Tokia galimybė suteikiama, nes tai – viena iš galimų prevencijos nuo koronaviruso priemonių.
Tokią žinią pirmadienį žurnalistams paskelbė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Galima gauti 14 dienų nedarbingumą
„Nuo pat koronaviruso atsiradimo ieškome įvairiausių būdų, kaip labiau galėtume suvaldyti riziką.
Vienas iš būdų, kuriam pritaria ir kurį rekomenduoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, yra socialinių kontaktų vengimas.
Tai, kad šis būdas yra pats efektyviausias parodė ir 2009 metų gripo pandemija, kuomet žmonės, kurie laikėsi specialistų rekomendacijų, liko vieni, nebendravo su kitais asmenimis, neturėjo galimybės perduoti infekcijos kitiems, taip apsaugodami savo artimuosius ir visuomenę“, – pastebėjo R.Lingienė.
Vadovaujantis šioms Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir NVSC specialistai rekomenduoja žmonėms, kurie lankėsi Kinijos liaudies respublikoje, po paskutinės viešnagės joje dienos vengti socialinių kontaktų.
„Darbdaviams rekomenduojame, kad tokiems žmonėms, esant galimybei, suteiktų sąlygas dirbti nuotoliniu būdu.
Jeigu tokių sąlygų nėra, visi žmonės gali kreiptis į NVSC, tam mūsų interneto svetainėje yra patalpinta speciali anketa, ir mes jiems organizuosime 14 parų nuo paskutinio lankymosi Kinijos liaudies respublikoje nedarbingumo suteikimą.
Tai yra gana nauja galimybė, bet jau turime vieną atvejį, kai žmogui šiuo pagrindu išduotas nedarbingumas, nors jis yra visiškai sveikas“, – sakė R.Lingienė, pridūrusi, kad už šias nedarbingas dienas būtų apmokama taip pat, kaip ir ligos atveju.
Jeigu žmogui nebūtų galimybės vienam pabūti namuose, pavyzdžiui, ten pat gyvena daugiau žmonių, tuomet pagal Užkrečiamų ligų valdymo įstatymą yra galimybė jam suteikti laikiną prieglobstį, kurį organizuoja visos savivaldybių administracijos.
Anot specialistės, tokia galimybė sudaryta ne specialiai dėl šio susirgimo, bet ja galima naudotis bet kuriais užkrečiamųjų ligų atvejais, kada to reikia.
Strategija informuoti visuomenę pasiteisino
R.Lingienė pasidžiaugė labai pasiteisinusia visuomenės informavimo ir konsultavimo strategija, kuri Lietuvoje taikoma nuo sausio 25 dienos.
Nors Lietuvoje tokia strategija sutikta gana skeptiškai, tačiau, anot R.Lingienės, ją, kaip vieną iš pačių veiksmingiausių metodų konstatuoja Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Praėjusią savaitę Europos Taryba taip pat pritarė ir pasiūlė kiekvienai šaliai narei kuo išsamiau apsvarstyti šio metodo taikymą.
„Apie tai, kad ši priemonė pasiteisino, liudija ir laimingai pasibaigęs atvejis, tam tikros pratybos, kai praėjusią savaitę žmogus, kuris keliavo į Kinijos liaudies respubliką, o grįžęs apsistojo Alytuje, pasijutęs blogai, dėl galimos koronaviruso grėsmės kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą.
Laimė, diagnozė nepasitvirtino, bet iš tiesų šį kartą kriterijai atitiko apibrėžimą, kuris leistų įtarti koronavirusą ir mes su nerimu laukėme tyrimo rezultatų“, – prisipažino R.Lingienė.
Anot specialistės, šis užsienio valstybės pilietis lankėsi Kinijos Hubėjaus provincijoje, kur kaip tik ir yra didžiausia grėsmė užsikrėsti koronavirusu.
„Jeigu jis būtų susirgęs, liga neturėjo galimybių išplisti visuomenėje, nes jį mūsų specialistai sutiko, jis buvo registruotas Vilniaus oro uoste, jam vėliau skambino ir informavo, į ką atkreipti dėmesį. Taigi jis žinojo, kaip elgtis.
Todėl, kai pasijuto blogai, žmogus ėjo pas šeimos gydytoją, skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kurie atitinkamai sureagavo“, – sakė R.Lingienė.
Anot specialistės, prevencinį darbą ketinama tęsti. Jį vykdyti padeda ir savanoriai: tiek iš Raudonojo kryžiaus, tiek iš Maltos ordino, tiek iš Šaulių sąjungos ir kitų institucijų.
„Turime tikrai dideles pajėgas. Negali kilti klausimų, kad nepakanka savo pajėgų situacijai suvaldyti“, – neabejojo R.Lingienė.
Termovizoriai – abejotina taktika
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis toje pačioje spaudos konferencijoje priminė, kad, siekiant užkirsti kelią koronaviruso įvežimui į Lietuvą, svarstyta galimybė įrengti oro uostose termovizorius, kuriais būtų galima matuoti visų keleivių temperatūrą per nuotolį.
Šiuo metu oro uostose matuojama visų Kinijoje viešėjusių žmonių temperatūra. Iki šiandienos tokių žmonių buvo 176. Dauguma šių asmenų yra Lietuvos piliečiai.
Anot A.Šešelgio, jau buvo ištestuoti vienos įmonės tiekiami termovizoriai, galintys matuoti žmogaus kūno temperatūrą, bet dėl per didelės jų rodomos paklaidos, šių prietaisų nespręsta nediegti.
Dabar planuojama testuoti kitus tos pačios įmonės tiekiamus termovizorius.
R.Lingienė termovizorius vertino atsargiai.
„Išnagrinėjus daug mokslinių straipsnių, kurie parašyti po SARS ir MERS atvejų, labai aiškiai matosi, kad tokį sprendimą reikia priimti labai atsakingai, nes gali būti, kad tai žmonėms sukels nepagrįstą saugumo jausmą.
Visų šių virusų, tokių, kaip SARS, MERS ir COVI19 (taip vadinasi naujasis koronavirusas, – aut. past.) atveju, labai problematiška taikyti šį metodą dėl ilgo ligos inkubacinio periodo, kuris trunka 14 dienų.
Įsivaizduokite, žmogus praeis termovizoriaus patikrą, specialistų brigadą ir jausis saugus. Tokio jausmo suteikti nereikėtų.
Iš tikrųjų mes labai atsakingai tai svarstome. Tokio varianto neatsisakome, bet nagrinėjame galybę techninių specifikacijų.
Reikėtų pasirinkti labai tikslų metodą, kad termovizorius apimtų gana platų spektrą, kad būtų galima išmatuoti visos praeinančios minios žmonių temperatūrą ir parodyti visus, kurių temperatūra yra aukštesnė nei 38 laipsniai.
Kitas dalykas yra tai, kad galimi temperatūrų skirtumai. Pavyzdžiui, išlipus iš lėktuvo oro uoste ir praėjus lauku galima matyti, kaip krenta temperatūra.
Taigi, nagrinėjame įvairius būdus bet pirmieji pradėjome naudoti tuos, kurie rekomenduojami visame pasaulyje ir Europoje“, – paaiškino R.Lingienė.
Pradėjo dirbti ir geležinkelio stotyse
Šiuo metu NVSC specialistai drauge su savanoriais dirba ten, kur yra didžiausia grėsmė virusui patekti į Lietuvą – visuose trijuose Lietuvos oro uostuose, taip pat Tarptautinėje jūrų perkėloje.
Neseniai specialistai pradėjo dirbti ir trijose šalies geležinkelio stotyse, kur apmokė darbuotojus, ką daryti, įtarus, kad keleivis gali būti užsikrėtęs koronavirusu.
Čia jau atsirado informaciniai stendai keleiviams, kurie neseniai lankėsi Kinijoje, paaiškinantys, kur reikėtų kreiptis dėl koronaviruso.
