Po karantino Klaipėdos ligoninėje liejasi pacientų pyktis ir keiksmai: medikai prašo vieno

Praėjusią savaitę oficialiai pasibaigus karantino laikotarpiui Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje palaipsniui jau yra atnaujintos visos iki karantino pradžios teiktos paslaugos, tačiau medikų darbą vis dar varžo įvairūs nauji apribojimai. Medikai prašo visuomenės supratingumo, nes dabar jiems tenka sugerti laukti priverstų pacientų pyktį ir net keiksmus.

Praėjusią savaitę oficialiai pasibaigus karantino laikotarpiui Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje palaipsniui jau yra atnaujintos visos iki karantino pradžios teiktos paslaugos, tačiau medikų darbą vis dar varžo įvairūs nauji apribojimai.<br> Lrytas.lt koliažas
Praėjusią savaitę oficialiai pasibaigus karantino laikotarpiui Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje palaipsniui jau yra atnaujintos visos iki karantino pradžios teiktos paslaugos, tačiau medikų darbą vis dar varžo įvairūs nauji apribojimai.<br> Lrytas.lt koliažas
.„Žmonėms galbūt iš šono tikrai ne viskas matoma, bet mes visą šį laiką dirbome ir teikėme skubią pagalbą“, – sakė Vidaus medicininio audito skyriaus vadovė Salvinija Misikonienė.<br>V.Jurevičienės nuotr.
.„Žmonėms galbūt iš šono tikrai ne viskas matoma, bet mes visą šį laiką dirbome ir teikėme skubią pagalbą“, – sakė Vidaus medicininio audito skyriaus vadovė Salvinija Misikonienė.<br>V.Jurevičienės nuotr.
Pasak infekcijų kontrolės gydytojos Daivos Sriebalienės, planinių paslaugų apimtys nuolat didėja.<br>V.Jurevičienės nuotr.
Pasak infekcijų kontrolės gydytojos Daivos Sriebalienės, planinių paslaugų apimtys nuolat didėja.<br>V.Jurevičienės nuotr.
Vyresnioji medicinos registratorė-duomenų administratorė Aurelija Gricienė sakė, kad registratorės ir atsiliepdamos telefonu, ir įleisdamos pacientus prie durų, deja, turi sugerti visą žmonių pyktį.<br>V.Jurevičienės nuotr.
Vyresnioji medicinos registratorė-duomenų administratorė Aurelija Gricienė sakė, kad registratorės ir atsiliepdamos telefonu, ir įleisdamos pacientus prie durų, deja, turi sugerti visą žmonių pyktį.<br>V.Jurevičienės nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Virginija Kesminė, ve.lt

Jun 24, 2020, 4:20 PM

Jau vyksta planinės operacijos, planinės hospitalizacijos, visų specialistų ambulatorinės konsultacijos, dienos chirurgijos, taip pat dalis dienos stacionaro paslaugų. Atliekami radiologiniai, kiti diagnostiniai bei laboratoriniai tyrimai. Tačiau paslaugų apimtys kol kas nepasiekė ikikarantininio lygio.

Ligoninės infekcijų kontrolės gydytoja Daiva Sriebalienė pasakojo, kad pandemija pakeitė visas sveikatos priežiūros įstaigas taip, kaip anksčiau nebuvo įsivaizduota.

„Įsijungdamos į ekstremalios situacijos valdymą ligoninės turėjo reaguoti greitai, įgyvendinti griežtas priemones ir kartu pasirūpinti pacientų poreikiais ir saugumu. Mūsų įstaigos patalpos buvo perskirstytos, pertvarkytos, skyriai sujungti, uždaryti, įkurti nauji, personalas perskirstytas. Ligoninė buvo padalinta į dvi dalis“, – sakė D. Sriebalienė.

Pasak jos, vienoje zonoje pacientai buvo tiriami dėl COVID-19 infekcijos, izoliuojami po vieną, laukiama atsakymų, teikiama skubi pagalba. Kitoje zonoje, į kurią perkeliami pacientai su neigiamu COVID-19 testo atsakymu, toliau teikiama pagalba, tęsiamas paskirtas gydymas. Toks ligoninės pertvarkymas pareikalavo daug didesnių personalo išteklių. Be to, buvo uždarytos vaikų ugdymo įstaigos, dalis medicinos darbuotojų turėjo imti nedarbingumo pažymėjimus vaikų priežiūrai.

„Didelė dalis darbuotojų, kurie anksčiau teikė planines ambulatorines ar kitas paslaugas, buvo nukreipti dirbti kituose skyriuose, naujose struktūrose, kur darbuotojų poreikis išaugo. Karantino metu mūsų ligoninė įveikė didžiulį skubios pagalbos teikimo krūvįs“, – akcentavo D. Sriebalienė.

Kas keičiasi po karantino?

Išlaikant pacientams ir personalui saugią, pertvarkytą ligoninės struktūrą, reikėjo vėl atverti duris ne tik skubiai, bet ir planinei pagalbai.

„Akivaizdu, kad tokioje situacijoje grįžti į ikikarantininį paslaugų lygį nėra lengva, turime būti budrūs prieš viruso atsinaujinimą, ypač todėl, kad dar nėra vakcinos ir patvirtinto efektyvaus gydymo. Todėl šiame grįžimo etape labai svarbus planavimas ir etapiškas grįžimas. Mažais žingsniais, suformavus personalą, buvo pradėti atkurti skyriai, procesas vyksta toliau, planinių paslaugų apimtys nuolat didėja“, – pasakojo infekcijų kontrolės gydytoja.

Pasak pašnekovės, po karantino atšaukimo lieka galioti ekstremalios situacijos reikalavimai.

„Ligoninėje staigių ir didelių pasikeitimų neįvyko, planingai ir apgalvotai grįžtama prie ikikarantininės struktūros. Šis procesas prasidėjo jau anksčiau, pradėjus teikti planinę pagalbą. Įstaigos operacinės jau gali dirbti visu pajėgumu. Kol kas ligoninei yra likęs didesnis skubios pagalbos teikimo krūvis nei iki karantino pradžios. Todėl teikiant planinę pagalbą reikia užsitikrinti ir sąlygas bei atitinkamą laisvų lovų skaičių skyriuose“, – komentavo D. Sriebalienė.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu jau anksčiau pacientams nebeatliekami tyrimai COVID-19 ligai nustatyti prieš visas planines ambulatorines procedūras ir tyrimus, o po karantino atšaukimo – ir prieš endoskopinius tyrimus, kurių metu susiformuoja aerozoliai. Dėl to šioms procedūroms atsiranda daugiau infekcijų kontrolės reikalavimų, ilginamas laikas tarp procedūrų.

Be to, nuo liepos 1 d. keisis tyrimų dėl COVID-19 infekcijos nustatymo planinėms paslaugoms stacionarizuojamiems pacientams tvarka. Ligoninės taktika, pasak D. Sriebalienės, dar sprendžiama.

Artėja prie įprasto krūvio

Ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vadovė Salvinija Misikonienė skaičiavo, kad šiuo metu Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje būna apie 200 pacientų, o stacionare teikiamų paslaugų apimtis jau pasiekė 75 proc. įprasto darbo krūvio.

Pasak S. Misikonienės, konsultacijų medikai dabar gali suteikti mažiau nei anksčiau, nes po kiekvienos konsultacijos privaloma vėdinti, dezinfekuoti patalpas. Taigi, vizitai pacientams skiriami nebe kas 15 minučių, o kas 30 minučių.

Užregistruoti pacientai konsultacijoms į ligoninę įleidžiami pagal sudarytą sąrašą, nes patekimas į ligoninės patalpas vis dar yra ribojamas. Siekiama, kad nebūtų srautų maišymosi, būtų atskirti pacientai, kuriems teikiama skubi pagalba, ir tie, kurie atvyksta planinėms konsultacijoms.

Medikai stengiasi saugotis ir patys, ir saugoti pacientus, todėl laikomasi daugybės įvairių reikalavimų ir tvarkų.

„Žmonėms galbūt iš šono tikrai ne viskas matoma, bet mes visą šį laiką dirbome ir teikėme skubią pagalbą. Stengėmės darbą organizuoti taip, kad apsaugotume ir darbuotojus, ir pacientus, ir iki šiol tai mums pavyko – ligoninėje darbo metu neužsikrėtė nė vienas darbuotojas ir nė vienas gydomas pacientas. Baisu ir galvoti apie antrąją koronaviruso bangą, apie kurią jau yra kalbama. Tačiau jei ji bus, jau žinosime, kaip elgtis, kiek ir kokių apsaugos priemonių reikia, kaip organizuoti darbą“, – kalbėjo S. Misikonienė.

Ji viliasi, kad nuo liepos ligoninė jau galės uždaryti „kovidinį“ skyrių ir grįžti prie įprasto darbo ritmo.

„Taip pat noriu padėkoti visam kolektyvui, kurie dirbo ir tebedirba sudėtingomis sąlygomis, toleruoja besikeičiančius įsakymus, naujus nurodymus ir nepraranda kantrybės bei meilės darbui“, – sakė S. Misikonienė.

Tūkstančiai skambučių kasdien

Vyresnioji medicinos registratorė-duomenų administratorė Aurelija Gricienė sakė, kad pacientai konsultacijoms ar tyrimams registruojami telefonu ar internetine sistema sergu.lt.

Ligoninės registratūra kasdien sulaukia nuo 5 iki 8 tūkstančių skambučių, pirmadieniais šis skaičius siekia net 10 tūkstančių.

Registratorės stengiasi atsiliepti į kiek įmanoma daugiau skambučių ir registruoti arba suteikti prašomą informaciją. Visų pacientų prašoma kantrybės ir supratingumo, tačiau tenka išklausyti daug piktų žodžių.

„Kai kurie žmonės skambina vien tam, kad paklaustų, ar ligoninė jau dirba. Būna ir nesvarbių klausimų, dėl kurių prisiskambinti negali užsiregistruoti norintys pacientai. Yra buvę, kad per penkias minutes tas pats žmogus paskambino tris kartus. Yra labai daug piktų žmonių, kurie mus įžeidinėja, sako, kad mes nieko nedirbame, tinginiaujame, mus įžeidinėja, taip pat ir visokiais keiksmažodžiais. Yra ir tokių žmonių, kurie jėga braunasi į ligoninę, pyksta, kad neįleidžiame visų iš eilės. Registratorės, ir atsiliepdamos telefonu, ir įleisdamos pacientus prie durų, deja, turi sugerti visą žmonių pyktį„, – apgailestavo A. Gricienė.

Susidarė eilės

Registratūros darbuotojoms tenka suvaldyti ne tik tūkstančius skambučių, bet ir susidariusias pacientų eiles.

„Kol kas sergu.lt yra nedaug talonų, nes perregistruojame pacientus, kurie buvo užsiregistravę iš anksto, bet po kovo 16 dienos negalėjo gauti reikiamos paslaugos. Nauji pacientai labai piktinasi, kad negali užsiregistruoti, bet visų prašome kantrybės, nes turime pasirūpinti ir tais pacientais, kurie nepakliuvo pas gydytojus karantino metu“, – sakė A. Gricienė.

Registratorės peržiūri, kokie pacientai pas kurį gydytoją karantino metu nepateko, jiems perskambina ir pasiūlo kitą konsultacijos laiką. Tačiau paliekama laiko ir naujiems pacientams registruoti.

Šiuo metu konsultacijos pas vienus gydytojus specialistus gali tekti palaukti apie mėnesį, pas kitus – iki pusantro mėnesio. Iki beveik dviejų mėnesių gali reikėti laukti kompiuterinės tomografijos tyrimo, šiek tiek ilgiau – mamografijos tyrimo.

„Iš esmės vizitų laikų sumažėjo perpus, perregistruojame tuos pacientus, kurie negavo konsultacijų, tyrimų per karantiną, todėl ir susidaro tokios eilės. Dėl to dar sykį labai prašome kantrybės ir supratingumo“, – sakė A. Gricienė.

Į ligoninę – su kaukėmis

D. Sriebalienė priminė, kad į ligoninę atvykstantys pacientai turi dėvėti apsaugines kaukes, nes koronaviruso infekcijos sukėlėjas yra labai virulentiškas, greitai plintantis, be to liga dažnai pasireiškia besimptomėmis formomis.

„Gydymo įstaigos vien dėl teikiamų paslaugų pobūdžio yra labiau pažeidžiamos, personalui ir pacientams nuolat tenka susidurti su infekcijos rizika. Todėl vis dar reikės laikytis griežtos tvarkos. Kurį laiką dėvėti medicinines kaukes pacientams ir personalui gydymo įstaigose bus įprasta.

Pacientai bus grupuojami palatose, o laukiamuosiuose ant gretimos kėdės pacientai dažnai matys užklijuotas juostas, dažnus perspėjimus apie distancijos laikymąsi. Pacientų prašysime kantriai laikytis medikų nurodymų. Dėl tų pačių priežasčių – pacientų ir darbuotojų saugumo COVID-19 atžvilgiu ir toliau ribosime pacientų lankymą. Prašydami savo pacientų ir jų artimųjų supratingumo, leisime lankyti tik sunkius ligonius, gavus skyriaus vedėjo leidimąs“, – paaiškino infekcijų kontrolės gydytoja D. Sriebalienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.