Seminare, skirtame prevencijos priemonėms ir veiksmams, kurių būtina imtis nustačius susirgimą, dalyvavo per 600 iš anksto užsiregistravusių įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų ir dar per 500 prie transliacijos prisijungusiųjų be iš ankstinės registracijos.
NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pabrėžė, kad iš praktinių situacijų matoma, jog įmonių, įstaigų, organizacijų atstovams kyla neaiškumų ir klausimų.
Tad tokio seminaro pagrindinis tikslas – pakartoti net ir pačią paprasčiausią praktinę informaciją dar kartą, kad žmonėms išties būtų aišku, ir visiems mums ir taip nelengvoje situacijoje būtų kaip įmanoma mažiau streso.
„Šiandieninėje situacijoje mes – visuomenės sveikatos specialistai – ir įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai esame sąjungininkai kovoje su pandemija. Ir tik dirbdami išvien, glaudžiai spręsdami problemas, vertindami susidariusias situacijas, konsultuodamiesi, galime tikėtis sėkmės istorijų. Ir tos sėkmės istorijos nebūtinai yra tai, kad jūsų įmonėje, įstaigoje nebus infekcijos atvejų. Sėkmės istorijos ir tada, kai visų – mūsų ir jūsų – pastangomis laiku užkertamas kelias infekcijai plisti, nustačius vieną ar kelis susirgimus. Dėl to šiandien apie tai ir kalbamės, kad tų sėkmės istorijų būtų kuo daugiau. Visi dirbame vardan vieno tikslo“, – sako R. Lingienė.
Be to, ji akcentuoja darbuotojų įtraukimo į visus procesus svarbą. „Darbuotojai turi būti informuoti, turi suprasti situaciją. Kitaip tariant, darbuotojai privalo būti įtraukti tam, kad būtų pasitikėjimas tarp jų ir darbdavio. Tik taip galime užtikrinti efektyvią prevenciją ir tinkamą reakciją, jei, vis dėlto, įstaigai ar įmonei nepavyksta išvengti COVID-19 atvejų“, – teigia R. Lingienė.
Taip pat direktorė atkreipė dėmesį, kad kiekvienos įmonės, organizacijos specifika yra skirtinga, todėl ateityje, jei bus poreikis, planuojama tokius seminarus organizuoti atskiroms grupėms pagal specifinius poreikius, įstaigų, įmonių, organizacijų profilį.
Savo ruožtu, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prof. dr. Vytautas Kasiulevičius, pristatydamas COVID-19 ligos apžvalgą, akcentavo, jog svarbios visų – tiek visuomenės, tiek sveikatos specialistų, tiek medikų – pastangos.
„Vasara mums davė laiko šiek tiek atsikvėpti, tačiau pastaruoju metu tikrai matome atvejų skaičiaus augimą. Tad turime prisiminti tas apribojimo priemones, kurias jau išmokome taikyti. Džiugu, kad vis daugiau žmonių naudoja kaukes, dezinfekuoja rankas, stengiasi nesibūriuoti“, – sakė prof. V. Kasiulevičius.
NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė akcentavo pagrindines rizikas dėl COVID-19 darbo vietose ir pabrėžė, kad koronavirusas gali atsirasti bet kuriuo metu ir bet kurioje darbo vietoje, tad būtinos prevencijos priemonės.
„Įgyvendinti universaliąsias priemones darbo vietose, nepriklausomai nuo kiekvienos įmonės specifikos – tai yra svarbiausia, ką įstaigos, įmonės, organizacijos turi padaryti. Svarbus fizinio atstumo išlaikymas, rankų higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, taip pat galimybės taikyti vadinamąją „likti namuose, jei nesveikuoji“ politiką“, – pabrėžė A. Razmienė.
Tuo metu, NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė akcentavo, kaip svarbu įmonėms, nustačius COVID-19 atvejį, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos specialistais.
„Matome, kad daugeliu atveju, kai kolektyve nustatomas koronavirusas, kyla panika, darbuotojams tampa nebeaišku, kaip elgtis. Įmonės, pavadinkime – imasi saviveiklos, pačios pradeda spręsti dėl tyrimų, dėl darbuotojų izoliacijos. Tai tokių dalykų neturėtų būti, nes pavyzdžiai rodo, kad tos priemonės gali būti visiškai ne tokios, kokių reikia imtis, ir taikomos betiksliai, kaip, pavyzdžiui, tyrimai anksčiau nei 5 dienos po turėto kontakto“, – pristatydama praktines situacijas, akcentavo G. Megelinskienė.
Patirtimi taip pat pasidalijo ir UAB „Vilnika“ direktorius Rolandas Jackevičius, kurio vadovaujamą įmonę svariai palietė koronavirusinė infekcija.
„Glaudus ir sklandus darbas su NVSC, siekiant atsekti darbuotojus, kontaktavusius įmonėje, leido užtikrinti savalaikius ir reikalingus sprendimus. Noriu pabrėžti, kad įmonėje dirbantys žmonės geriausiai žino tas rizikas, kurios aktualios, tad labai svarbu, kad aktyviai dalyvautų šiame procese. Taip pat neabejotinai svarbi komunikacija, ypač su darbuotojais, kad būtų kuo mažiau erdvės interpretacijoms“, – sako R. Jackevičius.
