Ministro pirmininko teigimu, kai kuriais atvejais atsakomybę dėl užsikrėtusių medikų turi prisiimti ligoninių administracijos, o jų paaiškinimai dažnai neatrodo įtikinantys.
S. Skvernelis teigia sulaukęs nemažai liudijimų apie netvarką gydymo įstaigose, tačiau jų autoriai prašo likti anonimais, kad su jais nesusidorotų ligoninių vadovai.
„Reikia lenkti galvą prieš medikus, nes jie demonstruoja ir profesionalumą, ir atsidavimą darbui, ir tik palinkėti, kad jie būtų atsidavę ne tik pacientams, bet ir patys drąsūs būtų“, – interviu BNS sakė premjeras.
„Tie signalai, kurie pasiekė ir mane dėl netvarkos ligoninėse, jie, deja, dažniausiai lydimi paprasto prašymo: tik neišduokit mano asmens tapatybės, nes tada man bus blogai, su manim susidoros. Tai, matyt, yra viena iš senų bėdų sveikatos sistemoje dėl tokios elgsenos ir kai kurių vadovų elgsenos darbuotojų atžvilgiu“, – teigė jis.
S. Skvernelio teigimu, administracijoms tenka dalis atsakomybės dėl užsikrėtimų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Kauno klinikinėje ligonininėje, taip pat Marijampolėje ir Ukmergėje.
Premjeras sakė, kad jo iki galo neįtikino paaiškinimai dėl situacijos Kaune, kur gydytojams galėjo būti nurodoma kelis kartus naudoti vienkartinius drabužius. S. Skvernelis sakė tikįs, kad situaciją dar įvertins Vilniaus universiteto mokslininkai, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
„Aš tų atsakymų neturiu, man yra teigiama, kad čia nieko blogo nebuvo padaryta, bet jeigu tu nieko blogo nedarai, tai kodėl, paaiškėjus tokiems faktams, tas visas toks gumuliukų kunduliukų sandėlys buvo sunaikintas?“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Tas pats su Klaipėdos ligoninės vadovu – tai atraminė ligoninė, kuri turėjo organizuoti visą pandemijos situacijos paslaugų teikimą apskrityje. Matome, kad didžiulė netvarka ir paplitimas, kiek išvadoje yra parašyta, yra sąlygotas netinkamo darbo organizavimo arba tiesiog aplaidaus darbo organizavimo“, – pridūrė jis.
– Pakalbėkime apie medikų situaciją. Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje virusas paplitęs bent keturis kartus mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, bet užsikrėtusių medikų skaičiai yra didžiuliai. Kur buvo klaidos ir kaip jos taisomos?
– Atgal pažvelgus geriau matosi. Aišku, dalis medikų tą virusą, deja, parsivežė iš užsienio valstybių, atostogaudami, ilsėdamiesi. Tai normalu, nes tikrai niekas negalvojo, dar tokių grėsmių nebuvo. Bet, deja, parsivežė.
Dėl vidinio plitimo matome pagal įvairias skirtingas ligonines elementarų saugos reikalavimų nesilaikymą. Tos ligoninės, kurios niekaip nėra susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu, darė pažeidimus – mes matėme ir Klaipėdos universitetinę ligoninę, matėme istoriją, kuri, tikiuosi, dar nėra baigta, dėl Kauno klinikinės ligoninės su vienkartinėmis apsaugos priemonėmis, taip pat Marijampolės ligoninė, Ukmergės ligoninė. Matyt, buvo nepakankamas administracijų dėmesys užtikrinti saugumą, atskirti srautus – tai nebuvo padaryta arba buvo padaryta neefektyviai.
Dėl apsaugos priemonių situacija buvo įtempta, tačiau penkioms atraminėms ligoninėms tikrai visos būtinos apsaugos priemonės buvo. Jos buvo taupomos, kadangi mes turėjome rezervą, kurį leidome, bet negalėjome padaryti sprendimo, kad išleidžiam viską šiandien 100 procentų, kol nebuvom užsitikrinę normalaus tiekimo. Jūs patys matėte, kas darėsi, kai pandemija kilo – baigėsi visi solidarumai tarp valstybių, mandagumai ir kitokios diplomatinės vingrybės. Visi puolė, kas ką gali pagriebti, mes irgi tą darėme ir tikrai milžiniškų pastangų dėka užsitikrinome tuos būtinus tiekimus, daugiausia iš Kinijos. Bet niekada nebuvo taip, kad Lietuvoje būtų nutrūkęs šitų priemonių išdavimas.
Kalbant apie platesnį jų naudojimą, turime pasikliauti specialistais, kurių nuomonės irgi yra prieštaringos – kokie apsaugos lygiai kokiam medikui turi būti suteikti. Ministras patvirtino standartą, matau diskusijas, ar jis pakankamas. Mes priimame politinį sprendimą, bet ekspertai turi įrodyti, kokios priemonės yra reikalingos. Šiandien tikrai mes nekalbame, kad mums trūksta lėšų, kad mes galėtume įsigyti apsaugos priemonių – pinigų klausimo niekada nebuvo, naudojame ir rezervą, ir skolintas lėšas.
Suprantu medikų ir kitų sričių darbuotojų, kurie šiandien kontaktuoja su žmonėmis, baimes ir nuogąstavimus – visi galbūt norėtume turėti tas pilnas ekipiruotes: neperšlampamus kombinezonus, akinius, skydelius, pirštines, trečios klasės respiratorius, bet turbūt nėra prasmės taip daryti visiems. Standartas jau patvirtintas, mes galime jį tobulinti, bet bent jau aiškumo įneša, kad žmogus žinotų – jeigu aš esu tokios specializacijos gydytojas, man priklauso tas.
Reikia lenkti galvą prieš medikus, nes jie demonstruoja ir profesionalumą, ir atsidavimą darbui, ir tik palinkėti, kad jie būtų atsidavę ne tik pacientams, bet ir patys drąsūs būtų. Tie signalai, kurie pasiekė ir mane dėl netvarkos ligoninėse, jie, deja, dažniausiai lydimi paprasto prašymo: tik neišduokit mano asmens tapatybės, nes tada man bus blogai, su manim susidoros. Tai, matyt, yra viena iš senų bėdų sveikatos sistemoje dėl tokios elgsenos ir kai kurių vadovų elgsenos darbuotojų atžvilgiu.
Niekaip nesuprantu – gal aš esu neteisus, bet kaip galima vienkartines apsaugos priemones dėlioti į maišelius ir po to sakyti, kad viskas čia yra tvarkoje, tokia yra metodika ir galima antrą kartą medikui tuos rūbus užsidėti? Manau, kad tikrai tai neįmanoma arba sunkiai suvokiama rasti argumentų. Jiems reikia būti drąsiems ir tiesiog reikalauti, kad jų sąlygos būtų užtikrintos. Juo labiau, kad daugumos gydymo įstaigų steigėjai yra savivaldybių administracijos.
– Sakėte – tikitės, jog Kauno klinikinės istorija dar nėra baigta. Ar toliau reikalaujate, kad būtų atleistas direktorius, kaip rašėte feisbuke?
– Tikrai nėra noro, kad pandemijos metu būtų kapojamos galvos. Nukirsim galvą, jeigu ateis kita galva su tokiu pačiu mąstymu ir tokiu pačiu elgesiu, tai nieko nebus. Aš noriu atsakymų dėl sisteminių dalykų – ar tai yra normalu, ar tai buvo teisėta, ar tai buvo įprasta praktika, kuri naudojama tokiose situacijose.
Aš tų atsakymų neturiu, man yra teigiama, kad čia nieko blogo nebuvo padaryta, bet jeigu tu nieko blogo nedarai, tai kodėl, paaiškėjus tokiems faktams, tas visas toks gumuliukų kunduliukų sandėlys buvo sunaikintas? Jeigu viskas tvarkoje, tai turbūt galima ir toliau taip sakyti, kad – taip, mes ir toliau kaupsime tuos rūbus, juos galima naudoti kelis kartus, bet kažkodėl tai buvo staigiai padaryta. Norisi atsakymų ir visuomenei, ir medikams, nes, tokiu atveju, mes vėl kalbame apie pagrindinius žmones, kurie gali iškristi iš šitos kovos su pandemija.
Tas pats su Klaipėdos ligoninės vadovu – tai atraminė ligoninė, kuri turėjo organizuoti visą pandemijos situacijos paslaugų teikimą apskrityje. Matome, kad didžiulė netvarka ir paplitimas, kiek išvadoje yra parašyta, yra sąlygotas netinkamo darbo organizavimo arba tiesiog aplaidaus darbo organizavimo.
– Ar jus tenkina ministro Aurelijaus Verygos reakcija į šiuos atvejus?
– Atvejai yra skirtingi. Vienu atveju (dėl Klaipėdos) sprendimai atiduodami teisėsaugai, kitu atveju... aišku, tai ne ministras sprendė, ministrui irgi išvadą pateikė dėl Kauno klinikinės ligoninės. Aš norėčiau, kad būtų taikoma visiems vienodai. Gal taip ir yra, aš galiu vertinti tik iš patirties, bendrų žinių, bet tikiuosi, kad tą Kauno istoriją pabaigs galutinai. Yra mūsų mokslininkai, kitas universitetas, Vilniaus universiteto medikai, akreditavimo tarnyba, kuri galėtų patikrinti ir įvertinti. Gal aš esu neteisus, gal viskas yra priimtina, bet kiek signalizuoja medikai iš vidaus betarpiškai bendraudami su manimi, kad tikrai ten tvarkos pritrūko.
Nebūtinai šiuo atveju kaltinamas vien vadovas, nes vadovas dar net metų laiko ten nedirba. Galbūt neužteko laiko sutvarkyti tų procesų. Bet jei kažkas yra netvarkoj, gal reikia pasakyti – taip, mes čia tokia praktika bandėm taupyti, nežinodami, kas bus ateityje, bet viskas, supratom, kad taip negalima daryti, tai darom kitaip. Dabar sakoma, kad čia vos ne geriausia pasaulinė praktika. Skamba keistai...
– Pats minėjote, kad kalbame apie viruso suvaldymą, o ne visišką išnykimą, kol nebus vakcinos. Pietų Europos patirtis rodo, kad svarbiausia palaikyti tokį lygį, kad nesudegtų visa sveikatos apsaugos sistema. Ar galite pateikti tikslius duomenis, kiek žmonių, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra, valstybė pajėgi pasirūpinti viruso piko metu?
– Turime penkias atramines ligonines, kuriose šiandien yra pakankamai pajėgumų ir galimybių gydyti sunkius ligonius. Yra sprendimai dėl lengvų ligonių atskyrimo ir gydymo vietų.
Šiandien turime apie 18 tūkst. lovų, iš jų yra užimtos tik 8 tūkst., kitos yra paruoštos galimam pikui.
Turime beveik 1200 kvėpavimo aparatų, apie 400 yra naudojama, yra rezervas apie 900 paruošta. Dar vyksta apie 400 šitų aparatų pirkimas.
Prie visų pagrindinių atraminių ligoninių numatytos kitos gydymo įstaigos, kur užpildžius pagrindines ligonines, būtų perkeliami pacientai. Yra numatyta apie 1200 vietų sanatorijose ir reabilitacinėse ligoninėse lengviems ligoniams gydyti. Yra numatytas algoritmas, kurie ligoniai gali būti gydomi namuose.
Bet kokiu atveju, jei pasiektume maksimalų piką, tai būtų perkrauta, perdegusi mūsų sistema. Tik mes turime dar laiko, aš tikiuosi, kad nereikės jo panaudoti. Tas laikas skirtas, kad tinkamai pasiruoštume ir kiekviena diena be tokios kritinės situacijos sveikatos sistemoje mums leidžia pasiruošti, įsigyti papildomos įrangos, sukaupti rezervus, numatyti alternatyvas, pasimokyti iš kitų valstybių klaidų.
– Ministras A. Veryga pasiūlė reguliariai testuoti aukščiausius valstybės vadovus, dalis ministrų gauna tokius testavimus. Kai kurie kritikai, opozicija sako, kad tai nepagrįsta privilegija, ypač žinant, kad medikai turi problemų dėl testavimų. Jūsų nuomone, kiek yra pagrįstas toks išskirtinumas aukščiausiems šalies vadovams?
– Dėl apimčių, tikrai šiandien nėra problemos paimti tyrimus. Mes turime 11 veikiančių laboratorijų, šiandien mes darome apie 3 tūkst. tyrimų per parą, maksimaliai pasieksime už kelių dienų iki 5 tūkst.
Dabar svarbiausia atsirinkti tas tikslines grupes, kurias privalome testuoti ir kokia apimtimi – tai ministro priimti sprendimai dėl senelių namų, globos namų, medikų, pareigūnų.
Kalbant apie Vyriausybę, tai ji turi „privilegiją“ dirbti septynias paras per savaitę, 24 valandas per parą. Negali sau leisti nė vienas ministras, viceministrai nei nuotolinio darbo, nei izoliacijos. Būtų per didelė prabanga ir praradimas, jei iškristų bent vienas ministras. Dėl to ministrai yra tikrinami – tikrinami ne šiaip, kad be jokios priežasties, o kada atsiranda rizika, kad galėjo būti kontaktas.
Paskutiniu atveju mes privalėjome patikrinti visą Ministrų kabinetą, kadangi dviejų ministrų padėjėjams Seime nustatytos ligos. Supraskite, nors Vyriausybės posėdžiai ir dauguma pasitarimų vyksta nuotoliniu būdu, bet individualiai ministrai užeina ir vienas pas kitą, ir čia lankosi. Galime pagalvoti, kas būtų, jeigu iškristų ministrų kabinetas, kaip būtų konstituciškai ir realiai tvarkomasi su šia krize. Tai tikrai nėra privilegija, nėra piktnaudžiaujama, bet tais atvejais, kai buvo nustatyti rizikingi kontaktai, mes privalome užtikrinti visų Vyriausybės narių buvimą poste 24 valandas per parą.
