Valdžios atstovai dėl tokio visuomenės elgesio jokių ypatingų priemonių nesiima. Tačiau prieš mėnesį Ukrainoje įvykęs nutikimas, kai vietiniai gyventojai su akmenimis pasitiko galimai virusu užsikrėtusius vieno lėktuvo keleivius – jau rimta baimės ir panikos išraiška.
Kaip išlikti ramiems, išsaugoti blaivų protą ir nepasiduoti kartu su plintančiu po pasaulį virusu plintančia baime?
Trejus metus Kinijoje gyvenantis lietuvis Mindaugas socialiniuose tinkluose aktyviai dalinasi informacija apie naująjį virusą. Architektu Šanchajuje dirbantis vyras fiksuoja gyvenimą mieste, kur siaučia koronavirusas.
„Keleto produktų pritrūko. Pavyzdžiui, užpilami makaronai labai populiarūs Kinijoje kaip greitas užkandis, buvo išparduoti. Buvau neradęs duonos, muilo, dar kažko. Bet kitą kartą nuėjau, jau to buvo.
Buvo garantuota, buvo vyriausybės pasakyta, kad maisto nepritrūks. Žmonės kiekvieną dieną matė, kad yra įvedama kažkokia nauja kontrolės forma, nauja priemonė.
Matė, kad yra rūpinamasi, galvojama. Kiekvieną dieną stengiamasi sulaikyti šitą virusą ir žmonės pasitiki. Manau, tai yra priešnuodis prieš paniką.
Duoti žmonėms informaciją ir duoti žmonėms planą, kad jie žinotų, kad yra rūpinamasi jais“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo Mindaugas Skrupskelis.
Mindaugas stebi lietuvišką interneto erdvę. Jo manymu, baimė dėl koronaviruso Lietuvoje didesnė negu Kinijoje.
„Galbūt Kinijoje yra truputėlį lengviau kontroliuoti žmones, nes yra tokia sistema, labiau totalitarinė.
Bet iš tikrųjų yra labai aiškios nurodytos procedūros, kokios yra instrukcijos, ką reikia daryti: būti namuose, nevaikščioti be kaukių, reikia dezinfekuoti rankas grįžus.
Yra nurodyta visa veiksmų seka. Manau, kad žmonės pasitiki, kad tai yra geriausia ir jie vykdo tą veiksmų seką, todėl nėra didelės tokios panikos“, – sakė M.Skrupskelis.
Psichikos sveikatos specialistė Daiva Žukauskienė sako, kad šią savaitę su visais savo pacientais kalbėjosi apie koronavirusą – žmonės nuogąstauja.
Pasak jos, žmonėse pasėti baimę yra lengva, o baimei užvaldžius protą, nustojama blaiviai priimti informaciją.
„Baimė yra visiškai nelogiška, ji neracionali, nes lygiai taip pat siaučia gripo virusas, bet jo ne taip bijom. Siaučia kiti virusai, kurie lygiai taip pat guldo žmones į patalą ir mirtingumas nemažas.
Bet kadangi kuo daugiau eskalacijos ir informacijos sklaida didesnė, tuo ir baimės sklaida didesnė. Mes nebijotumėm to viruso, jeigu už jo nestovėtų mirties grėsmė, nes realiai visos kitos ligos yra gydomos, jos turi vaistus ar vakcinas.
Ir mes jau žinom, kokia yra prognozė. Koronavirusas kol kas neduoda mums tos prognozės, kas bus ir ta nežinomybė yra tokia bauginanti, o žmogus tokia būtybė – bijanti visa ko.
Specialistė kovoje su panika siūlo pasitelkti argumentus ir priminti sau, kad jei iki šiol sugebėjote nepasiduoti masinėms psichozėms, tai atsilaikysite ir dabar.
„Manyčiau, kad šitas virusas išmokys mus daugelio dalykų. Pirmas dalykas, išmokys higienos, asmens higienos, ką buvom primiršę – rankų plovimo, kosėjimo, čiaudėjimo kultūros.
Gebėjimo naudotis viešaisiais tualetais, viešosiomis vietomis. Higienistai turėtų būti patenkinti. O kitas dalykas, išmokys žmones labiau vertinti čia ir dabar ką turi.
Virusas sugrąžina mus į šeimą, į artimą ratelį ir turim tokią naudą“, – sakė D.Žukauskienė.
Praeitą savaitę Pasaulio sveikatos specialiuoju pasiuntiniu Europai tapęs Vytenis Andriukaitis pirmosiomis savaitės dienomis buvo vienas aktyviausių visuomenės ramintojų.
„Šiandien yra keturios agentūros, kurios koordinuoja visą veiklą visoje vieningoje Europos Sąjungoje. Visi lėktuvai kontroliuojami iki vieno, Europos aviacinės saugos agentūra yra įpareigota.
Visi, kas atskrenda, visa informacija skrenda kartu. Toliau oro uostuose, uostuose, geležinkeliuose – visur veikia ta vadinamoji aukščiausio laipsnio budrumo sistema. Ir Lietuvos budrumo sistema veikia taip pat.
Aš galiu tik pasidžiaugti, kad kol kas mes visiškai pilnai demonstruojame pasirengimą, problema yra kita – negalima sėti panikos. Nesukelti visiškai nereikalingas baimes, žmonės labai jautrūs baimėms. Šiandien nuo paprasto gripo miršta daugiau negu nuo koronaviruso“, – sakė V.Andriukaitis.
„Jeigu mes esam sveiki, gyvenam aktyvų gyvenimą, rūpinamės savimi, savo sveikata, tai tas virusas gali praeiti mums arba lengva forma, arba iš viso mus aplenkti.
Blogiausiu atveju mes šiek tiek pasirgsim, bet mes sergam ir nuo kitų virusų lygiai taip pat. Kuo mažiau streso, tuo didesnis imunitetas. Kuo aukštesnis imunitetas, tuo mažesnė tikimybė susirgti ir numirti“, – sakė D.Žukauskienė.
Jei simptomai pasireiškė keliaujant po Kiniją, Šiaurės Italiją (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionus), Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą, grįžus iš šių šalių ar per dvi savaites skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikite susirgimo aplinkybes ir vykdykite medikų rekomendacijas. Jei simptomai pasireiškia skrendant lėktuvu, nedelsiant informuokite lėktuvo įgulą.
Jei nekeliavote į Kiniją, Šiaurės Italiją, Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą ir neturėjote kontaktų su tikėtina užsikrėtusiu žmogumi, tokiu atveju pajutus viruso sukeltus simptomus reikia kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
