Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius mokslų daktaras profesorius Saulius Čaplinskas LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ pastebėjo, kad mes nesimokome iš Pietų Korėjos ar Singapūro teigiamų pavyzdžių arba Italijos ir Ispanijos neigiamų pavyzdžių.
Be to, kaip sakė profesorius, užmiršome prieš 20-30 metų įgytas pamokas, suvaldant AIDS epidemiją, ir kartojame tą patį.
Laikas aiškintis, kiek žmonių įgijo imunitetą
„Ar galime bent maždaug pasakyti, kiek dabar yra žmonių, kurie atvažiavo su COVID-19 į Lietuvą, kiek jau įgijo imunitetą ir kiek jau pasidalijo šituo virusu su savo artimaisiais?
Deja, galime pasakyti tik, kiek maždaug pasidalijo su medikais ir tai ne iki galo, nes testavimo apimtys yra mažos, dabar jos net sulėtintos.
Dabar reikėtų kuo greičiau testuoti, kad sužinotume, kiek žmonių įgijo imunitetą“, – neabejojo S.Čaplinskas.
ULAC vadovas pastebėjo, kad rinkoje jau atsirado savitikros testų, kurių kokybė abejotina.
„Bet nereikėtų kalbėti apie tai, kad yra geri ir blogi [testai], o paprasčiausiai padaryti kontrolę, validuoti kuo greičiau ir pasakyti: šitie testai yra patikimi, šitie – ne.
O užtenka ar neužtenka apsaugos priemonių medikams, leiskite ta tema nesiplėsti“, – sakė S.Čaplinskas.
Paaiškino, kodėl svarbu dėvėti kaukes
Profesorius pridūrė, kad vien viešieji ryšiai ir geri norai nepadės taip lengvai išeiti iš šios bėdos.
„Dabar esame tokiame etape, kai į kiekvieną reikėtų žiūrėti, kaip į infekuotą COVID-19 asmenį, bet ne kaip į priešą, o kaip į žmogų, kuriam reikia pagalbos, kad jis suvoktų, jog reikia saugotis ir saugoti kitus.
Pasižiūrėkime, kiek yra parduotuvėje žmonių, vaikščiojančių be kaukių ir be pirštinių“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Kai kurių žmonių nuostatą nedėvėti kaukių ULAC vadovas prilygino prieš 30 metų vyravusiam skeptiškam požiūriui į prezervatyvus, kai kalbėta apie saugų seksą.
„Kaukės dėvėjimas, savaime aišku, kad sumažins plitimo, ypač perdavimo galimybę, jeigu žmogus išskiria virusą.
Iš kitos pusės parodys, kad žmogus pats galvoja, supranta, jog yra tas nematomas pavojus. Nenoriu pasakyti, kad jis tvyro ore. Jis paprasčiausiai nuo vieno žmogaus per orą arba per užterštus paviršius perduodamas kitam.
Todėl kitas labai svarbus elementas – rankų higiena. Yra tų vienkartinių pirštinių, kur matosi, kad kuo daugiau žmonių naudoja, ne vien tik pildami kurą į automobilio baką, bet ir eidami į parduotuvę“, – pasidžiaugė S.Čaplinskas.
Profesorius suabejojo, ar taip pat saugomasi ir periferijoje, bet pastebėjo, kad ten yra ir mažesnė tikimybė susidurti su virusu.
Tarsi šlapimo takelis bendrame plaukiojimo baseine
Paklaustas, ką reikėtų nedelsiant daryti, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, profesorius sakė: „Pirmiausia reikėtų visiems įsisąmoninti, kad tikrai gali būti, jog mūsų artimiausias žmogus, pats to nežinodamas, gali turėti šią infekciją. Ir, kad mes patys galime apsisaugoti.
Bet, jeigu galvosime tik, kaip apsisaugoti patiems, bus tas pats, tarsi šlapimo takelis bendrame plaukiojimo baseine.
Tik visi kartu mes galime išbristi iš šitos bėdos“.
S.Čaplinskas pabrėžė – viruso mes neapgausime. Esą galime apgaudinėti tik vienas kitą, bet ne virusą.
