„Turime 108 pacientus stacionare. Aštuoni iš jų yra reanimacijoje su deguonimi ir trys atvejai yra su dirbtine plaučių ventiliacija. Turime 11 sunkių atvejų ir 28 atvejus su deguonimi, kurie nėra ypatingai sunkūs“, – sakė ministras.
Trečiadienio rytą Lietuvoje yra patvirtinti 581 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Palyginti su antradienio vakaro duomenimis, nustatyti dar 44 nauji koronaviruso atvejai.
Antradienį iš viso buvo ištirti 1849 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 12 tūkst. 574 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iki šiol šalyje nuo koronaviruso mirė aštuoni žmonės, kol kas pasveiko septyni asmenys.
Ministras kirto parlamentarams
Sveikatos apsaugos ministras kirto dėl koronaviruso židiniuose dirbančių medikų atlyginimų didinimo antradienį nesusitarusiems Seimo nariams. Anot jo, naujų siūlymų pateikę politikai iš opozicijos sumaišė kortas dėl pradinio pasiūlymo, tokiu būdu esą siekdami pademonstruoti savo dirbtinį rūpestį.
„Tenka tik apgailestauti, kad dėl dalies politikų noro rasti būdų pasipuikuoti ar noro pasirodyti, pademonstruoti savo dirbtinį rūpestį, nepavyko priimti sprendimo dėl 50 ir 100 proc. papildomo atlygio medikams. Neabejoju, kad tie sprendimai bus priimti“, – tikino A.Veryga.
Seimo rytiniame posėdyje po pateikimo šiam siūlymui buvo pritarta, tačiau iki vakarinio posėdžio, kuriame vyko priėmimas, jis keitėsi konservatoriams pasiūlius dar šiek tiek padidintus priedus mokėti ne tik su koronaviruso grėsme kovojantiems medikams, bet apskritai visiems medikams, dirbantiems karantino metu.
Per priėmimo procedūrą buvo pritarta šiai pataisai, tačiau valdantieji nesutiko su naujuoju siūlymu pareikšdami, kad jis nėra apskaičiuotas ir biudžetas gali nepakelti tokio didelio atlyginimų kėlimo visiems medikams. Jie nesiregistravo viso projekto priėmimui, todėl nepavyko surinkti būtino 71 Seimo nario balso.
Tiesa, valdantieji trečiadienį pateikė naują siūlymą. A.Kubilienė bei jos frakcijos kolega Darius Kaminskas registravo pataisą, kad ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams atlyginimų koeficientai būtų didinami dar labiau – nuo 60 iki 100 proc.
S.Skvernelis kreipėsi į Seimo narius
Į situaciją trečiadienį sureagavo ir premjeras Saulius Skvernelis. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, kuriame kreipėsi į visus Seimo narius, prašydamas susitelkimo šiuo svarbiu klausimu.
„Noriu viešai kreiptis į kolegas Seimo narius. Tiek valdančiuosius, tiek esančius opozicijoje. Padėkite į šalį asmenines antipatijas, ideologinius skirtumus, žmogiškuosius nesutarimus. Bent dabar. Bent šios mums visiems tikrai sudėtingos situacijos metu. Kada jau kada, bet šiandien Lietuvai ir jos žmonėms to mažiausiai reikia.
Šiandien reikia sutelktų pastangų, bendro darbo ir sprendimų. Visiems kartu. Dėl tų, kurie Jumis pasitiki, kurie už Jus balsuoja. Taip pat ir dėl tų, kurie nėra didžiausi Jūsų gerbėjai ir niekad už Jus nebalsuos. (...) Žinoma, sprendimai turi būti atsakingi ir realūs. Jie negali būti populistiniai ir nepakeliami mūsų šalies biudžetui.
Ypač, kai esame situacijoje, kada nežinome, kas bus po savaitės ar dviejų. Nežinome, kiek ir kam lėšų gali prireikti jau artimiausioje ateityje. Čia ne vieta nežabotai platiems mostams ir dosnumui, kuris mums ne pagal išgales ir kišenę“, – rašė premjeras.
Jis tikino esąs pasirengęs kalbėtis su visais Seimo nariais ir ragino juos išlikti vieningiems šalyje siaučiant pandemijai.
„Kviečiu tai suprasti ir nedelsiant imtis sprendimų, kurie būtini. Žinau, kad tai galite. Padarykime. Sprendimai – ne rietenos, kaltinimai, žaidimai, beprasmiai ginčai – šiandien yra tai, ko reikia.
Kitą antradienį įstatymas dėl medikų atlyginimų turi būti priimtas Seime. Vyriausybės vardu galiu tvirtai pažadėti: priedus medikams išmokėsime už visą karantino laikotarpį, nuo pat jo pradžios“, – žadėjo ministras pirmininkas.
Nurodys, kaip naudoti apsaugos priemones
A.Veryga trečiadienį pasidžiaugė, kad tęsiasi medikų aprūpinimas apsaugos priemonėmis.
Vien šį trečiadienį į Kauno oro uostą buvo atskraidinta daugiau nei 31 tonos svorio siunta medikams, kurioje yra 430 tūkst. chirurginių kaukių, daugiau nei 50 tūkst. vienkartinės aprangos, 8500 apsauginių skafandrų ir 390 tūkst. vienkartinių kepuraičių.
Taip pat – 100 tūkst. tamponėlių mėginių ėmimui, vienkartinių pirštinių ir respiratorių. „Tikimės, kad artimiausiu metu visi medikai bus aprūpinti tokiomis asmens apsaugos priemonėmis“, – vylėsi A.Veryga.
Kartu ministras sakė, kad bus pavirtinti asmens apsaugos lygiai, kad specialistai žinotų, kada ir kokiomis situacijomis asmens apsaugos priemonės gali būti naudojamos, užuot naudojus jas visiems.
Beje, A.Veryga žadėjo karantino metu, kai iškyla tam tikrų finansinių sunkumų, gydymo įstaigoms mažinti finansinę naštą. Tai yra, mėnesį po to bus neskaičiuojami delspinigiai už įmokas, kurias moka gydymo įstaigos už padarytą žalą pacientui.
Tyrimai vėluoja
Sveikatos apsaugos ministras neslėpė, kad tyrimai dėl koronaviruso įvairiose šalies vietose vėluoja. Anot A.Verygos, nors tyrimų apimtys išplėstos, bet laboratorijos, su esamais laboratorijų pajėgumais nespėjama atlikti visiems tyrimų.
Tačiau, kaip pastebėjo ministras, daugėja atliktų testų, nes daugėja juos tiriančių laboratorijų. A.Veryga sakė, kad, kadangi bus ribojami atvykstančių keltais ir atskrendančių keleivių skaičiai, sumažės tiriamųjų, taigi sumažės ir laukiančių rezultatų eilės.
„Dar vakar turėjome maždaug 2,3 tūkst. neištirtų testų, laukiančių savo eilės, šiandien tas skaičius yra sumažėjęs iki maždaug 1,8 tūkst., greta to, vakar yra išaugęs palyginus su kitomis dienomis ir atliktų testų skaičius“, – kalbėjo jis.
A.Veryga pridūrė, kad kol kas klausimas dėl tolimesnio karantino pratęsimo nesprendžiamas. Tačiau Vyriausybėje trečiadienį bus sprendžiama dėl keleivinių keltų ir laivų maršrutų ribojimo ir skrydžių atsisakymo.
Užsakė ne tuos testus
A.Veryga sulaukė klausimų ir dėl Sveikatos apsaugos ministerijos nupirktų greitųjų testų, kurie, medikų teigimu, yra beverčiai COVID-19 infekcijai nustatyti. Siekiant gauti tikslų rezultatą, reikia atlikti molekulinį testą, o ne kliautis greitaisiais testais. Jais remtis nerekomenduoja ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO).
„Nemanau, kad tai bus be reikalo išmesti pinigai. Medikai-ekspertai rengia rekomendacijas tų testų panaudojimui. Jie nėra tinkami susirgimo ūmiai būklei įvertinti. Jie labiau tinkamas įrankis persirgusiems užfiksuoti. Bet tai taip pat turi prasmę.
Vertinant persirgusių asmenų procentą, jų pasiskirstymą tam tikrose vietose irgi galima priimti sprendimus dėl karantino priemonių naudojimo, jų didinimo ar mažinimo, pagaliau daryti tam tikras įžvalgas, prognozuojant vadinamąją antrąją bangą. Jie bus panaudoti.
Laukiame medikų ekspertų grupės pasiūlymų dėl to, kaip geriausia tuos testus panaudoti“, – žadėjo A.Veryga.
