Ketvirtadienį į gydymo įstaigas iškeliaus dar viena pagamintų apsaugos nuo koronaviruso priemonių siunta.
Būtiniausių asmeninės apsaugos priemonių šiuo metu labiausiai stinga Klaipėdos universitetinei ligoninei(KUL), kurioje šiuo metu gydoma daugiau kaip dvidešimt koronavirusu apsikrėtusių asmenų ir dar tiek pat tiriama.
Visur skamba pavojaus varpai
Padidėjus rizikai užsikrėsti virusu, KUL medikų profsąjunga ligoninėje atliko sociologinę apklausą dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Padėtis kone dramatiška - iš visų ligoninės skyrių surinkti vienkartinių pirštinių, dezinfekcinio skysčio, medicininių kaukių likučiai buvo perduoti Infekciniam skyriui, priimančiam pacientus, įtariamus ir infekuotus virusu COVID-19.
Ne vien tik uostamiestyje trūksta apsaugos priemonių. Pavojaus varpai skamba visur - operacinėse chirurgai veidus prisidengia marle, priėmimo skyrių patalpose perduoda vieni kitiems po pamainos panaudotas kaukes.
Stinga būtiniausių priemonių
Klaipėdos savivaldybės, kuri yra KUL steigėja, medikai prašė skirti daugiau respiratorių kvėpavimo takų apsaugai, chirurginių, procedūrinių kaukių, akinių ir veido skydelių.
„Apsaugant karščiausiame fronte dirbančius medikus, kurie gydo infekuotus žmones, nereikėtų pamiršti ir kitų darbuotojų. Visi stengiasi užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“, - sako KUL medikų profsąjungos pirmininkas Dainius Burdulis.
Uostamiesčio ligoninei jau nebeužtenka ir vandeniui atsparių chalatų ilgomis rankovėmis, pirštinių, dezinfekavimo priemonių rankoms apsaugoti, tirpių maišų infekuotiems skalbiniams.
„Medikai jaučia įtampą, nerimą ir dėl savęs ir savo artimųjų. Neužtikrinant tinkamų darbo sąlygų, jie gali neteikti paslaugų“, - tokią gydymo įstaigų darbuotojų teisę savo laiške Klaipėdos savivaldybei priminė KUL medikų profsąjungos lyderis D.Burdulis.
Idėja - gaminti veido skydus
Veido apsaugos skydus, kurių reikia ir kitų profesijų žmonėms, kurie karantino sąlygomis dirba padidėjusios rizikos aplinkoje, pradėta gaminti Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) Pilies dirbtuvėse.
Idėją subrandino du jauni klaipėdiečiai – renginių prodiuseris S.Balčiūnas ir save pradedančiuoju verslininku vadinantis KMTP rezidentas Ž.Milašauskas, anksčiau dirbęs Didžiojoje Britanijoje, Airijoje.
Prieš dvejus metus grįžęs į Lietuvą Ž. Milašauskas įsteigė įmonę „Ponas Bebras“. Su drauge Karolina Jadevičiūte pagal užsakymus gamina suvenyrus, šviestuvus, kitokius stilingus buities aksesuarus.
Sukūręs verslo planą Ž.Milašauskas sėkmingai įgyvendina Darbo biržos finansuojamą projektą. Gaminti įvairius interjerų elementus klaipėdiečiui padeda paramos lėšomis įsigytas prietaisas - lazeris.
„Saulius žinojo, ką veikiu, kuo domiuosi. Abu sukrutome, kai medikai prabylo, kad jiems stinga apsaugos priemonių. Šovė mintis gaminti veido apsaugos skydus“, - startą prisiminė Ž.Milašauskas.
Sulaukė rėmėjų paramos
Klaipėdiečiai nėra pionieriai šioje srityje – tik pasinaudojo inovacijas skatinančios Vilniaus viešosios įstaigos „Robotikos mokykla” sukurtais veido apsaugos skydo trafaretais, pristatomais internete. Vilniečiai irgi gamina ir siunčia ligoninėms tokius įtaisus.
„Atlikę bandymus, išsiaiškinome, kad technologija nėra sudėtinga: lazeriu iš plastiko lakštų išpjaunamos reikiamos formos, sujungiamos į skydą. Tokiu įtaisu medikai gali prisidengti veidą gydydami infekuotus ligonius, bendraudami su pacientais priėmimo patalpose“, - pasakojo Ž.Milašauskas
Medžiagų skydams dovanojo įmonė „Kadaga”. Parėmė dar viena Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi įmonė „Retal Baltic”, vienintelė gaminanti tokiems įtaisams tinkantį plastiką.
Pilies dirbtuvėse bandymai buvo atliekami iš „Retal Baltic“ parūpintų 0,7 milimetro storio plastiko lakštų. Ž.Milašauskas įsitikino, jog jie tinkami gaminiams, dar reikėjo suderinti skaidrumo parametrus.
Jokio užmokesčio neprašo
Pirmąją veido apsaugos skydų, Pilies dirbtuvėse pagamintų per parą, siuntą S.Balčiūnas nugabeno į Klaipėdos universitetinę ir Jūrininkų ligonines. Tokių skydelių gavo ir Gargždų ligoninės medikai.
Dalis pagamintų veido apsaugos priemonių perduota laivybos įmonei „DFDS Seaways“ - jomis naudosis jūrų keltų, gabenančių keleivius ir krovinius iš Vokietijos ir Švedijos uostų, įgulų nariai.
„Pono Bebro“ prekės ženklu pažymėti veido apsaugos skydai nuo koronaviruso užkrato padės apsisaugoti Panevėžio senelių namų gyventojams ir juos aptarnaujančiam personalui.
Įvertinę Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tinklalapiuose skelbiamą viešąją informaciją, gamintojai patys nusprendžia, kam dabar labiausiai reikia jų paramos.
Už perduotas apsaugos priemones klaipėdiečiai jokio užmokesčio neprašo. Tai - jų geranoriška parama, asmeninis indėlis žabojant pandemijos virusą.
Stabdys - žaliavų trūkumas
Ž.Milašauskas apsukų nelėtina – lazeriu išpjovė dar 500 veido apsaugos skydų, kurie šiandien bus perduoti medikams.
Kinijoje pagaminto veido skydo vertė medicinos rinkoje siekia maždaug 15 eurų. Kainos priklauso nuo užsakymo dydžio, logistikos maršrutų, kitokių ekonomikos faktorių.
Klaipėdiečiai apie savo produktų dar neįvertino. Sunku viską pasverti - veido apsaugos skydai gaminami pasinaudojus kitų, įtrauktų į labdaringą veiklą įmonių, parama, geradarių aukomis.
Ž.Milašauskas mano, jog tokiais įtaisais galima aprūpinti visas ligonines, bet stabdo riboti žaliavų ištekliai: "Medicinos praktikoje naudojamiems skydams reikia išskirtinės medžiagos - polisterio PET-G.“
„Retal Baltic“ žadėjo padėti, o kol kas gamintojams perka medžiagas iš tiekėjų paramos lėšomis. Socialiniuose tinkluose pasklidus žiniai apie jų labdaringą veiklą, geradariai paaukojo 210 eurų.
Smegenų centras - sostinėje
„Jeigu viskas sklandžiai klosis, gamyba galėtų išsiplėsti“, - į ateitį optimistiškai žvelgia Ž.Milašauskas.
Nesnaudžia ir „Robotikos mokykla“ - su savo partneriais (įmone „LaserTrio ir reklamos agentūra „Idėjos grafika“) per savaitgalį pagamino 2300 veido skydų ir perdavė juos Vilniaus savivaldybei. Siunta bus padalyta ligoninėms.
Paskelbus visuotinį karantiną, gaminti tokias veido apsaugos priemones pasišovė ir daugiau lazerius naudojančių verslo įmonių, pavienių įvairių prietaisų ir technologinių inovacijų kūrėjų.
Kai kurie auksarankiai skydus dažniausiai tik savo ir artimųjų reikmėms pasigamina iš popieriaus 3D spausdintuvus, formas iškarpo žirklėmis, naudoja įvairias žaliavas ir technologijas.
Entuziastų veiklą ėmėsi koordinuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybos ir inovacijos centras „LinkMenų fabrikas“ - konsultuoja, teikia informaciją. Vilniečiai ir patys pagamino apie 1500 veido kaukių.
Skydų laukia prekybininkai
„Veido apsaugos skydų laukia ir didmiesčių ligoninių, ir rajonų sveikatos priežiūros centrų medikai – visur jų reikia. Sulaukiame gausybės skambučių“, - kalbėjo „LinkMenų fabriko“ projektų vadovė, VGTU doktorantė Eglė Girdzijauskaitė.
„Retal Baltic“ pažadėjo savanorius aprūpinti žaliava – perduos tris tonas plastiko lakštų, kurių užteks 60 tūkst. veido skydų. Jų prašo prekybos centrų, vaistinių, kitų viešojo sektoriaus įmonių darbuotojai.
Prisidengęs veidą skydu žmogus negali jaustis visiškai saugus. Bendraudami su pacientais medikai dar užsideda ir apsaugines kaukes. Ilgiau naudojamai skydai susidėvi, paviršius susibraižo, jie gali suskilti.
Su medikais ir gamintojais dalykiškai bendradarbiaujančių „LinkMenų fabriko“ atstovų žiniomis, vien tik ligoninėms reikia 150 tūkst. veido apsaugos skydų.
Koordinatoriai telkia jėgas
Interneto portaluose jau pasirodo skelbimų, siūlančių įvairių apsaugos priemonių. Nurodoma ir veido skydelio kaina - 5 eurai. Kol kas tai – deficitinė prekė, kurios vaistinėse neįsigysi.
Savanorystės naštą užsikrovęs „LinkMenų fabrikas" stengiasi sukurti daugmaž organizuotą veido skydų ir kitokių apsaugos nuo koronaviruso priemonių gamybos ir skirstymo, veiklos koordinavimo sistemą.
Pagalbos ranką medikams ištiesė Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakulteto studentės – pradėjo siuti daugkartinio naudojimo apsaugines kaukes. Pirmosios siuntos iškeliavo į Vaikų ligoninę, kurioje darbuojasi 500 žmonių.
„Išgirdusi, kad medikams trūksta apsaugos priemonių, sumaniau organizuoti paramą. Sveikatos priežiūros įstaigose dirba mūsų kolegos, dėstytojai, o dabar mes turime jais pasirūpinti“, - kalbėjo apsauginių kaukių siuvimo iniciatorė, KU antrakursė Gabrielė Guogytė.
Medikai įvertino pastangas
Daugkartinio naudojimo 6-8 sluoksnių medicininės kaukės gaminamos iš medvilnės, lino, marlės atraižų. KU siuvėjoms labiausiai stinga medžiagų. Jeigu jų būtų užtektinai, gydymo įstaigos gautų kur kas daugiau apsaugos priemonių.
G.Guogytė džiaugėsi, kad siuvėjų gretos auga - daugiau nei 40 studenčių, būsimųjų slaugos specialisčių, įsitraukė į akciją. Įvairiose Lietuvos vietovėse medicinines kaukes medikams siuva ir daugiau savanorių.
„Nereikalingas lino ar medvilnės skiautes, gumeles, juosteles perduokite mums, viskas pravers“, - geros valios žmones jungtis prie iniciatyvos kviečia G.Guogytė.
Respiratorių užsakė Kinijoje
KUL vadovas Vinsas Janušonis įvertino savanorių pastangas: „Tai svari parama medikams, pagalbos iš šalies poreikis nuolat auga. Laukiami visi, kurie nori prisidėti. Veiklos tikrai atrasime.“
Medicininės kaukės KUL medikams perkamos ir Klaipėdoje savivaldybės lėšomis, planuojama įsigyti daugiau kitokių pirmojo būtinumo apsaugos priemonių, kurios greičiausiai susidėvi.
Meras Vytautas Grubliauskas praėjusią savaitę pranešė, jog Kinijoje užsakyta 50 tūkst. respiratorių, kurie medikus turėtų pasiekti artimiausiu metu. Tam iš miesto biudžeto skirta 200 tūkst. eurų.
„Ne kartą sakiau, kad medikams trūksta būtiniausių apsaugos priemonių, centrinės valdžios sprendimai vėluoja”, - aiškino V.Grubliauskas.
