„116 pacientų yra stacionare, 4 reanimacijoje su deguonimi, vienas yra sudėtingesnis atvejis su plaučių ventiliacija. Bendrai yra penki sunkūs ligoniai ir dar 22 yra su deguonimi ne reanimacinėse palatose“, – naujausiais duomenimis pasidalijo ministras.
Lietuvoje pirmadienį nustatyti dar 24 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 484. Iš viso šalyje atliktas 9891 tyrimas, per sekmadienį – 1467.
Šalyje daugėja ir koronavirusu sergančių medikų. Lietuvoje koronavirusas patvirtintas jau 61 medikui. Ukmergėje serga 18 medikų, Vilniuje – 17, Klaipėdoje – 15 medikų, Kaune – aštuoni, Panevėžyje – trys. Daugiau apie koronavirusą skaitykite specialioje lrytas.lt rubrikoje.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje A.Veryga skaičiavo, kad iš viso 276 medicinos personalo darbuotojai yra karantine.
Tiriamųjų daugės
Ministras tikino, kad ieškoma galimybių išplėsti tyrimų apimtis, kad būtų galima greičiau nustatyti koronavirusą. Jis taip pat nurodė, kad pavesta įvertinti keturių privačių klinikų veiklą ir atitiktį pačioms nustatyti koronaviruso infekciją. Viena jų, esanti Vilniuje, pradeda veikti jau pirmadienį.
Sekmadienio vakarą SAM išplatino pranešimą apie išplėstą koronaviruso atvejo apibrėžimą ir nurodė papildomas tiriamųjų grupes. Nuo šiol dėl galimos infekcijos gali būti tiriami visi, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
Taip pat, kaip numatyta anksčiau, dėl galimos infekcijos tiriami visi sveikatos priežiūros specialistai. Pačios gydymo įstaigos, įvertinusios savo specifiką ir galimas rizikas, turės apsispręsti, kokiu dažnumu sveikatos priežiūros specialistus tikrinti profilaktiškai.
„Žinant, kad atsiranda vis daugiau vidinio plitimo atvejų, natūralu, kad ir pats atvejo apibrėžimas plečiasi, ir atsiranda logika (tirti daugiau, – aut.past.). Kol turėjome pavienius atvejus, buvo viena logika, dabar, kai yra virš keturių šimtų atvejų, tai su tuo susiję ir apibrėžimo pakeitimai“, – aiškino A.Veryga.
Įžvelgė teigiamas tendencijas
Ministras pridūrė, kad, nors užsikrėtimų koronavirusu daugėja, yra ženklų, jog viruso plitimo kreivė yra plokštėjanti.
„Vertinant, kiek procentais yra nustatoma iš 100 tiriamųjų tų vadinamųjų užsikrėtusiųjų arba pozityvių koronaviruso atvejų, tai šis procentas po truputį yra mažėjantis. Tai reiškia, kad mūsų viruso plitimo kreivė plokštėjanti, ji nėra staigiai auganti, nepaisant to, kad suminis atvejų skaičius yra didėjantis – tai natūralu“, – aiškino jis.
A.Veryga tvirtino, kad apsaugos priemonės kasdien keliauja į Lietuvą ir visi medikai bei kiti specialistai, kuriems jos yra būtinos, bus pilnai aprūpinti.
„Į oro uostus keliauja lėktuvai, kurie gabena užsakytas asmens apsaugos priemones, kurios nedelsiant buvo „Lietuvos pašto“ ir logistikos skirstomos į sveikatos priežiūros įstaigas tam, kad mūsų medikai būtų maksimaliai greitai aprūpinti asmens apsaugos priemonėmis.
Šitas procesas nesustojo ir priemonės toliau keliauja į Lietuvą. Tiek medikai, tiek kiti specialistai, kuriems tos apsaugos priemonės yra reikalingos, bus aprūpinti“, – tikino jis.
Testai keliaus į Klaipėdą
Sveikatos apsaugos ministras taip pat informavo, kad Lietuvą pasiekė pirmieji užsakyti koronaviruso greitieji testai ir dalis jų iškart keliaus į Klaipėdą.
„Lietuvą pasiekė pirmieji 2400 greitųjų testų. Iš viso jų užsakyta apie pusė milijono. Šiandien pirmieji 600 greitųjų testų iškeliauja į Klaipėdą. Į Klaipėdą parvyksta jūriniai keltai ir yra nustatyta tvarka, kad parvykusieji turi būti testuojami.
Tad yra dėliojamas kartu su savivaldybe algoritmas, kad šie greitieji testai būtų integruoti į atvykusių tikrinimo algoritmą“, – pabrėžė jis.
Kalbėjo apie mirusius nuo COVID-19 asmenis
Ministras, paklaustas, kodėl koronavirusas įvardijamas kaip mirties priežastis asmenims, kurie turėjo ir kitų sunkių gretutinių ligų, aiškino, kad taip būna ir, pavyzdžiui, gripo atveju, kai asmuo miršta dėl gripo sukeltų komplikacijų.
„Toks tiesiog yra susitarimas ir, jeigu žmogus užsikrečia šita infekcija, kuri sukelia jam plaučių uždegimą, tai ir yra vertinama kaip galutinė mirties priežastis, nors iš tiesų žmogus turėjo kitų lėtinių ligų.
Bet taip būna paprastai ir kitų ligų atvejais, tas pats gripo virusas, tai žmonės irgi būna sirgę ir kitomis ligomis, bet mirties priežastimi būna įvardijamos gripo komplikacijos“, – paaiškino A.Veryga.
Primename, kad Lietuvoje mirė septyni koronavirusu užsikrėtę žmonės, vienas – pasveiko.
Tyrimas dėl ligoninės vadovo nebaigtas
A.Veryga pakomentavo ir situaciją dėl Kauno klinikinės ligoninės vadovo Albino Naudžiūno. Primename, kad premjeras Saulius Skvernelis penktadienio vakarą socialinio tinklo paskyroje pareiškė, kad Sveikatos apsaugos ministras turi atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą.
Ministras premjero žodžius išgirdo ir nurodė, kad pavesta atsakingiems SAM teisininkams, bendradarbiaujant su kitu įstaigos dalininku Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), skubos tvarka atlikti tarnybinį tyrimą dėl šios situacijos.
Tuo tarpu, kol jis bus atliekamas, ligoninės vadovas nušalinamas nuo pareigų – jį laikinai pakeis vienas iš direktoriaus pavaduotojų.
„Kol kas tyrimas yra nebaigtas ir puikiai suprantame, kad visas veiksmas buvo savaitgalį, ir LSMU reikėjo laiko. Tyrimas šiuo metu yra vykdomas ir jokių sprendimų nėra priimta. Visada galima ginčytis, ar pamatuotas vienas ar kitas veiksmas.
Nereikėtų dabar leistis į emocinius vertinimus ir, kai bus atliktas tyrimas, pamatysime, kaip iš tikrųjų buvo, o sprendimai yra tokie, kokie yra“, – pirmadienį sakė A.Veryga.
Savaitgalį tikrino, kaip laikosi taisyklių
A.Veryga teigiamai įvertino tautiečių elgesį savaitgalį, kai, lepinant geriems orams, dauguma jų esą elgėsi pagal rekomendacijas. Ministras pats turėjo progą tuo įsitikinti.
„Man pačiam teko šeštadienį po pietų kartu su šauliais pasivaikščioti Kaune, ne viename iš populiariausių jų viešų parkų. Tai bent jau ten, kur buvome, galiu pasidžiaugti mūsų piliečių sąmoningumu, gatvės buvo beveik tuščios, parkuose buvo tikrai nedaug žmonių. O tie, kurie buvo, tikrai stengėsi laikytis rekomendacijų“, – džiaugėsi jis.
Klausiamas, kokiu atveju būtų dar griežtinamas karantinas, A.Veryga vardijo, kad viskas priklausytų nuo atvejų augimo skaičiaus ir lokacijos, kuriose jų – daugiausia.
„Griežtinamas karantinas būtų tokiu atveju, jei vis tik pasimatytų, kad staiga pradeda augti atvejų skaičius arba jis auga lokalizuotai kažkokioje geografinėje teritorijoje, kažkokiame mieste.
Kol kas visų šitų reiškinių nestebime, todėl kol kas nematome reikalo ir griežtinti kažkokias sąlygas“, – atsakė ministras.
Primename, kad karantinas šalyje buvo įvestas kovo 16 d. Jis tęsis mažiausiai iki balandžio 13 d.
