Ekspertams vis užsimenant apie antrąją koronaviruso bangą ligoninės priverstos gerai apskaičiuoti savo pajėgumus, kad netaptų COVID-19 židiniu, nerimą kelia ir tikimybė, jog pacientai ims tiesiog plūste plūsti.
Vienu geriausiu kovos su koronavirusu pavyzdžiu tapusios Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika pabrėžia, kad srautus suvaldyti pavyks, nes per griežčiausią karantino laikotarpį dalis pacientų pagalbos sulaukdavo, tačiau jis patikino – be visuomenės suvokimo gali kilti labai didelių bėdų.
„Kalbu apie tuos, kurie galėtų išvengti stacionarinio gydymo. Visuomenės suvokimas ir supratimas čia – nepaprastai svarbus. Reikia suprasti, kad gydymo įstaiga – padidintos rizikos zona. Lietuvoje yra visos galimybės sėkmingai namuose gydytis širdies nepakankamumo ligas, hipertenziją, bronchinę astmą. Daugybę ligų galima taip gydytis. Tai sėkmingai ir buvo daroma per du karantino mėnesius“, – LRT radijo laidai „Ryto garsams“ sakė R.Mažeika.
Pirmąjį koronaviruso pacientą Lietuvoje turėjusi Respublikinė Šiaulių ligoninė planuoja dalį planinių paslaugų pradėti teikti jau pirmadienį.
„Tam pradėjome ruoštis prieš savaitę. Turime pasiruošę planą. Šiandieną jį aptarsime su visų klinikų vadovais ir pirmadienį jau turėtume pradėti teikti dienos stacionaro kardiologines paslaugas ir aktyvuoti kitas paslaugas“, – kalbėjo R.Mažeika.
Virš apsaugos priemonių – nedingstantis klaustukas
Lietuvoje koronaviruso pandemija greitai smogė gydymo įstaigoms, o netrukus medikai ėmė skambinti pavojaus varpais – ėmė stipriai trūkti apsaugos priemonių. Pasak Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovo ir Pakruojo ligoninės direktoriaus Vyganto Sudario, ši problema šalyje išspręsta, tačiau garantuoti, kad su ja nesusidursime – negali niekas.
„Be jokios abejonės turime apsaugos priemonių. Klausimas, kuriam laikui jų reikės ir kiek laiko naudosime. Yra tam tikri kiekiai. Šiuo metu turime sukaupę mėnesiui arba pusantro, bet apsaugos priemonių skaičių nulemia ir pacientų kiekis. Tiksliai niekas negali pasakyti, kuriam laikui jų užteks. Jeigu nebus pacientų, tai gali pakakti ir pusę metų“, – „Ryto garsams“ sakė V.Sudaris.
Lietuvoje pačios gydymo įstaigos spręs, kada atnaujinti planinę pagalbą. Tai priklausys nuo jų pasirengimo. Planinės sveikatos priežiūros paslaugos nutrauktos kovo viduryje šalyje paskelbus visuotinį karantiną.
Pasak V.Sudario, dar yra likę nemažai klausimų dėl veiklos atnaujinimo.
„Didžiausias nerimas – darbuotojų apsauga. Nėra kalbama, kaip dažnai ir ar iš viso bus tiriami pradėję dirbti darbuotojai. Apsikrėtimo galimybė – gana didelė. Apie tai daug kalba odontologai, tačiau pasaulyje pagal medikų mirtis pirmoje vietoje buvo oftalmologai, antroje vietoje – ausų, nosies, gerklės gydytojai, odontologai. Reikia betarpiško bendravimo. Galima kalbėti telefonu, skirti jam kažkokį gydymą, bet nematant, nežinant, neapžiūrint paciento yra didelė rizika. Reikia pamatuoti konsultacijas telefonu, nes galima sulaukti nemalonių teisinių ieškinių“, – sakė V.Sudaris.
Pasak jo, tiksliai neatsakyti klausimas ir dėl apmokėjimo sistemos.
Ligoninės išliks rizikos zonomis
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo R.Mažeikos, vienu didžiausių iššūkių taps pacientų ir medikų saugumas ligoninėse. Sugrįžti prie tokio planinės pagalbos teikimo formato, koks buvo iki jų nutraukimo, nepavyks.
„Siekiant užtikrinti infekcijų kontrolę, pacientų ir personalo apsaugą, Šiaulių ligoninė paslaugų maksimaliai galėjo suteikti 300 stacionarių pacientų. Tai buvo optimalus skaičius, o Šiaulių ligoninėje yra 800 vietų.
Didinant pacientų skaičių, nebegalėsime sudaryti tokių sąlygų, kad žmogus palatoje gulės vienas, nes net patikrinus dėl COVID-19, jeigu jis bus neigiamas, po kelių dienų jis jau gali būti teigiamas.
Ta infekcijų kontrolė ir rizika, kad pacientai susirgs – didėja. Absoliučiai garantuoti lygį, kokį turėjome iki atnaujinant planinę pagalbą bus labai sunku“, – kalbėjo R.Mažeika.
Pasak jo, čia turėtų rimtai įsitraukti šeimos gydytojų institucijos.
„Lėtines ne infekcines ligas, kaip širdies nepakankamumą, turėtų efektyviau ir intensyviau gydyti šeimos gydytojai, nes ligoninės išliks didelės rizikos zonomis pacientams“, – pabrėžė R.Mažeika.
