Pirmadienį „American Tropical Medicine and Hygiene“ paskelbtame tyrime aptariami su koronavirusu susiję gandai, stigmos ir sąmokslo teorijos. Tokio pobūdžio informacija publikuota socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose bei kituose tinklalapiuose, laikotarpiu nuo gruodžio 31 iki balandžio 5 d.
Mokslininkai iš įvairių Bangladešo, Australijos, Tailando ir Japonijos įstaigų „gando“ sąvoką apibrėžia kaip bet kokią nepatvirtiną informaciją, kurią patikrinus, galima klasifikuoti į teisingą, sufalsifikuotą arba visiškai klaidingą. „Stigmos“ sąvoka susijusi su tam tikros grupės diskriminacija, o „sąmokslo teorija“ mokslininkų apibrėžiama kaip tam tikri įsitikinimai apie asmenį ar žmonių grupę, kurie, anot sąmokslo teorijos šalininkų, dirba slaptai ir siekia kenkėjiškų tikslų.
Tyrėjai užfiksavo 2 tūkst. 311 pranešimus, kurie galimai susiję su COVID-19 dezinformacija. Ši netiksli informacija sklinda 25 kalbomis, o jos šaltinių galima atrasti net 87-iose šalyse. 89 proc. šių pranešimų mokslininkų įvertinti kaip gandai; 7,8 proc. – kaip sąmokslo teorijos, o 3,5 proc. klasifikuojami kaip stigma.
Atliktas tyrimas įtraukia ir keletą konkrečių pavyzdžių. Pavyzdžiui, tokie teiginiai kaip „naminių paukščių kiaušiniai gali būti užkrėsti koronavirusu“ arba „baliklio gėrimas įveikia virusą“ mokslininkų vertinami kaip gandai; „kiekviena liga ateina iš Kinijos“ – kaip stigma; „tai – biologinis ginklas, kurį finansavo Bilo ir Melindos Geitsų fondas“ – kaip sąmokslo teorija.
Remiantis mokslininkų duomenimis, dauguma gandų, sigmų bei sąmokslo teorijų kildinami iš Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Ispanijos, Indonezijos bei Brazilijos.
Analizė atskleidė, kad 24 proc. visų pranešimų buvo susiję su COVID-19 virusu, jo sukeltomis mirtimis bei infekcijos perdavimu; 21 proc. – su infekcijos kontrole; 19 proc. – viruso gydymu; 15 proc. – ligos priežastimis ir viruso kilme; 1 proc. – smurtu, o 20 proc. klasifikuojami kaip „įvairaus pobūdžio informacija“.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokia netiksli informacija gali lemti asmenų sužalojimus ir netgi mirtį. Jie teigia, kad „gandai gali būti pateikiami kaip patikima infekcijos prevencijos ir kontrolės strategija bei turėti rimtų pasekmių, jei visuomenė juos priims kaip prioritetinį informacijos šaltinį lyginant su moksliniais įrodymais pagrįsta informacija.
Pavyzdžiui, populiarus mitas, kad itin stiprus alkoholis gali dezinfekuoti kūną ir nužudyti virusą, sklido visiškai skirtingose pasaulio vietose“.
Tyrime taip pat atskleidžiama, kad „po šios netikslios informacijos paskleidimo mirė maždaug 800 žmonių, 5 876 asmenys pagudyti į ligoninę, o 60 žmonių visiškai apako po metanolio, kaip vaisto nuo koronaviruso, vartojimo.
Straipsnio šaltiniai teigia, kad šis tyrimas turi ir tam tikrų trūkumų, įskaitant faktą, kad duomenys gauti tik iš viešai prieinamų internetinių platformų, t. y., dezinformacijos šaltinių gali būti dar daugiau.
Parengta pagal CNN
