Kauno „Saulės“ gimnazijos trečiokė Monika Šiugždinytė nustebino ne tik savo bičiulius bei mokytojus, bet ir patyrusius mokslininkus. Kaunietė dalyvavo ES jaunųjų mokslininkų konkurse ir laimėjo nacionalinį jo etapą.
Aštuoniolikmetė atliko tyrimą „E.coli filogenetinių grupių, išskirtų iš šunų ekskrementų, paplitimas Kauno mikrorajonuose ir jų keliamas pavojus“. Tai Lietuvoje dar labai nedaug tyrinėta mokslinė sritis. Tyrimas atskleidė, kad nesurinkti šunų ekskrementai gali kelti nemažai pavojaus žmonių sveikatai, ypač vaikams.
M.Šiugždinytė, laisvalaikiu dar ir savanoriaujanti Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje, tiki, kad jos tyrimas paskatins žmones tapti sąmoningesnius.
Miesto viešosios tvarkos palaikytojai sakė, kad pranešimų apie nesurinktas šunų išmatas gauna ir vienas kitas keturkojo šeimininkas už tai yra nubaustas.
Įkvėpė priglausta kalytė
M.Šiugždinytė pasakojo, kad jau devynerius metus laiko mišrūnę kalytę Lolą. Ją rado kažkokie žmonės, pati mergina svajojo apie šunį, taip pasimetėlė ir surado naujus namus.
Drauge su savo keturkoje augintine eidama pasivaikščioti Monika vis matydavo kad ne visi šunų šeimininkai elgiasi deramai, neretai nerenka šunų išmatų. Kaunietė sakė, kad kartais grįžusi namo pastebėdavo, jog įlipo į šunų paliktą krūvelę.
„Aš visada turiu maišelį, Lolos išmatas surenku. Kai pastebiu, kad kiti to nedaro, pati jiems pasiūlau paketą. Vieni žmonės teisinasi, kad maišelį pamiršo, kiti nekreipia dėmesio. Treti sako, kad šunų „dovanėlės“, paliktos gamtoje, ją teršia mažiau, nei polietileniniai maišeliai, į kuriuos išmatas reikėtų surinkti“, – pasakojo mergina.
Problema – ne tik estetinė?
Moksleivė šiais mokslo metais turėjo rašyti biologijos disciplinos brandos darbą.
„Drauge su mama, kuri dirba laboratorijoje, skirtoje gyvūnų tyrimams, svarstėme, kokią temą pasirinkti. Pasakiau, kad mane jaudina tai, jog šunų išmatos yra ne tik estetinė problema. Man kilo klausimų, ar šunų išmatos mieste nekenkia aplinkai ir žmonėms. Taip kilo idėja ištirti tokius ekskrementus“, – pasakojo jaunoji kaunietė.
Apie savo brandos darbo idėją gimnazistė papasakojo biologijos mokytojai Astai Jaruševičienei.
Žinodama, kad ši mokinė stropi, savo darbus atlieka kruopščiai ir turi talentą, pedagogė jai pasiūlė atlikti didesnį tyrimą ir jį pristatyti Jaunojo mokslininko konkursui.
Apėjo penkis miesto rajonus
Mokinė, patariant mokytojai, sudarė darbo planą ir ėmė jį įgyvendinti.
„Pasirinkau penkis Kauno gyvenamuosius rajonus. Tai Dainava, Šilainiai, Eiguliai, Vilijampolė ir Aukštieji Šančiai. Vienuose yra daugiau daugiabučių, kituose – privačių namų. Tyriau tas zonas, kuriose gyvenamieji namai ribojasi su vaikų lopšeliais, darželiais, mokyklomis arba parkais, kuriuose taip pat žaidžia daug vaikų“, – pasakojo M.Šiugždinytė.
Tokias zonas kaunietė rinkosi, nes vaikai yra pažeidžiamiausia žmonių grupė ne tik dėl to, kad jų imunitetas silpnas, bet ir todėl, kad dar nesusiformavę jų higienos įpročiai, kad vaikai dažnai linkę viską čiupinėt, kišti į burną.
Mokinė kasdien eidavo vis į kitą gyvenamąjį rajoną. Prie takų, kuriais į ugdymo įstaigas eina vaikai, arba parkuose ji rinko po 10 ėminių. Juos gabendavo į Vytauto Didžiojo universiteto Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto laboratoriją.
„Rinkti svetimų šunų paliktus ekskrementus nebuvo labai malonu. Bet sakiau sau, kad tai dėl tyrimo ir žinių, kurias po to gausiu ir kuriomis galėsiu pasidalyti su kitais“, – prisipažino mergina.
Tyrinėjo atsparumą vaistams
Laboratorinius tyrimus mokinė taip pat atliko pati. Jai padėjo mokslininkas Marius Virgailis.
„Į laboratoriją patekau pirmą kartą, todėl tai buvo dar viena nauja ir labai įdomi patirtis“, – pasakojo M.Šiugždinytė.
Kaunietė tyrė šunų išmatose randamą žarninę lazdelę E.coli. Ši bakterija žmonėms gali sukelti virškinamojo trakto, šlapimo takų, žaizdų infekcijas. Bet jaunąją tyrėją domino žarninės lazdelės bakterijos atsparumas antibiotikams.
Kol kas visiškai ištirti mėginiai, kurie buvo paimti Šilainiuose ir Dainavos gyvenamuosiuose rajonuose.
„Tyrimo metu nustatyta, kad gyvūnų išmatose aptiktos žarninės lazdelės yra atsparios trims populiariausiems antibiotikams. Tai kelia grėsmę, kad jei žmonės, užsikrėtę E.coli bakterija, tuos antibiotikus vartos gydydamiesi kitas ligas, vaistai gali tiesiog nebeveikti“, – aiškino mergina.
Aptiko ir kitą bakteriją
Dainavos gyvenamajame rajone tyrėja mėginius rinko Draugystės parke, taip pat prie V.Kuprevičiaus progimnazijos, esančios Kovo 11-osios gatvėje, prieigų. Dar prie V.Krėvės prospekte esančių darželių „Saulutė“ ir „Pagrandukas“ bei A.Puškino gimnazijos Pagrindinio ugdymo skyriaus.
Šiame rajone aptikta, kad bakterijos atsparios ne tik populiariems, bet ir net rezerviniam antibiotikui meropenemui, kuris vartojamas, kai kiti antibiotikai nepadeda.
Šilainiuose šunų išmatos buvo surinktos netoli „Santaros“ gimnazijos Baltų prospekte bei prie T.Ivanausko progimnazijos Vėtrungės gatvėje, kur vaikšto ir žaidimo aikštelėse žaidžia vaikai.
Tik viename mėginyje žarninių lazdelių nerasta. Bet aptikta kita labai atspari bakterija Acinetobacter baumannii, ji buvo atspari 6 iš 7 tirtų antibiotikų rūšių.
„Atliktas tyrimas atskleidė, kad dėl nesurinktų augintinių ekskrementų Kaune platinamos ne tik patogeninės, bet ir antibiotikams atsparios bakterijos, kurios kelia grėsmę mūsų sveikatai. Per nesurinktas išmatas gali užsikrėsti ir kiti augintiniai“, – apgailestavo M.Šiugždinytė.
Moksleivė tyrimą dar tęs. Rudenį jau bus galima apibendrinti ir kitų trijų Kauno gyvenamųjų rajonų padėtį bei visus gautus rezultatas.
Tačiau jau dabar aišku, kad mokinės tyrimas aktualus ne tik kauniečiams, bet ir kitų miestų bei šalių gyventojams.
Stinga ir šiukšlių dėžių
Vaikščiodama po įvairius Kauno gyvenamuosius rajonus gimnazistė stebėjo, kaip elgiasi šunis vedžiojantys kauniečiai, ar netrūksta šiukšlių dėžių, skirtų tokioms atliekoms išmesti.
Mergina pastebėjo, kad žmonės Aukštuosiuose Šančiuose, kuriuose yra nemažai privačių namų, šunų išmatas renka dažniau, nei, pavyzdžiui, kitų gyvenamųjų rajonų, kur yra daugiau daugiabučių, gyventojai. Labiausiai šunų išmatų nerenka Dainavos ir Šilainių gyvento jai.
Taip pat pastebėjo, kad daugelyje miesto vietų dar reikia ilgokai maišelius su surinktomis išmatomis neštis, kol aptinki tam skirtą šiukšlių dėžę.
„Manau, kad specialių dėžių turėtų būti daugiau. Bet tai ne pasiteisinimas išmatų nerinkti. Taip pat jas galima rinkti į maišelius, kurie ilgainiui suyra. Tikiuosi, kad mano tyrimas bent šiek tiek paskatins žmones tapti sąmoningesnius.
Pastebėjau, kad draugai, išgirdę apie mano darbą, juo domisi, įsiklauso į pastabas ir išvadas“, – džiaugėsi M.Šiugždinytė.
Tyrimų dar labai mažai
„Saulės“ gimnazijos biologijos mokytoja ir M.Šiugždinytės darbo vadovė A.Jaruševičienė sakė, kad ją nustebino ir mokinės pasirinkta tema, ir tyrimų rezultatai.
Mokytojai pradėjus domėtis, ar Lietuvoje atliekami panašūs tyrimai, paaiškėjo, kad tai dar gana nauja sritis. Tyrimai atliekami įvairiose užsienio šalyse, o lietuviai mokslininkai apie juos yra paskelbę tik kelis straipsnius ir jie publikuoti anglų kalba.
„Tema tirai aktuali, nes daug žmonių nesirūpina surinkti augintinių išmatų.
Pasirodo, nesurinkta paprasčiausia šuns išmatų krūvelė kelia tikrai rimtą pavojų. Žmogus gali įgauti imunitetą dideliai grupei antibiotikų ir ligų gydymas gali būti labai sunkus bei sudėtingas“, – sakė biologijos mokytoja.
Pedagogė taip pat tikisi, kad apie šį tyrimą ir jo rezultatus sužinoję žmonės taps sąmoningesni.
„Galbūt daugelis net nežino, kokių problemų dėl paprasčiausiai nesurinktų šunų ekskrementų galime turėti“, – apgailestavo A.Jaruševičienė.
M.Šiugždinytė ne tik laimėjo nacionalinį ES jaunųjų mokslininkų konkursą. Jai atiteko ir buvusio konkurso prizininko, biochemijos mokslų daktaro Juliaus Bogomolovo įsteigtas specialusis prizas, kurį mokslininkas kasmet skiria norėdamas paskatinti jaunuosius tyrėjus tęsti mokslo srities darbus.
Tai – piniginis prizas. M.Šiugždinytė sakė, kad pinigų tikrai neiššvaistys, skirs juos mokslams.
Padeda sergantiems žmonėms
Netikėtą, bet malonų įvertinimą pelniusi mergina dar prieš imdamasi tyrimo jau stengėsi padėti kitiems žmonėms. Prieš pusmetį ji baigė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties organizuotus kursus savanoriams ir pradėjo darbuotis. Iki karantino vykdavo drauge su medikais į skubius iškvietimus.
„Medikams padedu suteikti pirmąją pagalbą, moku suleisti vaistų į raumenis, atlikti kardiogramą.
Dirbdavau, kai turėdavau laisvo laiko ir per atostogas“, – pasakojo mokinė.
Karantino metu ji savanore dirbo karštojoje COVID-19 linijoje. Žmonės prašydavo patarimų, kaip apsipirkti, ką daryti grįžus iš užsienio, ar priimti tokius žmones į namus.
„Sudėtingiausia būdavo, kai skambindavo koronaviruso infekcijos simptomus pajutę žmonės. Jie būdavo išsigandę, nuraminti juos reikėdavo daug pastangų“, – neslėpė kaunietė.
Dabar moksleivė vėl mokosi nuotoliniu būdu.
Kai bus daugiau laiko, baigs atlikti savo tyrimą, kuris jai pelnė pripažinimą, ir drauge su medikais vėl vyks padėti kauniečiams.
Gaunama skundų ir yra nubaustųjų
Rimantas Vilimas
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas
„Per penkis 2020 metų mėnesius Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje yra registruotas 31 pranešimas dėl nesurinktų šunų ekskrementų.
Administracinės nuobaudos skirtos 12 asmenų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“ skiriama bauda iki 120 eurų.
Dažniausiai sulaukiame Dainavos, Šilainių, Vilijampolės seniūnijų gyventojų skundų.“
Darbus pristatė 27 jaunieji tyrėjai
Jaunojo mokslininko konkursą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Jaunieji tyrėjai pristatė įvairios tematikos darbus – nuo astronomijos iki medicinos srities tyrimų.
Mokiniai tyrė eterinius aliejus kaip alternatyvą antibiotikams gydant mikrobines infekcijas ar odos ligas, taip pat – eterinių aliejų pritaikymo kovai su mikroorganizmais žemės ūkyje ar maisto pramonėje galimybes.
Ieškojo būdų mažinti aplinkos užterštumą, kūrė bioplastiką ir pristatė ekologiškas pakuotes, tyrinėjo dirvožemyje aptinkamas erkes, rudagalvių kirų populiaciją bei jų migracijos kelius.
Tyrė vaisto atropino poveikį trumparegystei stabdyti, laktozės netoleravimą galinčius lemti genus, stebėjo Merkurijaus tranzitą, analizavo sulietuvintus kompiuterijos terminus ir jų vartojimo paplitimą, ieškojo būdų aktyvinti sėklų daigumą ar spartinti augalų augimo procesą, kūrė algoritmus, padedančius išsiaiškinti pasirinktų studijų sėkmę ir net tobulino motociklą.
Mokslininkai vertino darbo apraše pateiktos idėjos originalumą, aktualumą ir moksliškumą, tyrimo atlikimo meistriškumą bei kruopštumą, tyrimo metodikos naujumą, darbo atlikimo savarankiškumą ir autorių gebėjimą apie darbą diskutuoti su komisijos nariais.
Šiemet konkursas surengtas nuotoliniu būdu. Pandemija ir karantinas neatbaidė mokinių nuo mokslinio darbo ir jie konkurse dalyvavo neįprastomis ir sudėtingomis sąlygomis.
Baigiamajame etape pristatyti 27 darbai, kuriuos vertino šalies mokslo centruose ir universitetuose dirbančių mokslininkų komisija.
