Portale lrytas.lt atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 5500 skaitytojų, parodė, kad apie daugelį savo teisių pacientai vis dar nežino.
Apie 84 proc. žmonių nežino, kad gydytojas, siųsdamas į specialisto konsultaciją, turi nurodyti bent tris gydymo įstaigas, kuriose dirba reikiamos profesinės kvalifikacijos medikas.
Tuo metu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atlikta apklausa atskleidė, kad beveik trečdalis onkologinių pacientų brangių tyrimų laukia ilgiau nei mėnesį.
Akivaizdu, kad eilių prie gydytojų kabinetų problemos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nesuvaldo.
Laukia arba susimoka
„Pacientas, pasiųstas atlikti tyrimo, užsiregistruoja ir laukia, pavyzdžiui, tris mėnesius. Tada būklė paūmėja, ir jis eina tyrimo darytis anksčiau privačiai. O iš tiesų įstatyme yra parašyta, per kiek laiko pacientas turi teisę gauti atitinkamus tyrimus nemokamai.
Paprastesni tyrimai, pavyzdžiui, kraujo, turi būti atliekami greičiau, brangūs tyrimai, kaip magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija ar genetiniai tyrimai, – per mėnesį.
Įstatyme aiškiai parašyta, kad jei gydymo įstaiga negali suteikti tyrimo per atitinkamą laiką, turi būti rekomenduotos trys įstaigos, kur tyrimas bus atliekamas laiku.
Bet registratūrų darbuotojai ir gydytojai ne iki galo atlieka savo darbą. Pacientai tuomet būna sutrikę, ieško, kas ir kur galėtų suteikti paslaugą, laukia ilgiau, nei turėtų, arba moka pinigus.
Pacientus svarbu supažindinti su jų teisėmis. Įstatymas galioja beveik metus, įstaigos yra suinteresuotos sumažinti eiles, tačiau žmonėms nepasiūlo, kad jie paslaugą gali gauti ir kitur“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Nėra bendros sistemos
Dar viena problema – nėra gerai veikiančios informacinės sistemos, kur realiuoju laiku būtų galima stebėti tas eiles.
„SAM neįgyvendino elektroninės pacientų registracijos. Žmonės neturi galimybės matyti visų šalies įstaigų specialistų su visais jų darbo laikais.
Prie išankstinės pacientų registravimo sistemos prisijungusios viso labo 4 įstaigos iš kelių tūkstančių, nors techniškai galimybių tarsi yra. Situacija nelogiška“, – tvirtino POLA prezidentas.
Didelių problemų nemato
SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Gitana Ratkienė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad dažniausiai pacientai renkasi tą gydymo įstaigą, kurioje mažiausia reikiamų paslaugų laukimo eilė.
„Apie esamas eiles pacientai gali sužinoti paskambinę telefonu į gydymo įstaigas arba jų IT sistemose. Daugelis įstaigų jas turi. Teritorinių ligonių kasų (TLK) interneto svetainėse taip pat skelbiama informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų eiles gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su TLK.
Taigi pacientai patys gali pasitikrinti, ar paslaugas nori gauti gydytojo rekomenduotose gydymo įstaigose, ar ten, kur trumpiausia laukimo eilė“, – teigė G.Ratkienė.
SAM atstovės tvirtinimu, remiantis Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, galima teigti, kad eilės trumpėja. Antai 2018 metais per 7 dienas pas šeimos gydytoją pateko vidutiniškai 82 proc. pacientų, o 2019 m. sausio–liepos mėn. – 84,6 proc. Galimybę patekti pas gydytojus specialistus per 30 dienų 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo 85 proc. pacientų.
„Kadangi nuolat auga konsultacijų apimtis ir suteikiamų paslaugų skaičius, tarp kurių ir profilaktiniai patikrinimai, eilių mažėjimas vis dėlto nėra toks žymus“, – pripažino G.Ratkienė.
Ginčai dėl brangiųjų tyrimų
Apklausa portale lrytas.lt atskleidė ir tai, kad keliose gydymo įstaigose esą kone mėnesį tenka laukti brangiųjų tyrimų, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos, nors netoliese yra kitos įstaigos, kurioje šio tyrimo būtų galima sulaukti greičiau. Apie tokius atvejus pranešė keli skaitytojai. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad Panevėžio ligoninėje nesulaukta pasiūlymo apsilankyti kitose įstaigose.
Bet Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėja Laima Sakalauskienė sakė, kad laikomasi teisės aktų reikalavimų.
„Tariamės ir kalbame su įstaigos gydytojais, kitais darbuotojais, stengiamės padėti pacientams kiek galima greičiau gauti reikalingą pagalbą, suformavome žaliuosius koridorius pacientams, kuriems pirmą kartą diagnozuota onkologinė liga, skirti atskiri registracijos laikai kai kurioms kitoms skubioms būklėms. Manome, kad nauja elektroninė pacientų registravimo sistema gerokai supaprastins ir palengvins pacientų eilių valdymą“, – teigė L.Sakalauskienė.
VLK vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė aiškino, kad eilės priklauso nuo konkrečių įstaigų ar gydytojų populiarumo, pajėgumo suteikti paslaugas, taip pat nuo organizacinių ir administracinių sprendimų.
„Apdraustasis pacientas, turintis siuntimą į planinę konsultaciją, gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su jo gyvenamosios vietos teritorine ligonių kasa. Visada raginame pacientus rinktis tą gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė.
Pavyzdžiui, brangieji kompiuterinės tomografijos tyrimai gali būti atliekami ligoninėse bei poliklinikose, taip pat specializuotose gydymo įstaigose. Pacientas gali pasirinkti. Gydymo įstaiga privalo pasiūlyti pacientui anksčiausiai galimą paslaugos suteikimo dieną. Jeigu žmogus to atsisako, gydymo įstaiga turi registruoti pagal jo pasirinktą vėlesnę datą“, – sakė A.Mečėjienė.
Trūksta specialistų
Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas pripažino, kad eilių reguliavimas – vienas sudėtingiausių procesų, bet bandymus įvesti maksimalius terminus tyrimams atlikti pavadino absurdu.
„Eiles bandyta reguliuoti įsakymais: pas šeimos gydytoją patekti pacientas turi per savaitę, jeigu būklė ūmi.
Tokia tvarka – teisinė nesąmonė. Kodėl eilės susidaro? Kalbant apie ambulatorinę grandį, trūksta specialistų. Mane patį šeimos gydytojas pasiuntė į kardiologo konsultaciją. Laukiau lygiai pusę metų“, – patirtimi dalijosi profesorius.
Paklaustas, ar šeimos gydytojas jam pasiūlė tris vietas, kur galima apsilankyti dėl tokios konsultacijos, J.Kalibatas atsakė neigiamai, bet medikų kaltės nemato.
„Trūksta specialistų. Jie išsimėtę po didžiąsias gydymo įstaigas ir yra perkrauti. Pacientų koncentracija visur panaši.
Nebūna taip, kad pas vieną specialistą eilių nėra, o kitoje poliklinikoje jos didelės“, – kalbėjo J.Kalibatas.
Galbūt bendros informacinės sistemos stoka lemia, kad medikai nepasivargina nurodyti trijų gydymo įstaigų, kuriose tyrimą būtų galima atlikti greičiau?
„Pirminė grandis – šeimos gydytojai – apmokėjimą gauna pagal prirašytų pacientų skaičių, už tam tikrų programų vykdymą, efektyvumą.
Specialistai papildomą apmokėjimą gauna pagal konsultacijų skaičių. Taigi įstaigos vadovas ir patys medikai yra suinteresuoti, kad kuo daugiau pinigų ateitų į įstaigą, nes nuo to priklauso jų atlyginimas“, – svarstė profesorius J.Kalibatas.
