiriamas operacinis ar spindulinis gydymas.
Panevėžio ligoninės gydytojas radiologas Aurimas Mačionis priminė, kad prostatos vėžys yra klastingas. Mat dalis sergančiųjų gali nieko neįtarti, jei yra mažo piktybiškumo forma. Ilgą laiką jie gali gyventi su nebylia piktybine liga, šie atvejai nebus įtraukti ir į oficialų vėžio registrą. „Kliniškai nereikšmingo prostatos vėžio atvejų Lietuvoje daugėja, tuo galime tik pasidžiaugti, nes tai rodo pagerėjusią diagnostiką“, – teigė A.Mačionis.
Su šia tendencija susiduria daugelio valstybių medikai, o tai skatina medicinos įrangos gamintojus kurti naujus diagnostikos metodus. Vienas pirmųjų diagnostikos metodų – PSA tyrimas – daug metų buvo nepakeičiamas. Jis atliekamas imant kraujo mėginį. Šio antigeno tyrimas daug prisidėjo prie kovos su piktybine liga. Tačiau pasaulis nestovi vietoje.
Kitu svarbiu žingsniu, prisidėjusiu prie prostatos vėžio diagnostikos gerinimo, tapo magnetinio rezonanso tomografija. Iki tol gydytojai matydavo pakitimus priešinėje liaukoje, bet būdavo sunku įvertinti, ar jie nulemti vėžio, ar kitokios patologijos.
Patobulėjus medicinos įrangai, atsiradus magnetinio rezonanso tomografijai pavyko pagerinti biopsijos specifiškumo rodiklį ir atskirti prostatoje sritis, kurios yra įtartinos dėl piktybiškumo. Radiologams tenka atsakyti į du esminius klausimus: ar yra vėžys ir koks jo piktybiškumo laipsnis.
Nuo atsakymų priklauso prostatos vėžio gydymo taktika. Anksčiau biopsijai skirta medžiaga būdavo imama iš skirtingų prostatos vietų, sudaromas tyrimo žemėlapis. Niekas negalėjo atsakyti, ar į tyrimo zoną pateko įtartinas židinys. Kol nebuvo šiuolaikinės diagnostikos galimybių, iš prostatos būdavo imama 12, 16 ar net 24 mėginiai. Be to, medikams ne visada pavykdavo pataikyti į tą sritį, kuri yra įtartina.
Šiuolaikinės technologijos padeda tiksliau ištirti prostatą. Naudojant vadinamojo suliejimo techniką – magnetinio rezonanso tomografą ir remiantis ultragarso vaizdais – įmanoma tiksliai paimti histologinę medžiagą iš pakitusių audinių.
Gydytojas A.Mačionis neabejojo, kad vadinamasis vaizdų suliejimas, kuriuo remiasi taikomoji biopsija, yra diagnostikos ateitis. Tik laiko klausimas, kada prie tokios diagnostikos pereis onkologinius ligonius gydančios šalies įstaigos, nes užsienio klinikose tai jau tapo diagnostikos algoritmu.
Šio metodo nauda akivaizdi, nes kartu su ultragarso tyrimu įmanoma nukreipti biopsijos adatą į vos 5 ar 7 milimetrų skersmens židinį. „Anksčiau tokio židinio mes nematydavome, nes biopsijos būdavo atliekamos, sakyčiau, aklai. Galėdavome prašauti pro šalį ir neaptikti vėžio. Šiuolaikinė diagnostikos įranga leidžia turėti kur kas aštresnes akis ir paimti histologinę medžiagą iš tos vietos, iš kurios tikrai reikia“, – pasakojo radiologas A.Mačionis.
Medicinos praktika įrodė, kad kovojant su vėžiu kur kas daugiau pergalių galima pasiekti investuojant į naujus diagnostikos metodus. Gydytojas radiologas A.Mačionis neabejojo, kad kokybiška diagnostika garantuoja kokybinį šuolį ir vėžio gydymo srityje.
Publikacija paruošta bendradarbiaujant su Respublikine Panevėžio ligonine.
