Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.
Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, gleivines.
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę.
Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais.
Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasiutligė tarp žmonių vis dar paplitusi infekcija, Pasiutligė registruojama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, o daugiau nei 95 proc. žmonių mirčių registruojama Azijos ir Afrikos regionuose.
Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. 2015 m. PSO šalys narės nustatė visuotinį tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad nei vienoje šalyje nebūtų mirčių nuo pasiutligės viruso, kurį perduoda infekuoti šunys.
Šiemet per pirmąjį pusmetį Lietuvoje nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukentėjo 1 803 asmenų, pernai per tą patį laikotarpį – 2 432.
Daugiausia (29,5 proc.) nukentėjusių žmonių registruota Vilniaus administracinėje teritorijoje, mažiausiai (3,6 proc.) – Tauragės administracinėje teritorijoje.
Dažniau nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukentėjo asmenys virš 15 m. amžiaus (79,3 proc. ). Daugiausia nukentėjusių asmenų buvo nuo šunų (72,4 proc.), nuo kačių nukentėjo daugiau kaip penktadalis asmenų (24,3 proc.).
Beveik pusei (48,1 proc.) nukentėjusiųjų nuo laukinių ir naminių gyvūnų asmenų buvo skirta imunoprofilaktika.
Per šių metų pirmą pusmetį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 868 (48, 1 proc.) sužalotiems asmenims, pernai per tą patį laikotarpį – 1 287 (53 proc.). Lietuvoje nuo 2010 m. kiekvienais metais užregistruojama apie 6 tūkst. nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Tačiau lyginant 2010 m. ir 2019 m., besikreipiančių asmenų sumažėjo beveik 2 tūkst.
Specifinė profilaktikos priemonė – imunoprofilaktika
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – imunoprofilaktika.
Po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu skiriamos penkios vakcinos nuo pasiutligės dozės 0, 3, 7, 14 ir 28 dienomis.
Priklausomai su sužeidimo laipsnio gali būti skiriamas pasiutligės imunoglobulinas kartu su pasiutligės vakcina. Pirmoji pagalba – nespecifinė profilaktikos priemonė – vietinis žaizdos plovimas.
Nepaprastai svarbi pirmoji ir neatidėliotina pasiutligės profilaktika, tai kruopštus žaizdų plovimas muilu ar kitu detergentu su vandeniu po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu.
Ši pirmosios pagalbos priemonė turi būti atliekama kuo greičiau kruopščiai plaunant žaizdą mažiausiai 15 minučių muilu ar kitais detergentais (kitomis dezinfekcinėmis medžiagomis) su vandeniu.
Taip galima sumažinti pasiutligės virusus infekcijos vietoje. Jei yra net mažiausiais užsikrėtimo pasiutlige pavojus, skiepyti būtina nedelsiant.
Kadangi pasiutligė yra mirtina liga, kontraindikacijų pokontaktiniam skiepijimui nėra.
Per pastaruosius beveik šešis dešimtmečius (1962 m. iki 2020 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių.
Paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
