Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, per praėjusią parą atliktas rekordinis tyrimų skaičius, o užsikrėtusiųjų procentas nuo visų ištirtųjų buvo rekordiškai žemas.
„Noriu pradėti nuo smagios naujienos – per praėjusią parą buvo atliktas rekordinis tyrimų skaičius – virš 6 tūkst. tyrimų ir nustatytas procentas iš šimto tirtųjų yra rekordiškai žemas – apie 0,3 proc. iš visų tirtų asmenų yra patvirtinti kaip COVID-19 teigiami.
Tai yra rekordiškai mažas rodiklis ir dar viena iliustracija, kad Lietuva neblogai tvarkosi su karantino sąlygomis. Kol kas mums neblogai sekasi suvaldyti šią situaciją“, – tikino ministras.
Visgi jis paragino gyventojus nepamiršti, kad karantinas nėra atšauktas ir virusas vis dar gyvena tarp mūsų.
„Situacija Lietuvoje yra nebloga, bet, noriu priminti, kad tai neturėtų mūsų visiškai užliūliuoti ir savotiškai pamiršti. O virusas yra gyvas, nors mes ir nedaug tų atvejų nustatome, bet jie yra nustatomi, virusas gyvena Lietuvos visuomenėje, užsikrėtimo atvejų yra.
Apskritai apie visišką karantino atšaukimą nekalbame, ir tas kontaktų vengimas, masinių renginių ir būriavimosi draudimas tikrai išlieka – tai bus paskutiniai dalykai, kurie bus atšaukti“, – tvirtino A.Veryga.
Reanimacijoje gydoma 19 pacientų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė sakė, kad per visą epidemijos laikotarpį Lietuvoje buvo paimti 76 tūkst. 793 mėginiai, nustatinėjant koronavirusinę infekciją. Iš jų patvirtinta 1370 teigiamų atvejų.
NVSC duomenimis, iki šios dienos nuo COVID-19 mirė 38 asmenys, pasveiko 357 asmenys, iš jų 72 medicinos darbuotojai. Iš pacientų, kuriems patvirtinta COVID-19 būklė, šiuo metu stacionare gydomi 121, ventiliuojami 9, su deguonies kauke – 38 pacientai, reanimacijoje gydoma 19. Dar antradienį buvo skelbiama, kad reanimacijoje buvo 18 pacientų.
COVID-19 išplito 56 sveikatos priežiūros įstaigose
R.Lingienė informavo, kad NVSC suplanavo atlikti apie 130 įvertinimų stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, prioritetą teikiant toms, kuriose nustatyti COVID-19 atvejai ir jų plitimas, taip pat toms, kuriose yra slaugos skyriai.
Iš suplanuotų NVSC darbuotojai jau patikrino apie 50 gydymo įstaigų. Joms specialistai turėjo pastabų dėl to, kad nesuformuotos komandos dirbti su atskirais pacientais, neužtikrinamas sąlyginai „švarių“ ir „nešvarių“ srautų atskyrimas bei neužtikrinamos asmens apsaugos priemonės pacientams, atvykstantiems į stacionariais įstaigas, pvz., veido kaukės.
R.Lingienė sakė, kad koronaviruso atvejų užfiksuota 56 sveikatos priežiūros įstaigose, nepriklausomai nuo jų dydžio ar pavaldumo. Keturiasdešimtyje šių įstaigų užfiksuota vos po vieną susirgimo atvejį. Deja, yra įstaigų, kuriose infekcija pasklidusi gerokai plačiau.
Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nustatyti 68 teigiami COVID-19 atvejai, Ukmergės ligoninėje – 39, Marijampolės – 32, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje – 23. „Turime skaičių, kurie praktiškai paralyžiuoja paralyžiuoja ligoninių veiklą“, – apgailestavo R.Lingienė.
Dėl situacijos „Klaipėdos hospise“ įžvelgia spragas teisės aktuose
Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise.
„Iš tikrųjų situacija su „Klaipėdos hospisu“ yra labai sudėtinga ir jūs turbūt matėte, kad Klaipėdos meras kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat perdavė savo surinktus duomenis ir vertinimus. Tikiuosi, kad dabar jau visas aplinkybes įvertins teisėsauga, o ne mūsų specialistai“, – situaciją komentavo A.Veryga.
Paklaustas, ar ministerija neturėjo patikrinti situacijos „Klaipėdos hospise“ dar anksčiau, kai koronavirusas buvo užfiksuotas Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad pačios įstaigos esą nenori įsileisti tikrintojų tikindamos, jog tai trukdo jų darbui. Be to, esą spragų yra ir galiojančiuose teisės aktuose.
„Norėčiau priminti, tą naratyvą, kuriuo mes gyvenome iki COVID-19. Mes visus patikrinimus vertinome kaip perdėtą triukšmą veikti įstaigoms. Nepamirškime, kad dar prieš keletą dienų ir kai kurios gydymo įstaigos, kuriose buvo nustatyti pažeidimai, vertino tai kaip trukdymą darbui.
Dar norėčiau priminti, kad pas mus galiojantys teisės aktai, jog metai po higienos paso ar leidimo gavimo tos įstaigos yra ne tikrinamos, o konsultuojamos. Čia, matyt, yra tos spragos, kurios neleido įžvelgti problemų“, – pastebėjo A.Veryga.
Skandalas kilo po to, kai paaiškėjo, kad „Klaipėdos hospisas“ higienos pasą turėjo tik vienai hospiso lovai. Iš 38 hospise slaugytų pacientų 33 užsikrėtė koronavirusu, du užsikrėtusieji mirė. Koronavirusu užsikrėtė ir 12 įstaigos darbuotojų, todėl buvo kilę problemų dėl to, ar įstaiga galės tęsti veiklą.
Užsikrėtusi „Klaipėdos hospiso“ darbuotoja lankė pacientus ir namuose
Anot R.Lingienės, „Klaipėdos hospise“, šios dienos duomenimis, užregistruoti 45 COVID-19 atvejai. Užsikrėtė 33 pacientai, iš kurių 2 mirė, ir 12 hospiso darbuotojų.
„Taip pat įstaiga pateikė duomenis, kad 4 jos darbuotojai teikė slaugos paslaugas namuose. Paslaugos per šį mėnesį buvo suteiktos 18-ai pacientų jų namuose, iš jų 17-ai asmenų paslaugas dviejų savaičių laikotarpyje teikė įstaigos darbuotoja, kuriai buvo nustatytas COVID-19 teigiamas“, – teigė R.Lingienė.
Gera žinia, kad antradienį pakartojus 4 neužsikrėtusių COVID-19 hospiso pacientų tyrimus, nenustatytas nė vienas naujas teigiamas atvejis.
Antradienį vakare vykusiame Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje gauta informacija, kad įstaigos vadovybė jau surado 3 komandas, kurios neturėjo sąlyčio su infekuotais koronavirusu COVID-19 asmenimis, ir jau nuo ketvirtadienio galės dirbti savarankiškai.
„Turime informaciją, kad įmonė aprūpinta asmens apsaugos priemonėmis iš valstybės rezervo ir Klaipėdos savivaldybės, – sakė R.Lingienė. – Taip pat vakar buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. O šios dienos žiniasklaidoje paskelbtais duomenimis, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą“.
Apie grėsmę nežinojo
Neseniai ministras A.Veryga dalyvavo naujojo Vaiko raidos centro statybų kapsulės įkasimo renginyje, kur, pasirodo, galėjo turėti kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu.
„Nežinojau apie tokią situaciją. Bet žinau, apie kokį asmenį kalbame. Po to renginio jokių tyrimų nesu atlikęs. Veiksmas vyko lauke, visi ten buvę žmonės turėjo asmens apsaugos priemones, nors tai nebuvo renginys, kur būtų daugiau žmonių, net žurnalistai nebuvo kviesti. Galėjome laikytis atstumų. Kontaktas su asmeniu buvo labai trumpas, naudojant asmens apsaugos priemones, tai poreikio nei tirtis, nei izoliuotis man nebuvo“, – kalbėjo jis.
Anot ministro, šiuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atlieka epidemiologinį tyrimą dėl minėto atvejo ir, jeigu paaiškės, kad infekuotasis asmuo dalyvavo renginyje žinodamas, jog yra užsikrėtęs koronavirusu, tai bus ir asmens atsakomybės klausimas.
Iš Nemenčinės užkratas pasklido plačiau
Kalbėdama apie situaciją Nemenčinėje R.Lingienė pasakojo, kad jau atlikti 1954 gyventojų ėminių tyrimai, iš kurių nustatyta 19 teigiamų atsakymų, kurie visi susiję su UAB „Vilnika“ židiniu. UAB „Vilnikoje“ iš viso registruoti 87 atvejai ir nustatyti 349 sąlytį turėję asmenys.
„Vakar gauta informacija apie 5 naujus susirgimo atvejus. Visi jie vienaip ar kitaip susiję su ta pačia siuvimo įmone. Vienoje Vilniaus įmonėje susirgo du darbuotojai, kurie turi sąsajų su UAB „Vilnika“. Atlikta epidemologinė diagnostika, identifikuota mažiausiai 18 sąlytį turėjusių asmenų.
Kadangi vienas susirgęs asmuo kontaktavo su įmonės užsakovais, šių asmenų skaičius gali pakisti, tai yra jų padaugėti. Taip pat vienoje Nemenčinėje veikiančioje parduotuvėje susirgo darbuotojas, kuris buvo kurį laiką izoliacijoje ir užsikrėtė nuo savo šeimos nario, dirbančio UAB „Vilnika“.
Taip pat nustatytas atvejis Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre. Darbuotojas dirbo nuotoliniu būdu, užsikrėtė vėlgi nuo savo šeimos nario, kuris vėlgi dirba UAB „Vilnika“.
Paskutinis atvejis registruotas vienoje Nemenčinės įmonėje ir šiuo metu tiriamos sąsajos, bet greičiausiai keliai veda į UAB „Vilnika“, – teigė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
R.Lingienė pabrėžė, kad visi šie išvardinti atvejai nesusiję su Nemenčinėje vykdomu gyventojų tyrimu. Jie buvo identifikuoti kitais būdais.
„Nemenčinėje esantis COVID-19 židinys kuo toliau, tuo labiau lokalizuojasi ties viena ir ta pačia įmone. Tai yra geroji žinia, nes žinome, kur kreipti savo didžiausias pastangas“, – pasidžiaugė R.Lingienė.
Plačiai testuoja medikus ir pareigūnus
Sveikatos apsaugos ministras priminė, kad ir toliau labai plačiai testuojami priešakinėse linijose dirbantys medikai, pareigūnai, socialiniai darbuotojai. „Stengiamės maksimaliai plačiai testuoti grupes, kurios yra didelėje rizikoje ir susiduria su galimai užsikrėtusiais asmenimis“, – teigė A.Veryga.
Be to, anot ministro, medikams ir toliau aktyviai vežamos asmens apsaugos priemonės. Antradienio vakarą buvo atskraidintos 32 tonos asmens apsaugos priemonių, kurios išdalinamos tiek ligoninėms, tiek greitosios medicinos pagalbos stotims, esant poreikiui – ir kitoms įstaigoms.
Pavyzdžiui, antradienį, Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymu, asmens apsaugos priemonių suteikta koronaviruso židiniu tapusiam „Klaipėdos hospisui“.
Atlaisvins planinių gydymo paslaugų tiekimą
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo diskutuota ir dėl to, kokiu būdu būtų galima atlaisvinti planinių gydymo paslaugų tiekimą. Tai bus derinama su karantino sąlygų atlaisvinimais verslui.
Anot A.Verygos, tam tikras lovų rezervas COVID-19 ligoniams liks, bet kitiems pacientams bus teikiamos ir planinės paslaugos. A.Veryga nuramino ir slaugos ligoninių pacientus bei jų artimuosius.
Net ir praėjus 120 dienų, kai už slaugos paslaugas apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), slaugos ligoninėje bus galima ir toliau likti, už tolimesnį buvimą susimokėjus pačiam pacientui ar jo artimiesiems.
Jeigu pacientas tam lėšų neturi, už paslaugas gali sumokėti ir savivaldybė. Taigi, pacientai neturėtų bijoti, kad po 120 dienų bus išmesti iš slaugos ligoninės.
Siūlo pratęsti karantiną, bet švelninti sąlygas
Karantiną siūloma pratęsti iki gegužės 11 d., o jo sąlygas švelninti – atnaujinti lauko kavinių, kirpyklų, grožio salonų veiklą, leisti kai kurias planines medicinos paslaugas, sportuoti lauke, lankytis bibliotekose ir muziejuose, zoologijos bei botanikos soduose, organizuoti vairavimo egzaminus.
Šie pokyčiai skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos užregistruotame projekte, kuriame įvardijama, kas nuo balandžio 29 dienos galėtų pradėti veiklą. Tiesa, dėl šių sprendimų dar turės apsispręsti Vyriausybė.
Plačiau apie antrojo karantino švelninimo etapo siūlomus pokyčius skaitykite čia.
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė pirmajam karantino priemonių švelninimui. Nutarta karantino ribojimų netaikyti parduotuvėms, į kurių patalpas patekti įrengtas atskiras tiesioginis įėjimas iš lauko pusės ir kurių patalpose ribojamas klientų srautas.
Vėliau planuojama atverti visas viešojo maitinimo įstaigas ir sveikatos paslaugas, sporto klubus, laisvalaikio ir pramogų centrus, švietimo įstaigas. Ketvirtuoju etapu būtų leidžiami masiniai renginiai.
