Perdavimo klausimas įrašytas į trečiadienio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.
Pagal SAM parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, instituto savininko teisės ir pareigos būtų perduotos SAM, ji atitinkamai tvirtintų naujus Nacionalinio vėžio instituto įstatus.
Svarbu ne pavaldumas, bet finansavimas
Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. dr. Sonata Jarmalaitė tikino, kad pavaldumo modeliai įvairiose Europos šalyse yra labai įvairūs. O Lietuva pribrendo vieną kartą išspręsti klinikos pavaldomo ir finansavimo klausimą.
Pasak jos, kalbos apie pavaldumo keitimą periodiškai iškyla kasmet. Pagrindinis klausimas, jos teigimu, yra ne pavaldumo, bet finansavimo.
„Svarbiausia nepamiršti onkologinėmis ligomis sergančio paciento. <..> Kad paslaugos būtų finansuojamos geriausiu lygiu“, – pabrėžė prof. dr. S.Jarmalaitė.
Gali strigti mokslinė veikla
„Kiekviena ministerija, Vyriausybės paskirta tvarka, turi valdymo sritį. Tai mokslas nėra SAM srityje. Mes esame sudėtinga įstaiga, kurią finansuoti, palaikyti aukštą lygį reikalingi sudėtingi sprendimai. Iki šiol mes girdėjome, kad dvigubas pavaldumas, yra nerealu“, – sakė prof. dr. S.Jarmalaitė.
Pats Nacionalinis vėžio institutas palaikytų dvigubo pavaldumo idėją.
Vienintelis Vyriausybės argumentas, kodėl įstaiga negali turėti dvigubo pavaldumo, anot vadovės, yra tas, kad tokio precedento Lietuvoje nėra.
„Palaikyti universitetinio lygio įstaigą mums būtų labai aktualu. Kompetencija čia jau sutelkta“, – pridėjo ji.
Vadovės teigimu, bijoma, kad, patekus į SAM pavaldumą, įstaiga neteks finansavimo mokslinei veiklai. Dabar ŠMSM užtikrina ne tik dalį finansavimo, bet ir patekimą į mokslinius tinklus.
Netinkamas laikas?
„Šiuo metu galiu kalbėti nuo visų onkologinių pacientų, jų vardu. Priimti tokį sprendimą, kai visi Lietuvos gyventojai pasiruošę kovoti su koronavirusu, sugriauti onkologiją Lietuvoje yra neteisinga. Šioje įstaigoje tu gali gauti viską onkologijoje nuo A iki Z. <..>
Tai yra labai didelis pasiekimas. Manau, kad sugriovus šitą įstaigą nebus tikrai labai gerai“, – kalbėjo Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.
Ministras problemos nemato
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad nesiruošia griauti Nacionalinio vėžio instituto, o problemos, kurios gali kilti, yra susiję su adaptaciniu periodu.
„Pagrindinė veikla šios įstaigos yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Yra keista, kai ligoninė yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldume.
Į viską yra žiūrima per tam tikrą sistemą, nuoseklumą. Čia to nuoseklumo nematome. Mes tikrai nesiruošiame ten nieko sugriauti, sunaikinti. Dar daugiau, jei Vyriausybė apsispręstų, mes teiktume siūlymą, kad vienu iš dalininkų taptų Vilniaus universitetas. Mes nenorime ten nieko sugriauti“, – antradienį sakė jis.
A.Veryga tikino, kad mokslinė įstaigos veikla, pasikeitus pavaldumui, nenukentės.
„Nežinau, koks skirtumas yra patiems medikams, finansai nuo to nenukenčia. Čia yra baimių, kurios yra nežinau, kuo pagrįstos. <..>
Be abejo, kad ir mokslinė veikla ir klinikinė veikla ne tik kad privalo būti užtikrinta, bet ir tęsiama“, – teigė ministras.
Mokslinė veikla – itin svarbi
„Mokslas valdomas pagal tam tikras finansavimo struktūras, kurios vyksta per Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos mokslo tarybą, Mes esame toje kategorijoje įstaigų, t.y. esame institutas, kuris gauna biudžetinį finansavimą. Tai mes bijome tos grėsmės, kad mūsų mokslas praras biudžetinį finansavimą“, – sakė laikinoji vėžio instituto vadovė prof. dr. S.Jarmalaitė.
Anot jos, instituto vykdomi biobankų projektai, įsiliejimas į tarptautinius mokslinius tinklus taip pat koordinuojamas ŠMSM, o sveikatos apsaugos ministerijos misija yra sveikatos priežiūra.
S.Jarmalaitė pabrėžė, kad institutas atlieka dvigubą funkciją – vykdo ir mokslinę, ir sveikatos priežiūros veiklas. Todėl įstaiga norėtų dvigubo pavaldumo, t.y. kad ją valdytų Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos ministerijos.
„Mes tikimės išmintingo sprendimo ir, ko labiausiai visame šiame procese norisi, tai dialogo – kad kalbėtų ir su sergančiųjų organizacijomis, kalbėtų su pačia įstaiga, jos administracija. Tas pavaldumas – vienoje plotmėje pakeitus jį, sprendimas gali būti geras, po metų – jau nebegeras (...). Manau, dar reikėtų šį klausimą išdiskutuoti, jis iškeltas ūmai“, – sakė ji.
Anot jos, paskutinįkart su Vyriausybės atstovais dėl instituto tolesnės veiklos kalbėta pernai spalį.
Ankstenis planas liko neįgyvendintas
Kaip anksčiau yra teigęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, didžioji dalis instituto vykdomos veiklos yra susijusi su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Kaip instituto dalis veikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti klinika, be to, įstaigos veikla daugiausia finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Anot jo, vienos iš ligų – onkologijos – gydymo nacionalinio kuravimo priskyrimas ne asmens sveikatos priežiūros, bet mokslo politiką Lietuvoje formuojančiai valstybės institucijai yra nesisteminis ir nelogiškas.
SAM teigimu, projektas ne kartą teiktas derinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai derinti, bet jos pritarimo nesulaukta. Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė dar 2017 metų gruodį bandė iš Švietimo ministerijos perimti Nacionalinį vėžio institutą, tam pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis, bet noras liko neįgyvendintas.
