Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas apgailestavo, kad nėra patikimos statistikos, nes neatliekami svarbūs epidemiologiniai tyrimai, padedantys nustatyti specifinius antikūnus. Todėl niekas negali pasakyti, ar daug žmonių užsikrėtė ir įgijo atsparumą Lietuvoje, o gal esame pernelyg sterili visuomenė? O tyla prieš audrą visada būna apgaulinga.
„Nėra jokio populiacinio tyrimo, todėl negalime kalbėti apie tai, kiek COVID-19 infekcija palietė mūsų šalį“, – teigė profesorius S.Čaplinskas.
Yra naudojami keli būdai, padedantys nustatyti koronavirusą žmogaus organizme, nes yra skirtingi tikslai. Vienas jų tai – polimerazės grandininė reakcija (PGR). Ji padeda aptikti viruso genetinę medžiagą. Tačiau vėlesnėse ligos stadijose didžiausia viruso koncentracija yra ne nosiaryklėje, o žarnyne, yra žinoma, kad vystantis ligai šio tyrimo jautrumas mažėja. Todėl PGR metodas nepadeda atsakyti, kiek koronavirusas išplitęs šalyje.
Taip pat gali būti taikomi serologiniai metodai, tai – antikūnų reakcijos į virusą kraujo serume nustatymas. Netgi diagnostikos tikslais turi būti naudojami keli tyrimo metodai.
– Ar serologinius tyrimus būtina pradėti vos pasirodžius infekcijai? Ar juos galima atlikti vėliau? – paklausiau profesoriaus S.Čaplinsko.
– Kuo anksčiau, to geriau. Pasaulyje nekyla jokių abejonių dėl serologinių tyrimų būtinumo. Tokia būtinybė pagrįsta moksliniais tyrimais, o jų išvada tokia – tuo atveju, kai derinami PGR ir serologiniai tyrimai, įmanoma tiksliau nustatyti COVID-19 infekcijos diagnozę ir tai įmanoma padaryti bet kurioje šios ligos stadijoje.
Vadinasi, serologinius tyrimus yra prasminga taikyti nuo pirmųjų užsikrėtimo atvejų. Svarstant klausimą, kiek žmonių Lietuvoje galėjo būti užsikrėtę koronavirusu ir kiek šis sukėlėjas yra išplitęs, serologinių tyrimų taikymo galimybės dar labiau išsiplėtė.
– Ar žinoma, kiek vienas sergantis žmogus gali užkrėsti kitų asmenų? Koks gali būti rodiklis?
– PGR tyrimas padeda nustatyti tik dalį infekuotų asmenų. Iš atliktų tyrimų skaičiaus matome: mažiau kaip trys procentai nustatomi teigiami. Tai rodo, kad koronavirusas niekur nedingo, infekcijos plitimas yra stabilus ir valdomas. Tai – gera žinia.
O kitose šalyse, kur infekcija nėra valdoma, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Ukrainoje ar Kazachstane, šis rodiklis yra gerokai didesnis – siekia apie 8 procentus.
– O kokia yra bloga žinia?
– Mes netaikome serologinių tyrimų.
– Balandį matematikai prognozavo, kad, pandemijai vystantis pagal realistinį scenarijų, jos pabaigoje nustatytų užsikrėtusių gyventojų skaičius pasieks 4,5 tūkst., o pesimistiniu – beveik 6 tūkst. Manyta, kad mirčių skaičius sieks 200–250, o pandemija savo piką pasieks gegužės viduryje. Kaip manote, kodėl toks modelis nepasitvirtino?
– Niekada nesu kalbėjęs apie konkrečius skaičius, tuo labiau apie matematinius modelius. Tai – matematikų duona, jie taiko tam tikras formules, akivaizdu, kad gali būti tam tikra paklaida. Gerai, kad kiekvienas specialistas atlieka savo darbą ir turi naujų idėjų. Bet matematiniai modeliai yra teorinė prielaida „kas būtų, jeigu būtų“, o tikrovėje gali vykti nenumatytų dalykų.
Pavyzdžiui, jei slaugos namai tampa židiniu, įvyksta infekcijos protrūkis. Teorinės prognozės pasidaro netikslios, nes niekas negali atspėti, kur įsimes naujas židinys.
Prisiminkime žmogaus imunodeficito infekciją (ŽIV), buvo daug įvairių prognozių ir matematinių modelių. Bet jei atsirado židinys, per vieną mėnesį užsikrėtusiųjų skaičius gali padėti dukart.
– Ar toks ŽIV protrūkis kilo Alytaus kolonijoje?
– Taip, Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje kilo didžiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį ŽIV protrūkis. Šis protrūkis sujaukė visas ŽIV epidemiologines prognozes Lietuvoje.
– Kaip vertinate nuomonę, kad Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, yra atsparesnės koronavirusui, nes gyventojai buvo skiepijami nuo tuberkuliozės?
– Tokie prielaida nėra pagrįsta moksliškai, ji nėra įrodyta. Tačiau reikia suprasti, kad čia kalbama apie nespecifinį imunitetą, galbūt pasiskiepijus nuo tuberkuliozės daliai žmonių toks imunitetas susidarė.
Kita vertus, skiepai nuo tuberkuliozės negali būti taikomi kaip gydymas nuo COVID-19 infekcijos. Galima tikėtis, kad turėdamas ląstelinį imunitetą ir gavęs mažesnę koronaviruso dozę žmogus nesusirgs ar susirgs lengvesne forma. Bet tai tik teoriniai svarstymai.
Būdami Europos pakraštyje mes vėliau ir mažiau įsivežėme koronaviruso infekcijos iš Italijos ir Austrijos slidinėjimo kurortų. O pirmieji šia infekcija užsikrėtę žmonės jautėsi labiau socialiai atsakingi, todėl griežtai laikėsi karantino reikalavimų.
– Ar mums tai padėjo? O gal mus gelbsti tai, kad Lietuvoje yra mažas gyventojų tankumas ir jau išmokome dažnai plauti rankas?
– Šios aplinkybės prisidėjo prie mažesnio sergamumo COVID-19 infekcija. Kita vertus, niekas dar neapskaičiavo šių veiksnių įtakos, tai būsimų kompleksinių tyrimų uždavinys.
Bet galime remtis netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, kokiais kiekiais Lietuvoje yra perkami dezinfekciniai skysčiai, apsauginės kaukės. Yra žinoma, kad šalyje sumažėjo sergamumas įvairiomis alergijomis, taip pat gripu. Tai rodo, kad žmonės ne tik nešioja vienkartines kaukes, bet ir laikosi izoliacijos.
– Karantinas tęsiasi beveik du mėnesius. Kokių pamokų gavo Lietuva?
– Yra svarbu, kad „neužsižaistume“ su karantinu. Taip pat pernelyg neatsipalaiduotume, nes koronavirusas niekur nedingo. Vadinasi, turėsime laikytis socialinės distancijos ir tada, kai karantinas bus atšauktas. Kvėpavimo takų higiena ir toliau bus siejama su bendravimo suvaržymais, būtinybe naudotis kaukėmis tam tikromis sąlygomis. Tokios priemonės bus reikalingos tol, kol bus sukurta vakcina nuo koronaviruso. Turime suprasti, kad rizika užsikrėsti išliks.
Taip pat turime stiprinti diagnostiką. Turime žinoti, ar žmogus yra infekuotas, ar ne, ar jis kelia pavojų aplinkiniams.
Vadinasi, Lietuvoje atėjo epidemiologinių tyrimų era, kai serologiniai tyrimai turi būti plačiai taikomi.
– Ar serologiniai tyrimai yra brangūs? Kodėl Lietuvoje jie yra vilkinami?
– Aš seniai apie tai kalbu, bet nerandu atsakymo. Visas pasaulis jau suprato, kad serologiniai tyrimai būtini. Įsiklausykime, ką sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis aiškina, kad serologiniai tyrimai, kai ieškoma specifinių antikūnų, turi būti pirmiausia atliekami Amerikoje – ir tiek, kiek reikia. Mes irgi turėtume taip elgtis, kad nebūtų jokių problemų dėl testavimo.
Juk vieni tyrimai atsako į vienus klausimus, o kiti tyrimai – juos papildo ir atsako į kitus klausimus.
Pagaliau polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimai turi būti tobulinami, nes esant įvairioms virusinės ligos stadijoms yra skirtingos galimybės aptikti koronavirusą skirtingose ligonio kūno vietose.
– Neretai pasitaiko atvejų, kai gavus neigiamą rezultatą ir po kelių dienų pakartojus tyrimą, atsakymas būna teigiamas. Kodėl PGR tyrimų duomenys būna prieštaringi?
– Specialistai nesistebi, jei kartojant tyrimus gaunami skirtingi atsakymai. Tai susiję su koronaviruso infekcijos ypatybėmis ir PGR tyrimų specifika. Kita vertus, medicininio išsilavinimo neturintiems žmonės kyla abejonių dėl jų patikimumo. Jie nesusimąsto, kad tyrimus reikia susieti su ligos dinamika, todėl juos būtina kartoti.
– Jei karantinas bus atšauktas, ar reikės mažiau atlikti testų?
– Teisingai testuodami ir vykdydami kontaktų paiešką, galėsime greičiau prikelti ekonomiką. Turime tirti visus simptomus jaučiančius žmones ir sąlytį turėjusius asmenis. Teigiami turėtų būti ne daugiau kaip 3 proc. testų rezultatų. Turime nustatyti kuo daugiau užsikrėtusiųjų ir kontaktą turėjusių asmenų, kad galėtume juos izoliuoti arba karantinuoti.
Jei visa tai padarysime tikrai greitai (maždaug per dieną), vien to gali pakakti epidemijai suvaldyti – epidemija kontroliuojama, jei galima izoliuoti 60 proc. pacientų, kai jiems tik pasireiškia simptomai. Būtina kaip įmanoma greičiau atsekti bent pusę jų kontaktų, kol pastarieji nieko neužkrėtė.
