Nuo sovietmečio užsilikusi nuostata, kad psichikos ligomis sirgti gėda, vis dar gaji.
Žmonės netgi bijo, kad darbdaviai sužinos apie depresiją, nerimą ar miego sutrikimus, todėl dažnai eina pas privačiai dirbančius psichiatrus ir gydosi jų paskirtais vaistais.
Tokių medikamentų išrašymo tvarką numatoma keisti, tačiau tinkama asmens duomenų apsauga nėra pasirūpinta.
Duomenys, susiję su asmens psichikos sveikata, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2021-ųjų liepos 1 d. turės būti tvarkomi tik elektroniniu būdu.
Tačiau jau ir dabar, pavyzdžiui, per nuotolines konsultacijas arba pacientui pageidaujant, gydytojai psichiatrai, rašydami e.receptus bei e.siuntimus neišvengiamai suveda visus asmens psichikos sveikatos duomenis į bendrą informacinės sistemos „katilą“.
Nuo 2021 metų apskritai numatoma panaikinti įprastų popierinių receptų išrašymą, o apie žmogaus psichikos sutrikimus galės sužinoti visi gydytojai.
Nesukūrė posistemės
„Galima nuspėti, kaip reaguotų, tarkime, traumatologai, elektroninėje sveikatos sistemoje pamatę, kad koją susilaužė visuomenei žinomas žmogus, sergantis seksualine disfunkcija ar maniakine depresija.
Arba dermatologas, pas kurį dėl kojų grybelio atėjęs pacientas yra šizofrenikas“, – karčiai šyptelėjo Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Nepaisydami specialistų įspėjimų sveikatos apsaugos sistemos vairininkai psichiatrus stumia ten, kur jie neturėtų būti, – į Nacionalinę elektroninės sveikatos (e. sveikatos) sistemą, kurioje pacientai bus apnuoginti.
Jų diagnozes kitąmet matys visi, kas tik gali naudotis sistema.
Pasak M.Marcinkevičiaus, visa bėda, kad iki šiol nesukurta psichiatrijai skirta posistemė, nors tai padaryti žadama nuolat. Vakarų šalyse ji egzistuoja, todėl psichiatrų įrašus gali skaityti tik patys šios srities medikai, šeimos gydytojai ir patikrinimus atliekančios specialiosios tarnybos.
Duomenys lieka atviri
Iš psichiatrų šiuo metu galutinai nėra atimta teisė išrašyti popierinius receptus, tačiau nuo sausio jų nebeliks.
Be to, jau rengiamas įsakymas, pagal kurį nuo kitų metų liepos vaistai, pavyzdžiui, raminamieji, turės būti išrašomi tik ant specialių vadinamųjų rausvųjų receptų – tokių, kokie šiuo metu naudojami morfino grupės preparatams.
Šių receptų duomenys surenkami specialiu būdu – jiems taikoma išskirtinė apskaita, tačiau nuo kitų metų psichiatrai bus galutinai suvaryti į e.sveikatos sistemą. O tai reiškia, kad vaistininkas, parduodamas žmogui medikamentus, matys ne tik jo bei gydytojo pavardes, bet ir diagnozę.
„Taip neturėtų būti, – įsitikinęs M.Marcinkevičius. – Asmens duomenys privalo būti apsaugoti.“
Kai pertvarkoma sveikatos sistema buvo decentralizuota, neliko ir pacientų registracijos pagal gyvenamąją vietą. Kilo chaosas – pažymų apie psichikos sveikatą buvo reikalaujama išduodant ir vairuotojo pažymėjimus, ir norintiems įsigyti ginklą, bet duomenų bazės nebebuvo.
„Mes nuolat teigėme, kad būtinai reikia atskiros psichikos sveikatos sistemos, kurioje būtų sukaupti visų Lietuvos psichiatrų gydomų pacientų duomenys. Ši duomenų bazė privalo būti saugi.
Buvo žadama, kad su e.sveikata viskas išsispręs, bet taip nenutiko.
Ši sistema atsirado, tačiau iškart paaiškėjo, kad psichikos sveikatai ji nepritaikyta, nes visi pacientų duomenys tampa vieši“, – kalbėjo M.Marcinkevičius.
Psichiatrijai skirtą posistemę žadėta sukurti iki 2020-ųjų pradžios, bet jos dar nėra. Dabar pažadai atidėti iki 2021-ųjų vidurio, tačiau psichiatrai abejoja, kad jie bus ištesėti.
Pacientams – nesaugu
Patiems gydytojams būsimi pokyčiai gal ir naudingi, nes padaryti įrašus e.sveikatos sistemoje nėra sunku, tik ji nesaugi pacientams.
Pas privačiai dirbančius psichiatrus žmonės lankosi būtent dėl to, kad nori anonimiškumo.
Dažniausiai tai jauni, darbingi, kūrybingi žmonės, kuriuos vargina depresija, nerimas, miego sutrikimai. Jų duomenys apie ligos diagnozę ir gydymą lieka pas gydytojus.
„Visame pasaulyje skaičiuojama, kad reikiamos pagalbos gauna vos 20–25 proc. sergančių depresija. Lietuvoje tuos skaičius reikėtų dalyti perpus.
Dabar taip greit viskas keičiama, kad ir tie pacientai, kurie gydosi anonimiškai, liks neapsaugoti – jų asmens duomenys taps vieši, juos matys visi. Tai žmonėms nepriimtina“, – sakė gydytojas.
Naudojasi kita sistema
Pasak Telšiuose esančio Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktorės, psichiatrės Stefos Naujokienės, jos vadovaujama gydymo įstaiga naudojasi ne nacionaline e.sveikatos sistema, bet sukurta ir administruojama įmonės „Foxus“.
„Tai daug paprastesnė sistema už nacionalinę. Į ją mes, psichiatrai, galime įsivesti duomenis, kurių posistemė nepaleidžia į visą erdvę.
Diagnozę ir mūsų išrašytus vaistus mato tik šeimos gydytojai.
Tiesa, pradžioje, paleidus sistemą, būta atvejo, kai šeimos gydytojas, pamatęs ligos aprašą, pacientui ėmė laidyti kandžias replikas.
Po to žaibiškai susitvarkėme – dabar aprašų, be mūsų, niekas kitas negali skaityti“, – sakė S.Naujokienė.
Žemaitijos psichikos sveikatos centras – privati gydymo įstaiga, kuri turi sutartį su Ligonių kasa. Šiai įstaigai, kaip ir pavieniui dirbantiems psichiatrams, yra svarbus pacientų privatumas.
„Būna tokių atvejų, kai pasikalbėję su pacientu dėl jo profesijos specifikos ne viską surašome jo ligos istorijoje, nes žmogus netektų darbo.
Buvo metas, kai net bendrosios praktikos slaugytojai negalėdavo kreiptis į psichiatrus pagalbos, nes atsiradus įrašui ligos istorijoje būtų praradę licenciją.
Tai – jau praeitis, bet tokius dalykus privalo sužiūrėti Sveikatos apsaugos ministerija“, – kalbėjo S.Naujokienė.
Duomenys turi būti matomi ne bet kam
Laimonas Marcinkevičius
Duomenų apsaugos pareigūnas, advokatas
„Situacija, kai visi e.sveikatos sistemos naudotojai matytų visus asmens duomenis, nepriklausomai nuo jų atliekamos darbo funkcijos ir poreikio, sunkiai suderinama su prieigos prie asmens duomenų valdymo principais.
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente duomenų valdytojams ir tvarkytojams įtvirtinta pareiga imtis saugumo priemonių, užkertančių kelią duomenų atskleidimui be leidimo, taip pat neteisėtai prieigai. Vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijomis prieigos kontrolė turi būti grindžiama principu „būtina žinoti“. Tai reiškia, kad kiekvienam naudotojui turi būti suteiktas tik toks asmens duomenų prieinamumo lygis, kuris yra būtinas jo užduotims atlikti.
Taigi vaistininkai ar kitų sričių specialistai turėtų matyti tik jų teikiamoms konsultacijoms ar sveikatos priežiūros paslaugoms būtinus paciento asmens duomenis.“
Priemones numatė, bet jų dar nesukūrė
Julijanas Galianskis
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas
„Kelti psichikos sveikatos duomenis į elektroninę erdvę nėra naujas sumanymas. Dar 2011 metais išleistame Vyriausybės nutarime yra įtvirtinta tokia sąvoka kaip elektroninis duomenų apie paciento fizinę ar psichikos sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros veiksmus įrašas.
Visų paciento sveikatos duomenų, taip pat ir psichikos, tvarkymas e.sveikatos sistemoje yra svarbus siekiant pacientui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumo, taip pat siekiant išvengti galimų sveikatos sutrikimų, kuriuos gali sukelti nepageidaujama vaistų sąveika.
Skiriant vaistus elektroniniu būdu tikrinama jų sąveika su kitais paciento vartojamais vaistais, pavyzdžiui, 2020 m. birželio duomenimis, 86 proc. elektroniniu būdu skiriamų vaistų buvo patikrinti dėl galimos tokios sąveikos.
Atsižvelgiant į tai, kad psichikos sveikatos duomenys nėra bendrai tvarkomi e.sveikatos sistemoje, o jie ypač jautrūs, numatyta sukurti jų tvarkymo priemones.
Planuojama, kad psichikos sveikatos posistemės duomenis matytų ne visi medikai – tik psichiatrai ir šeimos gydytojai.
Apdorotą informaciją apie pacientą matytų ir kai kurie tretieji asmenys – teikiantys būtinąją medicinos pagalbą, atliekantys medicinos ekspertizę ar teikiantys išvadas dėl paciento darbo profesinės rizikos sąlygomis bei karinės medicinos ekspertizės komisijai.“
