Mokslininkai mano, kad tam galima užkirsti kelią, tačiau veiksmas turėtų vykti ne smegenyse, o žarnyne. Susiraizgęs alfa-sinukleino baltymas pirmiausia sutrikdo dopamino apykaitą.
Domapinas – neurotransmiteris, kuris yra būtinas sveikai smegenų veiklai. Tie baltymų gumulai sukelia ryškiausius Parkinsono ligos simptomus – dėl sutrikdytų neuronų ryšių sutrinka motorinė funkcija, sergantis žmogus ima drebėti, sulėtėja jo judesiai, su laiku simptomai vis sunkėja ir galiausiai žmogus nebegali pasirūpinti savimi.
Ankstesni tyrimai įrodė, jog žarnyno mikroflora ir smegenų sveikata yra labai susiję.
Taigi, mokslininkai nusprendė patikrinti beprotišką, bet mokslinio pagrindo turinčią idėją – galbūt gerosios žarnyno bakterijos padėtų apsisaugoti nuo Parkinsono ligą sukeliančių baltyminių gniutulų?
Taigi, mokslininkai sukūrė modifikuotų apvaliųjų kirmėlių modelius, kurie natūraliai kūrė alfa-sinukleino baltymų gniutulus. Tuomet šios kirmėlės buvo maitinamos įvairiais be recepto parduodamais probiotikais. Mokslininkai stebėjo, ar šie preparatai, įprastai parduodami kaip maisto papildai, padėtų bent jau sumažinti baltyminių gniutulų formavimąsi, tačiau rezultatai pranoko lūkesčius.
Geroji žarnyno bakterija, vadinama Bacillus subtilis, ne tik sustabdė alfa-sinukleino susiraizgymą, bet ir dar ir pašalino dalį gniutulų. Mokslininkai netgi pastebėjo, kad šio preparato gavusių apvaliųjų kirmėlių judesiai pagyvėjo.
Žinoma, prireiks dar ne vieno tyrimo, kol šis poveikis bus galutinai patvirtintas, tačiau mokslininkai bent jau užčiuopė siūlo galą.
Smegenų ir žarnyno bakterijų ryšys mokslininkų jau nestebina. Ankstesni tyrimai nustatė ryšį tarp smegenų funkcijos ir žarnyno bakterijų.
Kitas tyrimas nustatė, kad žarnyno mikroflora turi reikšmės ir motorinei funkcijai. Taigi, tai yra logiškai pasirinktas taikinys, stengiantis surasti raktą į Parkinsono ligos gydymą.
