Net ir spaudžiamas pirkti daugiau būtinų reagentų koronovirusui tirti ir daryti daugiau tyrimų, ministras aiškina, kad jų daroma tiek, kiek reikia.
Šiuo metu kraujo mėginius dėl koronoviruso tiria tik Vilniuje esanti Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratoriją (NSPL). Į ją mėginiai vežami iš visos Lietuvos.
Laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas „Lietuvos rytui“ kovo 12 d. rytą sakė, kad buvo gauta šešiolika mėginių. Tačiau vienu metu į tyrimų įrenginį galima būtų sutalpinti net septyniasdešimt mėginių.
„Ne mes sprendžiame, kiek tirti mėginių, o gydymo įstaigos. Kiek jų gauname, tiek ir ištiriame. Kasdien mėginius tiriame po tris kartus“, – aiškino V.Zimnickas.
Kovo 11 d. buvo ištirta 31 mėginys, o iki kovo 12 d. vakaro – 321. Vieno mėginio tyrimas kainuoja 77 eurus.
Neturėtų dirbti tuščiomis apsukomis
Dirbęs Europos Komisijos (EK) nariu ir kuravęs sveikatos apsaugą, o netrukus pradėsiantis eiti Pasaulinės sveikatos organizacijos specialiuoju pasiuntinio Europai pareigas Vytenis Andriukaitis įsitikinęs, kad NSPL neturėtų dirbti tuščiomis apsukomis: „Jei vietoj galimų septyniasdešimt tiriami tik keliolika mėginių, laboratorija turėtų tuoj pat apie pranešti.
Kita vertus, tokios jos darbo apimtys leidžia manyti, kad tarp sveikatos įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos nėra tinkamo ryšio bei komunikacijos. Jei laboratorija turi didesnius pajėgumus, tai ir tyrimų vienu metu turėtų atlikti daugiau“.
V.Andriukaitis taip pat pastebėjo, kad kol kas Lietuvoje situacija dėl koronoviruso plitimo valdoma nepakankamai: „Turėtų būti epidemiologinis zonavimas ir Kaune, ir Šiauliuose, kur jau yra užsikrėtusių žmonių. Taisyklės negali būti taikomos apskritai, jomis reikia vadovautis pagal praktinius indikatorius.
Ar tikrai šiuo metu viskas žinoma apie neseniai iš Italijos, kur virusas siaučia, sugrįžusių žmonių grupę? Kur jie pasklido po Lietuvą“?
Turėdamas tarptautinės patirties, kovojant su užkrečiamomis ligomis ir pažabojant epidemijas, V.Andriukaitis, baigęs darbą EK, dar praėjusių metų lapkričio mėnesį šalies vadovams išsiuntinėjo laiškus su pasiūlymais, kaip galėtų pasidalinti savo patirtimi. Tačiau, pasak jo, iki šiol jokių atsakymų negavęs.
Kada būtina daryti tyrimus?
Seimo vicepirmininkė, medikė Irena Degutienė įsitikinusi, būtina kuo skubiau patikslinti galimų užsikrėtimų koronovirusu atvejų aprašus: „Šiuo atveju tikrinami tik žmonės, kurie sugrįžo iš jau viruso krečiamų šalių ir jau jaučia šiai ligai būdingus simptomus. Todėl tų tyrimų ir yra tiek mažai.
Tuo tarpu visoje Europoje koronoviruso atvejo apibrėžimas – visai kitoks, nei Lietuvoje. Ten tyrimas dėl koronoviruso daromas tuoj pat, jei žmogus jaučia negalavimus būdingus gripui arba viršutinių kvėpavimo takų susirgimams.
Tiesa, A.Veryga neseniai tą atvejo apibrėžimą papildė vienu punktu – turimą dėl koronoviruso galima bus daryti ir tiems ligoniams, kurie seniai serga neaiškios kilmės plaučių uždegimu“.
I.Degutienės įsitikinimu, tyrimus dėl koronoviruso galima būtų paimti ir ligonių namuose, nevežant jų gydymo įstaigas: „Kodėl vaikus arba senukus būtina išgabenti iš namų tik tam, kad būtų paimtas jų kraujo tyrimas? Juk profilaktika – pirmiausia, saviizoliacija. Tegul atvažiuoja medikai specialia apranga į namus ir paima tą kraujo tyrimą. Jo atsakymą galima sužinoti ir telefonu“.
Tyrimus darys ir ligoninės
Ministras A.Veryga atkakliai laikosi nuostatos, kad tyrimus būtina daryti tada, kai yra prasmė: „Tiesiog tam, kad tik ištirti netirsime gi visų žmonių“.
Tačiau ministras patikino, kad netrukus gali būti suteikta teisė tyrimus koronovirusui nustatyti ne kai kurioms šalies ligoninėms.
Šiuo metu tam būtiną įrangą turi Kauno klinikos, Santaros klinikos ir Klaipėdos universitetinė ligoninė.
Žmonių sąskaita taupo pinigus?
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Juozas Olekas teigė turįs įtarimų, kad A.Veryga meluoja, jog šiuo metu įgyta pakankamai regentų koronoviruso tyrimams atlikti: „Manyčiau, žmonių sąskaita taupomi pinigai, nors nuolatos kartojama, esą papildomai įsigyta būtinų priemonių.
Tačiau važinėdamas po Lietuvą girdėjau medikų skundų, kad jie ir respiratorių neturi, o privalėtų turėti kiekvienas šeimos gydytojas, kiekviena ambulatorija, kurioje galėtų gauti ir ligoniai“.
Kodėl tokios didelės atsargos?
Kai Seime buvo svarstomas 2020 m. šalies biudžetas ir ministras A.Veryga pristatė suplanavęs PSDF atsargoms net 370 mln. eurų, daugeliui parlamentarų kilo įtarimas, kam reikia laikyti, įšaldžius tiek daug pinigų?
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė tvirtino, kad A.Veryga elgiasi neatsakingai: „PSDF biudžeto rezervas yra pučiamas dirbtinai ir, panašu, kad ministras rinkiminiais metais nori turėti laisvę iš šio suplanuoto rezervo skirti pinigų jam įtikusioms ligoninėms ir nubausti kitas. Taip elgtis yra neatsakinga“.
R.Budbergytė įsitikinusi, kad šiuo metu negalima taupyti žmonių sveikatos sąskaita ir būtina pirkti priemonių koronoviruso prevencijai tiek, kiek reikia: „Girdime ir apie raginimus žmonėms imti nedarbingumo lapelius, ir apie tai, ar mokėsime medikams, kurie, jei sergamumas didės, kovos trigubai daugiau negu kad jie uždirba, ar mes tikrai nupirksime brangius testus.
Viskas atsiremia į pinigus, bet mes raginame Vyriausybę netaupyti pinigų, net ir galvojant, kaip galbūt pastimuliuoti ekonomiką“.
