Profesorius išsklaidė kai kurias abejones apie koronavirusą ir paaiškino, kaip žmonėms reikia elgtis grįžus iš parduotuvės ar kitos viešosios vietos, siekiant apsisaugoti nuo viruso grėsmės ir apsaugoti savo artimuosius.
„Pabandykite gana logiškai pergalvoti, kur vaikščiojote. Tarkime, jūs buvote parduotuvėje, kur kažkas apčiaudėjo, apkosėjo ir ant žemės guli viruso dalelių. Jeigu jūs su tokiais batais pasivaikščiojote po tokią vietą, po to labai greitai parėjote namo, tuos batus gali paliesti vaikai, gyvūnai...
Galbūt juos ir reikėtų palikti nepasiekiamose vietose bent kelioms valandoms. Bet mes turime ne tik paliesti tą vietą, kur buvo virusas, kad užsikrėstume, bet ir pasikrapštyti nosį, akis su ta pačia odos vieta. Per pačią odą virusas patekti praktiškai negali, nors ir tokia galimybė yra“, – aiškino D.Matulis.
Kaip elgtis su pirkiniais?
Profesorius paaiškino, ar būtina dezinfekuoti pirkinius, grįžus iš parduotuvės. Anot jo, parsinešus namo maisto produktus, kaukes ar kitus daiktus, kurie galėjo turėti kontaktą su virusu, „keleto valandų palaikymas saulėje ar tiesiog lauke“ yra pakankama priemonė, sumažinanti užsikrėtimo riziką ir po kelių valandų viruso ant produktų paviršių jau turėtų nebūti.
Tiesa, mokslininkas perspėjo ir dėl rizikos užsikrėsti virusu per daiktus, kuriuos į namus pristato kurjeriai ar kiti asmenys, kurie taip pat gali būti viruso nešiotojai. Jis patarė, ką tokiu atveju reikėtų daryti.
„Didžiausias pavojus galėtų kilti, jeigu jums atneša į namus ir pristato kažkokį maisto pirkinį, o to pirkinio rankeną neša žmogus, kuris, sakykime, yra užsikrėtęs ir ką tik apčiaudėjo ir apkosėjo tą rankeną, arba palietė su ranka, ir jūs perimsit tą dalyką, tai saugos vardan, nusiplaukite rankas muilu.
Galvokite, ką jūs liečiate namie. Ar jūs liečiate jungiklius, ar judinate rankenas, atidarinėjate duris – galbūt yra galimybė tas rankenas ne su delnu atidaryti, o su alkūne arba pastumti duris, taip, kad neprisiliestumėte, kol nueisite iki krano ir su paprastu muilu nusiplausite rankas“, – teigė jis.
Profesorius atkreipė dėmesį į viruso išlikimą ant paviršių: „Labai preliminarūs tyrimai sako, kad ant metalinių paviršių iki trijų parų virusas išlieka. Tačiau tas išlikimas yra nebūtinai paties viruso, bet jo RNR, t.y. genetinės medžiagos. Todėl neaišku, ar jis tikrai po trijų dienų galėtų užkrėsti.“
D.Matulis pridūrė, kad yra preliminarių žinių, kad koronavirusą gali nešioti gyvūnai, bet tikslios informacijos trūksta. Tyrimai dar tebėra atliekami. Apskritai visi šiuo metu vykdomi tyrimai dėl koronaviruso, profesoriaus įsitikinimu, yra tik preliminarūs ir ne visai tikslūs.
Kada dėvėti ir dezinfekuoti kaukes?
Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad viešojoje vietoje būtina dėvėti apsaugines kaukes, nes jos nors šiek tiek apsaugo nuo viruso plitimo. Jis aiškino, kad, jeigu kažkas viešumoje nusičiaudo, lašeliai sklinda 10 metrų atstumu, o jų įkvėpus, žmogus iškart gali užsikrėsti.
„Pabandykite įsivaizduoti situaciją: jeigu jūs nueinate į parduotuvę, kur yra daug žmonių, ir kažkas nusičiaudo, galbūt ir netyčia, galbūt ir užsidengęs, vis tiek 10 metrų gali pasklisti lašeliai. Tie lašeliai gali ant jūsų nukristi, ant akių, ant nosies, ir, jeigu jūs jų įkvėpsite, turite tikimybę užsikrėsti.
Kaukė nėra šimtaprocetinė apsauga, bet labai sumažina tikimybę užsikrėsti“, – teigė profesorius.
D.Matulis pabrėžė, kad praėjus daugiau nei parai, koronavirusas ant įvairių paviršių nebėra pavojingas, tad praėjus šiam laikui daugkartines kaukes yra pakankamai saugu naudoti ir be dezinfekcijos.
„Kaip mums dabar atrodo, tai kad keleto valandų arba paros vis dėlto užtenka, jeigu jūs tiesiog neliečiate tų daiktų, kad virusas nebeišliktų ir užsikrėsti galimybė būtų labai menka. Tai liečia ir daugkartines kaukes, ir su virusu susijusius daiktus“, – patarimais dalijosi profesorius.
Ar galima užsikrėsti tiesiog prasilenkiant gatvėje?
Mokslininkas pabrėžė, kad yra klaidinga manyti, jog užsikrėsti galima tik per 10 minučių bendraujant su koronaviruso nešiotoju. Anot jo, užsikrėsti galima ir per porą sekundžių.
„Nėra tikrai pasakyta, kad 10 minučių dar bus saugu, o 20 minučių jau bus nesaugu. Jūs galite užsikrėsti ir per sekundes“, – tikino D.Matulis.
Profesorius akcentavo, kad net bėgiojant parke galima užsikrėsti koronavirusu.
„Grynai teoriškai galimybė yra, jūs galite tiesiog prabėgti, galite net už 10 metrų būti nuo kito žmogaus ir užsikrėsti nuo jo, jeigu jis pakosėjo, pačiaudėjo ir nusileido lašeliai“, – sakė jis.
Dėl vaistų gerų žinių nėra
Profesoriaus teigimu, šiuo metu nieko pozityvaus apie vaistus ir koronaviruso (COVID-19) infekcijos gydymą nėra.
„Situacija yra tokia, kad patvirtintų vaistų nėra ir greičiausiai jų ir nebus bent jau artimiausius mėnesius. Yra preliminarios informacijos, kaip kai kurios iš cheminių medžiagų veikia, žinomi tam tikri mechanizmai, tačiau laikyčiausi informacijos, kad apie gydymą nieko šiuo metu pozityvaus nėra“, – sakė jis.
„Hidrochlorofinas yra vienas iš vaistų, kuris, manoma, kad galėtų būti efektyvus. Tačiau nėra atlikta jokių klinikinių tyrimų, paremtų placebo efektu“, – pastebėjo profesorius.
Anot D.Matulio, kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad tokį vaistą būtų prasminga naudoti.
Anot jo, vakcinos nuo viruso gali tekti palaukti apie metus. „Didžiausios mūsų viltys siejamos su vakcina. Vakcina nuo kelių mėnesių iki kelerių metų laikotarpio turėtų atsirasti. Tai greičiausiai per metus, ir tuomet žmonės galėtų įgyti imunitetą ir galėtų neužsikrėsti šiuo virusu“, – svarstė jis.
Pasidalijo naujausia statistika
Visuomenės informavimo grupės (VIG) dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys ketvirtadienį pasidalijo naujausia koronaviruso ir karantino bei saviizoliacijos pažeidimų statistiką.
G.Surplys skaičiavo, kad Lietuvoje vakar buvo ištirti 2699 ėminiai. Iš viso nustatyti 42 nauji ligos atvejai. Neištirtų ėminių ketvirtadienį liko 782, o iš viso jau ištirta per 32 tūkst. ėminių.
„Tai yra pakankamai normalu, nes duomenys ateina anksti ryte ir tiesiog laboratorijos turi ėminių, kuriuos iškart gali dėti į mašinas ir daryti tyrimus“, – neištirtų ėminių skaičių paaiškino VID vadovas.
Jis pristatė ir naujausius policijos duomenis. Per trečiadienį buvo surašyti 187 protokolai už karantino ir saviizoliacijos pažeidimus. 305 pranešimų buvo sulaukta iš žmonių apie įtartinus atvejus dėl minėtųjų pažeidimų.
„Galite susidaryti įspūdį, koks procentas tų pranešimų virto baudomis“, – sakė G.Surplys, pabrėždamas, kad iš viso policija per karantino laikotarpį sulaukė jau per 4 tūkst. pranešimų apie pažeidimus.
Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius artėja prie 1000
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM), Lietuvoje nustatyti 42 nauji koronaviruso atvejai. Bendras skaičius išaugo iki 955. Trečiadienį ištirta 2699 ėminių, o iki šiol iš viso ištirta 32809 ėminių dėl įtariamo koronaviruso.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė sako, kad šiuo metu izoliacijoje esančių asmenų šalyje yra beveik 10 tūkst.
Pasak jos, šiuo metu registruota beveik pusantro šimto susirgusiųjų medikų, o kontaktą su sergančiuoju koronavirusu turėjo daugiau nei tūkstantis medikų.
Dėl koronaviruso plitimo trečiadienį Vyriausybė nusprendė dar kartą pratęsti karantino laikotarpį. Jis truks iki balandžio 27 d. imtinai.
