Per antradienį ištirta 7980 ėminių, bendras laboratorijose ištirtų ėminių skaičius siekia 245 tūkst. 580. Ligoninėse dėl koronaviruso gydomi 79 pacientai, iš jų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose – 7. Su deguonies kaukėmis yra 30 pacientų, plaučių ventiliacija taikoma 2 asmenims.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė papasakojo apie antradienį registruotą naujausią mirties nuo koronaviruso atvejį. Mirė pastaruoju metu didžiausiu koronaviruso židiniu tapusios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) pacientas.
Asmuo priklausė 61-70 metų amžiaus grupei ir turėjo gretutinių ligų. Daugiausia mirčių iš viso registruota Klaipėdos apskrityje. Čia nuo COVID-19 mirė 24 asmenys. Vilniaus apskrityje mirė 20 koronavirusu sirgusių asmenų.
Tolimųjų reisų vairuotojas koronavirusu užkrėtė ir pusbrolį
Iš per pastarąją parą patvirtinta 15 naujų atvejų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Kauno apskrityje koronaviruso atvejis patvirtintas ten registruotam Santaros klinikų darbuotojui. Klaipėdos apskrityje COVID-19 nustatyta Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojo artimajam.
Taip pat COVID-19 patvirtintas trim Santaros klinikų darbuotojams ir vienam ten gulinčiam pacientui. Koronavirusas neapleidžia ir VMKL. Jis nustatytas keturiems šios ligoninės darbuotojams: dviem Intensyvios terapijos skyriaus, vienam Vidaus ligų ir vienai Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytojai.
Taip pat, anot G.Megelinskienės, COVID-19 patvirtintas ir tolimųjų reisų vairuotojui bei jo pusbroliui. Vairuotojas, pirminiais duomenimis, dirbo Rusijoje ir Latvijoje. Grįžęs nežinojo, kad yra užsikrėtęs koronavirusu, tad susitiko su pusbroliu, kurį taip pat užkrėtė. Dar 3 atvejai neaiškūs.
Su ta pačia ligonine siejama dar 11 atvejų
VMKL registruota jau 40 atvejų. Su šiuo židiniu susijusių atvejų skaičius padidėjo net iki 11 ir G.Megelinskienė neabejojo, kad jų gali būti dar daugiau. Su židiniu VMKL susijęs ir ten pat dirbančio vieno Santaros klinikų darbuotojo užsikrėtimas COVID-19.
Su šiuo židiniu siejami nustatyti dviejų Vilniaus miesto viešojo transporto ir vieno „McDonald's“ darbuotojo užsikrėtimo atvejai. Su VMKL židiniu siejamas ir Vilniaus rajono Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos darbuotojo užsikrėtimas COVID-19 liga. Jis užsikrėtė nuo VMKL dirbančio šeimos nario. Iš viso šioje šeimoje koronavirusu, pasak specialistės, užsikrėtė 4 asmenys.
Vieno Kaune registruoto asmens, kuris buvo hospitalizuotas VMKL, užsikrėtimas koronavirusu taip pat siejamas su minėtuoju židiniu. Kiti su židiniu VMKL sietini atvejai yra užkrato išplitimas infekuotų asmenų šeimose.
Sustabdė skyriaus veiklą dviem savaitėms
Kauno klinikinėje ligoninėje situacija kol kas nepakito. Čia vis dar tebėra keturi patvirtinti COVID-19 ligos atvejai, kaip ir skelbta antradienį. Tačiau nuo antradienio Kauno klinikinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus, tarp kurio darbuotojų ir išplito liga, veikla yra sustabdyta dviem savaitėms.
Preliminari išvada, kad COVID-19 tarp Kauno klinikinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojų greičiausiai paplito nuo infekcija užsikrėtusio kolegos, sirgusio besimptome ligos forma.
Virusas galėjo išplisti, darbuotojams pažeidus infekcijų kontrolės reikalavimus, dėl netinkamo Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbo organizavimo, kadangi nesudarytos pastovios personalo komandos, tas pats darbuotojas pamainos metu dirbo ir su sergančiais, ir su nesergančiais COVID-19 infekcija ligoniais.
„Taip pat pastebėta ir kitų darbo organizavimo trūkumų“, – apibendrino G.Megelinskienė.
Aiškėja, kaip išplito užkratas „Rimi“ parduotuvėje
Aiškėja, kaip COVID-19 galėjo išplisti Žirmūnų gatvėje esančiame „Rimi“ prekybos centre, kur iš viso registruoti 4 infekcijos atvejai. Visi jie nustatyti parduotuvės cechų darbuotojams, kurie tiesiogiai nekontaktuoja su klientais. Šiuo metu NVSC Vilniaus departamentas vykdo visų minėtojo prekybos centro darbuotojų apklausą.
„Kol kas aiškinamasi, kaip kilo šis protrūkis. Tačiau vykdant apklausą paaiškėjo, kad vienas iš sąlytį su patvirtintais atvejais turėjusių asmenų gyvena name, adresu Pergalės gatvė 15 (keliems šio bendrabučio Naujojoje Vilnioje gyventojams buvo patvirtintas koronavirusas, – aut. past.). Šis asmuo dar nėra ištirtas, jo tyrimai organizuojami.
Norėčiau priminti, kad praėjusią savaitę kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu, kad visi Pergalės g. 15 name gyvenantys asmenys būtų ištirti, prie namo organizuojant mobilų punktą. Tačiau šis prašymas nebuvo įgyvendintas.
Todėl visi namo gyventojai informuoti, kad turi registruotis numeriu 1808 individualiai, bet, kaip tikėjomės, namo gyventojai tai daro vangiai ir panašu, kad kyla jau susiję židiniai, susiję su šiuo namu. Šiuo metu židinyje Pergalės gatvėje registruoti 5 patvirtinti COVID-19 ligos atvejai“, – sakė G.Megelinskienė.
Specialistė sakė, kad Pergalės gatvės bendrabučio gyventojai tarpusavyje linkę glaudžiai bendrauti. „Pati buvau bendrabutyje, bendravau su gyventojais. Matosi, kad jie tarpusavyje labai palaiko socialinius kontaktus ir dalis jų priklauso rizikos grupei“, – atkreipė dėmesį G.Megelinsienė.
Nerimas dėl Santaros klinikų
Nerimą kelia ir vis grėsmingesne tampanti situacija Santaros klinikose, kur nuo gegužės 13 dienos registruoti jau 8 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Vien per antradienį patvirtinti dar 4 nauji atvejai kituose Santaros klinikų skyriuose, ne tik Infekcinių ligų centre: trys asmenys dirba skirtinguose Reanimacijos skyriuose, vienas – Krūtinės chirurgijos skyriaus darbuotojas.
„Šiandien gauta informacija, kad dviem pacientams nustatyta COVID-19 liga. Jie taip pat sietini su Krūtinės chirurgijos skyriumi. Šiuo metu bandoma išsiaiškinti atvejų atsiradimo aplinkybes, vykdoma epidemiologinė diagnostika.
NVSC žinoma informacija apie pacientą, kuris nuo gegužės 7 dienos buvo hospitalizuotas šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos Krūtinės chirurgijos skyriuje. Vėliau, gegužės 18 d., kreipėsi pakartotinai į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių. Jam buvo išskirtas COVID-19 ligos sukėlėjas“, – pastebėjo G.Megelinskienė.
Šiuo metu tiriami kiti Santaros klinikų Krūtinės chirurgijos ir Reanimacijos skyrių pacientai bei personalas. G.Megelinskienė negalėjo patikslinti, kaip COVID-19 liga galėjo išplisti Santaros klinikose. Tai kol kas tiriama. Tačiau buvo kilę pirminių įtarimų, kad tai galėjo būti susiję ir su netinkamu asmens apsaugos priemonių naudojimu.
Be to, esą užkratas galėjo išplisti ir todėl, kad į Santaros klinikų Infekcinių ligų skyrių pastaruoju metu paguldyta daugiau sunkesnių COVID-19 infekcija užsikrėtusių ligonių, reikalaujančių didesnės priežiūros.
Mistinis atvejis pataisos namuose
Antradienį pranešta, kad Vilniaus pataisos namuose koronavirusas patvirtintas administracijoje dirbančiam asmeniui. Šiuo metu NVSC specialistai pataisos namuose vykdo epidemiologinį tyrimą.
Kol kas atvejo aplinkybės nėra aiškios, kadangi kitų patisos namų darbuotojų tyrimo rezultatai yra neigiami. Pirminiais duomenimis sąlytį turėjo 7 asmenys.
A.Veryga: kai viskas baigsis, vyno gali nebeužtekti, reikės ko nors stipresnio
Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga paklaustas, kodėl išsiskyrė jo ir premjero Sauliaus Skvernelio pozicijos dėl karantino pratęsimo, kai šalies ministras pirmininkas pabrėžė, kad karantinas nebūtinai bus pratęstas, sakė, jog vyksta diskusijos, o karantinas esą yra labai svarbus, kaip teisinis režimas.
„Galiu nuraminti, kad amžiname karantine tikrai negyvensime, bet, noriu priminti, jog karantinas, skirtingai nuo valstybės ekstremaliosios situacijos, yra būtent specifinė infekcijų kontrolei sukurta priemonė, tam tikras teisinis režimas. Tai šiandien COVID-19 komitete kaip tik apie tai diskutavome, dar kažkokio galutinio sprendimo nėra.
Tikrai kalbėjomės apie karantiną ir ekstremalią situaciją, kaip apie teisinius režimus, ir galiu pasikartoti, kad karantinas yra labai svarbi priemonė, jeigu mes vis tik norime taikyti iš užsienio atvykstantiems gyventojams izoliacijos priemones ir kitus dalykus, susijusius ir renginių organizavimu ir panašiai“, – aiškino jis.
A.Veryga pridūrė, kad net ir teisininkams yra sunku pasakyti, ar užtektų šalyje palikti galioti tik ekstremalią situaciją, nepratęsiant karantino, nes Lietuva „tokiomis aplinkybėmis nėra gyvenusi“.
„Galvojame, kaip išlaikyti galimybę Lietuvoje saugotis ir kontroliuoti židinius. Jei būtų atšauktas karantinas, tai kiekvieną židinį reikėtų atskirai skelbti židiniais ir tas mechanizmas taptų labai griozdiškas. Aš vis tik kviesčiau nebijoti paties žodžio“, – akcentavo A.Veryga.
Ministro žurnalistai pasiteiravo, ar, kai baigsis karantinas, jis leis sau pasimėgauti vyno taure? „Aš bijau, kad po visko, kai viskas baigsis, vyno gali nebeužtekti. Matyt, reikės ko nors stipresnio“, – šmaikščiai atsakė A.Veryga.
Ragino nepamiršti, kad artėja rinkimai
A.Veryga, paprašytas įvertinti ginčus tarp opozicijos ir valdančiųjų, tvirtino, kad politikų darbas yra politikuoti, o taip pat reikėtų nepamiršti artėjančių Seimo rinkimų. Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį pareiškė konservatorių retorikoje įžvelgiąs grėsmę žmonių gyvybėms.
„Politikų duona yra politikuoti ir, nors kartais girdime pasakymus, kad nereikia politikuoti, bet politikams tai yra pagrindinis užsiėmimas. Ir ši tema (koronavirusas, – aut.past.) dar ilgą laiką bus diskusijų objektas“, – kalbėjo ministras.
„To labai nesureikšminkime, supraskime, koks yra kontekstas ir priimkime tą kaip demokratiškoje šalyje vykstančią politinę diskusiją“, – pridūrė jis.
Perspėjo dėl vaistų nuo koronaviruso
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga trečiadienį priminė, kad kol kas nėra patvirtintas joks konkretus vaistas, skirtas gydyti COVID-19 ligą, todėl žmonės turėtų būti budrūs.
„Turime žinutę iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, kad iš tiesų kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kuris nors konkretus vaistas yra tinkamas specifiškai gydyti COVID-19“, – informavo A.Veryga.
„Europos vaistų agentūra kol kas nėra patvirtinusi nei vieno vaisto minėtai ligai gydyti. Būkite budrūs ir nesusigundykite socialiniuose tinkluose ar kitur siūlomais vaistais ar gydymo metodais“, – paragino ministras.
Aiškėja, kaip vasarą vyks renginiai
Trečiadienį vykusiame COVID-19 komiteto posėdyje buvo priimti siūlymai, susiję su renginių organizavimo tvarka. Šiuos siūlymus premjeras Saulius Skvernelis pateikė ir socialiniame tinkle „Facebook“. Dėl jų dar turės apsispręsti Vyriausybė.
„Atsižvelgus į klasikinio ir šiuolaikinio scenos meno organizacijų siūlymus, nuo birželio 1 dienos bus galima vykdyti renginius su 300 dalyvių, nuo birželio 16 – 500, nuo liepos 1 – 700, nuo liepos 16 dienos – 900 dalyvių. Uždarose erdvės, akivaizdu, pavojus kur kas didesnis.
Preliminariai sutarta, kad nuo birželio 1 dienos bus galima vykdyti renginius su 100 dalyvių, nuo birželio 16 – 150, nuo liepos 1 – 200, nuo liepos 16 – 250, nuo rugpjūčio 1 – 300, nuo rugpjūčio 16 – 350 dalyvių“, – rašė S.Skvernelis.
Primename, kad nuo gegužės 30 d. Vyriausybė jau leido atvirose ir uždarose erdvėse organizuoti renginius, kuriuose dalyvaus ne daugiau nei 30 dalyvių ir bus užtikrinamas ne mažesnis kaip penkių kvadratinių metrų plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas tarp asmenų.
