Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovas Aurelijus Veryga pirmadienį tvirtino, kad savaitgalio rezultatai nedžiugina ir visuomenė vis dar yra per daug atsipalaidavusi bei pamiršusi, kaip gyveno karantino sąlygomis.
„Žiūrint į susirgimų rodiklius savaitgalį, galiu pasakyti, kad per daug esame atsipalaidavę ir užsimiršę, kaip gyvenome per karantiną. Situacija negerėja. Ji epidemiologiškai išlieka tokia pat bloga. Židinių daugėja ir ateityje jų, žinoma, tik daugės, nes daugėja ir atvejų, kurių atsekti yra neįmanoma.
Žmonės dirba intensyviai, bet turime suprasti, kad kuo daugiau tų atvejų bus, tuo sunkiau galėsime juos atsekti. Kartais susiformuoja ne dešimtys, o šimtai kontaktinių asmenų“, – sakė A.Veryga.
Kreipėsi su prašymu
Sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į visuomenę su prašymu būti sąmoningais ir laikytis numatytų reikalavimų.
„Noriu dar kartą paprašyti būti sąmoningais ir elgtis atsakingai, jeigu vis tik paaiškėja, kad buvome kontakte su užsikrėtusiu asmeniu arba jei esate grįžę iš tokios šalies, iš kur yra privaloma saviizoliacija. Be jokių papildomų nurodymų reikėtų jos laikytis.
Visi esame savo šalies piliečiai ir atsakomybė yra mūsų visų, ne tik tarnybų. Ne jos turėtų būti labiausiai suinteresuotos, kad nesikartotų karantinas, o mes visi tokie turime būti“, – ragino ministras.
A.Veryga perskaitė vieną iš žinučių, kurią gavo iš JAV grįžusių ir saviizoliacijoje turinčių būti asmenų. Šie kreipėsi su prašymu nesiizoliuoti, nes tėvams esą reikia į darbus, o vaikams – į mokyklą.
„Žmonės galvoja, kad ta saviizoliacija yra kaip paskirta bausmė už negerą elgesį. Tai saviizoliacija nėra bausmė, tai yra infekcijų kontrolės priemonė, kurios nesilaikant virusas plinta. O tam, kad jis plistų, mes ir turime kontaktuoti, nesilaikyti izoliacijos taisyklių... Panašu, kad dalis gyventojų taip ir daro“, – nusivylimą dėl dalies tautiečių elgesio išsakė ministras.
Sukurta grupė nepasiteisino
Praėjusios savaitės pabaigoje įsigaliojus naujiems reikalavimams dėl kaukių dėvėjimo, kavinės, barai, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos savaitgalį sulaukė tikrintojų, siekiant nustatyti, kaip šiose įstaigose laikomasi būtinų koronaviruso prevencijos priemonių.
Anot A.Verygos, patikrinimus atliko policija, NVSC, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos institucijos, galinčios fiksuoti pažeidimus.
Skųsti pažeidėjus vienoje socialinio tinklo sukurtoje grupėje buvo raginami ir patys gyventojai. Tiesa, ministras neslėpė, kad SAM sukurta grupė, kurioje gyventojai buvo prašomi kelti vaizdus su pažeidimais, nepasiteisino.
„Žmonės gerai praleido laiką grupėje, pasidalino visokiais paveiksliukais. Psichinė mūsų sveikata nėra labai gera, tai bent tokia nauda, kad žmonės pasilinksmino“, – sakė A.Veryga.
Siūlys riboti barų darbo laiką
Sveikatos apsaugos ministras neslėpė, kad Vyriausybė artimiausiu metu svarstys dėl naktinių pasilinksminimo įstaigų darbo laiko trumpinimo.
„Apie ką Vyriausybė tikrai diskutuos, tai dėl naktinių maitinimo įstaigų darbo laiko, atsižvelgiant į tuos duomenis, kurie buvo pristatyti ir kiek pažeidimų nustatyta. Jų yra ir Vyriausybė turės apsispręsti, ar trumpinti darbo laiką. Matyt, būtų logiška tą daryti.
Specialistai tikrai turi prasmingesnių darbų, nei vaikščioti po viešojo maitinimo įstaigas naktimis ir užsiiminėti kontrole“, – teigė A.Veryga.
Anot ministro, yra įvairiausių siūlymų, iki kada leisti dirbti naktinėms pasilinksminimų vietoms, tačiau, jo teigimu, logiška būtų apskritai neleisti joms vykdyti savo veiklos naktimis. Tiesa, neužkertant kelio toliau leisti vykti šeimos šventėms.
„Mano nuomone, logikos leisti pradėti tą naktinę veiklą turbūt nėra. Jeigu jau neleidžiame, tai reikia neleisti jos visai. Dauguma jų (naktinių klubų, – aut.past.), matyt, pradeda veikti tik nuo 22 val. Aišku, reikia įvertinti, kad žmonės susirenka ir į šeimos šventes.
(...) Todėl reikia tartis, kur būtų logika, nenuskriaudžiant tų žmonių, kurie ateina kitais tikslais, o ne į naktines pasilinksminimo vietas – bet ateina pabūti, atšvęsti savo nedidelėje šventėje: kaip šių dalykų neribojant, suvaldyti naktinę situaciją“, – svarstė A.Veryga.
Pasak ministro, kol kas neplanuojama atšaukti sprendimo nuo rugsėjo 1 d. neriboti žmonių skaičiaus renginiuose. Vis dėlto, priminė jis, renginių organizavimui galioja kiti griežti nurodymai – dėl elektroninio bilietų platinimo, griežto atstumų išlaikymo.
„Pažiūrėsime, kaip veikia tos priemonės, kurios yra nustatytos ir tada spręsime, ar reikia kažkokių papildomų priemonių, ar ne“, – sakė A.Veryga.
R.Lingienė: situacija kelia susirūpinimą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė informavo, kad dėl COVID-19 ligoninėje gydomi 37 asmenys, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose – 5, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 1 pacientui, o su deguonies kaukėmis gydomi 19 žmonių.
„Atvejų skaičius kelia susirūpinimą. Panašu, kad grįžtame palengva į kovo-balandžio situaciją. Kasdien situacija arba blogėja, arba stabiliai lieka bloga“, – sakė R.Lingienė.
Pasak epidemiologės, didelė dalis asmenų užsikrečia darbovietėse. R.Lingienės teigimu, savaitgalį NVSC kartu su Policijos ir Valstybinės maisto ir veterinerijos tarnybos specialistais vykdė monitoringą kultūros renginiuose ir viešojo maitinimo įstaigose.
Buvo tikrinta, ar įstaigos ir lankytojai laikosi nurodymų dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo ir kitų reikalavimų.
„Iš viso buvo patikrintos 1909 vietos ir nustatyti 326 pažeidimai, iš kurių didžioji dalis nebuvo formalizuoti, bet buvo pateikti įspėjimai žodžiu. NVSC kolegos visoje Lietuvoje, kartu su Policijos departamentu, tikrino 202 vietas, iš kurių 131 vieta – viešojo maitinimo vieta, o likusios – 71 – įvairūs renginiai, festivaliai, koncertai“, – teigė R.Lingienė.
Anot epidemiologės, specialistai apsilankė miesto šventėje Gargžduose, Kastyčio Kerbedžio koncerte Ilzenbergo dvare, taip pat – muzikinėje iškyloje Vilniuje, „Velomaratone“. Iš viso apsilankyta 71 renginyje.
„Apie 20 proc. patikrintų renginių buvo nustatyti tam tikri operacijų vadovo reikalavimų nevykdymai. Dalis asmenų nedėvėjo kaukių arba jas dėvėjo netinkamai. Taip pat nesilaikė atstumo tarp asmenų. Buvo įspėti tiek tie asmenys, nesilaikę reikalavimu bei renginių organizatoriai“, – sakė ji.
Kalbėdama apie pažeidimus kavinėse, restoranuose ir baruose, R.Lingienė teigė, kad pagrindinis fiksuotas nusižengimas – pateikiama nepilna informacija apie prevenciją.
„Buvo lankytojams ne visada pateikta pilna, išsami informacija apie privalomas prevencijos priemones“, – sakė epidemiologė.
R.Lingienė neslėpė, kad židinys, susijęs su choru, gali dar plėstis. „Choras važinėjo koncertuodamas įvairiose vietose, ne tik Vilniuje, dalyvavo savo vidaus šventėje. Nebuvo infekcija lokalizuota“, – pripažino NVSC specialistė.
Pasak jos, dauguma įstaigų ar renginių organizatorių buvo tiesiog įspėti, nes pažeidimą buvo galima nesunkiai pašalinti.
Kur užsikrečiama daugiausiai?
Anot R.Lingienės, kitokių priemonių, nei distancijos laikymąsis, kaukių dėvėjimas ir asmens higiena, nėra, todėl žmonės privalo sekti šiuos nurodymus. R.Lingienė akcentavo, kad pastaruoju metu net 66 proc. asmenų užsikrečia dėl sąlyčio darbe ar kitose vietose, mažėja įvežtinių atvejų.
„Rugpjūčio mėnesį pagrinde užsikrečiama įmonėse, t.y. darbo vietose, antroje vietoje – viešojo maitinimo įstaigose ir trečioje vietoje – šeimose. Čia nieko nepadarysime dėl šeimų, bet įmonėse tikrai masiškai fiksuojame susirgimus.
Vis tik reikėtų labai atkreipti dėmesį ir įmonių vadovams žinoti, ką daryti, jeigu asmuo susirgo, kad virusas neišplistų“, – skaičiavo NVSC atstovė.
Atvejų skaičius auga, patvirtinta dar viena mirtis
Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 38 nauji koronaviruso atvejai, taip pat registruota 85-a mirtis. Bendras koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius išaugo iki 2673, juo tebeserga 807 asmenys, 1766 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 85 asmenys, dėl kitų priežasčių mirė 15 užsikrėtusiųjų.
Izoliacijoje šiuo metu yra 3460 žmonių. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 169 įvežtiniai atvejai. Praėjusią parą laboratorijose ištirti 1635 ėminiai, iš viso iki šiol ištirti 608 tūkst. 767 ėminiai.
