Susirgusiųjų Italijoje jau yra daugiau kaip 31,5 tūkst., mirusiųjų – per 2500 ir šis skaičius nuolat auga.
Kaip rašė portalo lrytas.lt žurnalistė Italijoje Neringa Budrytė, situacija yra pragariška. Koronaviruso aukų skaičius toks didelis, kad karstai tiesiog rikiuojami kapinių bažnyčioje, nes šarvojimo salėse nebėra vietų, o krematoriumas nebespėja deginti kūnų.
Plačiau apie padėti Italijoje galite paskaityti čia.
Pranešama, kad padėtis sparčiai prastėja ir Ispanijoje. Šios šalies „Barcelona“ futbolo klubo gydytojas Mindaugas Gudelis prognozavo, kad Ispaniją Italijos scenarijus, kai medikai dirbs karo lauko ligoninės sąlygomis, atsirinkinėdami, ką gelbėti, o ko ne, turėtų pasivyti jau balandžio pradžioje.
M.Gudelio pasakojimą galite rasti čia.
Lietuva, nors susirgusiųjų skaičius ir mūsų šalyje kasdien didėja, baisiausio scenarijaus gali išvengti, jeigu laiku susiims.
Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo šešiais principais, kurių, jeigu laikysis artimiausią mėnesį, mūsų šalis išvengs Italijos scenarijaus.
Profesoriui V.Kasiulevičiui leidus, dalijamės jais su portalo lrytas.lt skaitytojais:
Lietuva išvengs Italijos scenarijaus, jeigu artimiausią mėnesį laikysis šių principų:
1) absoliuti sienų ir oro erdvės kontrolė. Tik krovininio oro, jūrų ir sausumos transporto judėjimas iš šalies ir į šalies teritoriją.
2) socialinė distancija – 2 metrai bei asmeninė higiena.
3) jokių susibūrimų, kultūros, sporto ir mokymo veiklų, išskyrus ne daugiau kaip 10 žmonių darbo pasitarimus, užtikrinant bent 1 metro atstumą.
4) per pastarasias 2 savaites visi iš užsienio šalių grįžę 2 savaites lieka namuose. Bet koks kvėpavimo takų susirgimas šiuo laikotarpiu traktuojamas kaip COVID-19 ir nedelsiant tiriamas pagal SAM nustatytus algoritmus. Didžiausia susirgimo tikimybė – pirmos 7 paros.
5) medicinos darbuotojų apsauga – pirmaeilis prioritetas užtikrinant sveikatos apsaugos sistemos atsparumą COVID-19. Visi dirbantieji privalo turėti visas būtinas apsaugos priemones, įskaitant FFP2 ar FFP3 respiratorius, pirštines, veido apsaugą bei specialią aprangą. Visi su galimai infekuotais pacientais dirbantys medikai nepaisant jų simptomų privalo būti tiriami kas 7 dienas, atliekant PGR mėginį. Lietuvai šiuo metu papildomai reikia ne mažiau kaip 100 000 individualios apsaugos komplektų, į kuriuos įeina jau anksčiau paminėtos priemonės, įskaitant ne žemesnės kaip FFP2 klasės (pageidautina FFP3) respiratorius.
6) Molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimų apimtis šalyje turi būti didesnė negu 500 tyrimų per dieną iki protrūkio pabaigos, prioritetą skiriant rizikos grupėms t.y. buvusiems užsienio valstybių teritorijose, jų šeimos nariams bei artimiems kontaktams. Visų karščiuojančių pacientų testavimas nuodojant PGR metodą siekiant išaiškinti COVID-19 prioritetą teikiant asmenims virš 60 metų amžiaus, o taip pat 4 lėtinėms lėtinėmis ligomis sergantiems (Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, hipertenzija, koronarinė širdies liga, diabetas).
Tikėtina, kad laikantis šių išvardintų priemonių, oro temperatūrai pasiekus bent 15 laipsnių bei didėjant oro drėgmei balandžio pirmomis dienomis susirgimų skaičius šalyje neviršys 500 pacientų, iš kurių ne daugiau kaip 45 bus gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Tai leis svarstyti tam tikrų ribojimų švelnimo galimybę siekiant sumažinti ekonomikos praradimus.
Didžiausia infekcijos protrūkio bei blogesnio scenarijaus rizika šalyje susijusi su per pastarasias 2 savaites iš užsienio grįžusių asmenų elgesiu per artimiausias 2 savaites.
BŪKITE PILIETIŠKI IR VISKAS BUS GERAI.
Kokia užduotis rengiantis COVID-19 rudens sezonui?
Valstybė nedelsiant turi investuoti infekcinių ligų kontrolės, diagnostikos bei intensyvios terapijos pajėgumus ruošiantis naujam COVID-19 etapui.
Primename, kad šiuo metu koronavirusinė infekcija COVID-19 diagnozuota 27 žmonėms. Pirmoji pacientė nuo jos jau pasveiko.
Visi nustatyti atvejai kol kas yra įvežtiniai, tai yra, infekcija užsikrėsta ne Lietuvoje.
