Tačiau Vyriausybės vadovas patikino, kad greitieji testai, pirmiausia, bus skirti medikams, sveikatos priežiūros priežiūros sistemos, sveikatos centrų specialistams, pareigūnams ir tarnautojams, kurie betarpiškai susiduria su galimos rizikos žmonėmis.
Karonaviruso grafiko kreivė pastarosiomis dienos vos ne kas valandą šauna vis aukštyn. Apie tai, ko galima tikėtis ateityje ir kuo padėtų taip laukiami greitieji testai, lrytas.lt kalbėjo su Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovu, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.
– Ar tai, kad užsikrėtusiųjų skaičius pradėjo ženkliai augti lėmė tik tai, kad vis daugiau užsikrėtusiųjų virusu į Lietuvą grįžta iš pavojingų šalių?
– Dabar išgyvename tą bangą, kai virusu serga sugrįžusieji iš užsienio. Netrukus virusu bus užsikrečiama ir šalies viduje. Vienas toks atvejis jau yra.
– Iš užsienio žmonės grįžta šimtais, bet virusas diagnozuotas mažiau, nei keturiasdešimčiai pacientų. Tai – realu?
– Tokia yra situacija. Suprantama, kad užsikrėtusių žmonių – kur kas daugiau. Kiek, labai sunku atsakyti. Labai svarbu, kad būtų laikomasi karantino reikalavimų, kad tie, kuriems reikia tikrintis, nevengtų atvykti pas medikus ir neplatintų infekcijos.
– Kaip jums atrodo, kiek Lietuvoje po kurio laiko gali būti nustatyta užsikrėtusių koronavirusu žmonių?
– Prognozės – nedėkingas dalykas. Kada Lietuvoje bus viruso pikas, atsakyti niekas negalėtų. Dabar svarbiausias uždavinys – pasiekti, kad tas pikas būtų kuo vėliau ir būtų kuo žemesnis. Tai leistų sveikatos sistemos kolapso, o sykiu ir didelių žmogiškųjų bei materialių nuostolių, kokie ištiko Italiją.
– Ir Italija, ir Ispanija, kurias tiesiog degina koronavirusas – pakankamai toli nuo Kinijos. Kokia vis dėlto pagrindinė priežastis, kad būtent šios Europos šalys labiausiai kenčia?
– Tam, neabejotinai, turėjo įtakos ne tik tai, į šias šalis buvo įvežtas virusas, bet jų kultūros, bendravimo bruožai. Ir italai, ir ispanai įpratę sveikintis glėbesčiuodamiesi, vakaroja, vakarieniauja, pietauja didelėmis kompanijomis, šeimos – irgi didelės.
Laiku nebuvo sureaguota, siekiant užkardyti virusą, todėl jis taip negailestingai ir išplito – kur kas didesniais mastais, nei sveikatos apsaugos sistema pajėgi jį suvaldyti.
– Kiek greitieji testai, kurių Lietuvoje laukiama kasdien, pagelbėtų medikams ir situaciją leistų vertinti realiau?
– Žmonės, kurie galimai turėjo kontaktų su infekuotais asmenimis, greitųjų testų pagalbą galėtų patys pasitikrinti. Nereikėtų eiti jokią gydymo įstaigą ar vykti į patikros punktus.
Užlašinus kraujo lašą ant testo, būtų aišku, ar yra organizme viruso antikūnių ar – ne. Jei jų nėra, situaciją reikėtų vertinti blaiviai. Greičiausiai testą tektų kartoti, o, jeigu antikūnių būtų, tektų kuo greičiau atlikti patvirtinamąjį testą, kuris jau parodytų, ar žmogus užsikrėtęs virusu.
Viena vertus, greitieji testai iš tikrųjų leistų nustatyti realią situaciją, o, kita vertus, sumažintų medikų darbo krūvius ir sumažintų žmonių psichologinę įtampą.
– Kas kiek laiko greituosius testus tektų kartoti?
– Jeigu, parėjus dešimčiai dienų po galimo kontakto testas nieko įtartino neparodytų, galima būtų atlikti antrąjį testą. Jei ir jis būtų neigiamas, vadinasi žmogus virusu neužsikrėtė. Tačiau, nepaisant to, reikėtų karantino laiką išlaukti iki galo.
– Šiomis dienomis buvo paskelbtas vadinamasis vietų, kuriose lankėsi užsikrėtę virusu žmonės, žemėlapis. Ar tai reiškia, kad tose vietose – parduotuvėse, prekybos centruose, vaistinėse, geriau sveikiems žmonėms nesilankyti?
– Manyčiau, kad mums visiems grėstų nesusipratimai, jei vengtumėm tų vietų, kuriose galimai jau lankėsi infekuotieji, o nevengtumėm lankytis ten, kur jie nebuvo ir dėl to nesilaikytumėm saugumo reikalavimų.
Dar blogiau, jei pradėtumėm akcentuoti skirtumą tarp tų esą blogiečių, kurie įvežė virusą ir tų, kurie, neturėdami pinigų kelionėms, niekur nebuvo išvykę. Skaldymasis ir priešprieša tikrai nepadėtų stabdyti viruso plitimą.
– Nors karantino sąlygomis gyvename dar tik kelias dienas, kai kurie žmonės jau ima depresuoti.
– Tai – visiškai suprantama. Juk labai daug neigiamos informacijos ir nežinios. Todėl nereikėtų pasiduoti depresijai ir pasistengti suprasti, kodėl reikia karantino. Saviizoliaciją būtų gerai pažvelgti pozityviai ir ramiai namie praleisti būtiną laiko tarpą.
Suprantu, kad lengva patarinėti, bet tiems žmonėms, kurie neturi kur palikti vaikų, netenka pajamų arba gresia net darbą prarasti, iš tikrųjų nelengva. Natūralu, kad depresija apninka.
