Sunkių pacientų skaičius pastovus
Santaros klinikų direktorius prof. habil. dr. Feliksas Jankevičius aiškino, kad sostinės klinikos klinikos gyvena įprastu darbo režimu.
„Dirbame ir gyvename su dviem pacientų srautais: infekuotais koronavirusu ir neinfekuotais.
Nuo vakar dienos, klinikos atnaujino iki 50 proc. planinių paslaugų teikimą. Tai gera žinia visiems Vilniaus ir viso regiono gyventojams.
Atokvėpio dėl COVID-19 dar nejaučiame. Nemažas skaičius infekuotų pacientų vis dar gydomi klinikose. Srautas arba patenka į infekcinių ligų korpusą, kur pacientai gydomi medikamentiškai ar deguonies terapija. Tokių pacientų šiandien yra 40. Gydymo rezultatai geri, didžioji dalis jų pasveiksta.
Tačiau mažas, bet nuolatinis procentas yra sunkius kvėpavimo sutrikimus turinčių pacientų. Šiandien turime tokius 7 intensyvios terapijos skyriuje. 3 iš jų ventiliuojami plaučiai. Tai ypač sunkūs pacientai, kuriems tokio gydymo dažniausiai nepakanka, tenka panaudoti visas įmanomas priemones, įskaitant ir labai aukštas technologijas“, – pasakojo profesorius.
Žinia, kad sunkiausi pacientai klinikose gydomi brangiais EKMO aparatais, kurių šiuo metu jau turi keturis.
Džiaugiasi bendradarbiavimu
Santaros klinikos koordinuoja epidemiolioginius veiksmus ir gelbsti infekuotiems pacientams visoje apskrityje.
„Kitose regiono ligoninėse mes vis dar turime infekuotų pacientų. 7 gydomi Ukmergės ligoninėje. Nemažas skaičius gydomas kitose Vilniaus ligoninėse, su kuriomis bendradarbiaujame. Antakalnio klinikinėje ligoninėje šiuo metu gydoma 15 COVID-19 infekuotų pacientų. Noriu padėkoti už puikų bendradarbiavimą.
Bedradarbiavimas vyksta labai sklandžiai, antikovidinių gydymo įstaigų klasteris puikiai veikiai. Jei stinga rankų, trūksta medikų, kai kolegos karantinuojami, tikrinami tuomet perdislokuojame specialistus“, – aiškino F.Jankevičius.
Situacija stabili
Santaros klinikų vadovas sako, kad situacija šiuo metu šalyje stabilizuota ir einama teisingu keliu.
„Lietuva laiku išmoko pamokas iš kaimyninių šalių. Visų pirmą iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, ir laiku paskelbė karantino priemones ir išvengė apokalipsinio scenarijaus.
Naujoji Zelandija nuo pirmojo atvejo ėmėsi ypač griežtų karantino priemonių, kurios leido sustabdyti epidemiją, kai mirčių skaičius buvo nereikšmingas, iki 90 atvejų.
Priemonių pobūdis buvo panašus į Lietuvos. Tad tikiu, kad su situacija susitvarkysime. Santaros klinikų medikai pasiruošę atremti tiek šią, tiek kitas epidemijas“, – užtikrintas prof. F.Jankevičius.
Pokyčiai vyko neįtikėtinu greičiu
LSMU Kauno klinikų vadovas prof. dr. Reinaldas Jurkevičius teigė, kad Kauno klinikos – kitokia ligoninė nei Santaros klinkos, kadangi neturi infekcinių ligų skyriaus. Tačiau iššūkių taip pat šiuo laiku nestinga.
„Užduotys mums buvo ir pamokos išmoktos kitokios. Daugiausiai dėmesio teko skirti tam, kaip saugiai teikti įprastines sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip teikti tretinio lygio pagalbą, sergantiesiems COVID-19.
7200 darbuotojai dirba Kauno klinikose ir bet kokia klaida galėjo brangiai kainuoti. Tačiau klinikoms pavyko išvengti personalo užsikrėtimo ar pacientų užsikrėtimo atvejų. Dėkoju personalui už atsidavimą, ryžtą ir susitelkimą“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, trečias mėnuo, kaip Kauno klinikos gyvena šiuo ritmu ir šios pamokos padės ateityje.
„Galima prisiminti, kaip per savaitę Endokrinologijos korpuse išvedžiojome deguonies tiekimo sistemą. Kaip, susidūrę su pirmuoju gastroenterologijos klinikos atveju, pacientui nustačius koronavirusą, per naktį identifikavome visus kontaktus ir pacientai iš ryto buvo paguldyti palatose po vieną.
Tos pamokos yra ypač svarbios.
Visi su tokia situacija susiduriame pirmą kartą. Tad, jei bus kita infekcijos banga, būsime labiau pasiruošę ir bet kokią pandemiją bus lengviau įveikti.
Džiaugiamės, kad darbai nesusitojo, karantino metu klinikose persodintos 2 kepenys, 13 inkstų, atliktos 7 kaulų čiulpų translplantacijos“, – vardijo R.Jurkevičius.
Kaune – didėjantis nuotolinių konsultacijų skaičius
Nauja patirtis Kauno klinikų specialistams buvo viso regiono sveikatos priežiūros įstaigų koordinavimas.
„Kauno regione turėjome du stambesnius koronaviruso židinius, pirmasis buvo Marijampolės ligoninėje. Su juo galbūt šiek tiek siejosi Kalvarijos atvejis. Ten tikrai pakankamai daug prireikė pastangų, ypač Marijampolės medikams. Už bendradarbiavimą dėkojame ir Marijampolės merui.
Laimei ir Kauno klinikų rezidentai sutiko savanoriškai padėti Marijampolės ligoninei.
Ženkliai lengviau ir greičiau pavyko Respublikinei ligoninei susitvarkyti su infekcijos židiniu. Šiandien jis jau gęsta.
Tos pamokos, kurias gavome Marijampolėje, padėjo greičiau susitvarkyti Respublikinėje Kauno ligoninėje“, -kalbėjo Kauno klinikų vadovas.
Prof. R.Jurkevičius pripažino, kad anksčiau didžiosios gydymo įstaigos neturėjo tokio glaudaus bendradarbiavimo su regionų ligoninėmis.
Kauno klinikos planinių paslaugų teikimą pradėjo teikti praėjusios savaitės pradžioje.
„Dabar yra kitų iššūkių, kabinetus reikia paruošti išvėdinti, pacientų priiimti galime mažiau. Nauja patirtis yra ir nuotolinės konsultacijos, tačiau viskas klostosi sėkmingai. Jei praėjusią savaitė nuotolinių konsultacijų turėjome 6 proc., vakar jau buvome pasiekę 16 proc.“, – džiaugėsi Kauno klinikų vadovas.
Vengia perteklinės medikų migracijos
R.Jurkevičius papasokojo ir apie pasikeitusią darbo tvarką medikams, kurie dirba ne tik Kauno klinikose, siekiant išvengti koronaviruso rizikos.
„Dabar žinome, kad didžioji dalis naujų COVID-19 atvejų yra susiję su gydymo įstaigomis: ligoninėmis arba slaugos namais. Svarbus medikų kuo mažesnis judėjimas. Stacionaruose turime švarią teritoriją, ištirtus pacientus. Ambulatorijose medikai dirbame su neištirtais COVID-19 pacientais.
Tad tas medikų maišymasis, kai vieną dieną jis dirba stacionare, kitą – ambulatorinėje grandyje, kyla didelė rizika. Ją pabandėme suvaldyti. Turime tam tikrą patirtį, kai balandžio 2-oje pusėje susiskaičiavome, kad 423 Kauno klinikų gydytojai ir 109 slaugytojas dirba kitose sveikatos priežiūros įstaigose.
Administracija per pusdienį susiskambino su kitų ligoninių vadovais ir sutarė, kad darbo grafikas būtų statomas epizodų principu. Medikas pagal savo darbo krūvi atidirba vienoje gydymo įstaigoje, po to kitoje. Tai nuo gegužės pradžios pakankamai sklandžiai vyksta“, – teigė jis.
Visos ligoninės sutiko, kad ši priemonė yra reikalinga ir gali pristabdyti infekcijos plitimą tarp įstaigų.
