Įmonių atstovai teigia, jog dalis dirbti iš namų priprato dar per pirmą koronaviruso bangą, tačiau taip dirbti gali ne visų profesijų atstovai.
Vienoje telekomunikacijų bendrovėje centriniame biure Vilniuje įprastai dirbdavo daugiau nei 100 darbuotojų. Šiuo metu prie stalų galima išvysti vos vieną kitą – kasdien į biurą dirbti ateina ne daugiau kaip 20 darbuotojų. Kiti dirba nuotoliniu būdu. Tokia tvarka įmonėje įsigaliojo dar prieš karantiną.
„Taisyklė yra paprasta: mes prašome, kad į centrinį biurą įmonės ateitų ne daugiau 25 proc. darbuotojų vienu metu. Darbuotojai tiesiog žymisi savo planus, kada jie planuoja atvykti ir dirbti iš biuro. Ta tvarka privaloma visiems centrinio biuro darbuotojams“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas.
Pasak įmonės komunikacijos vadovo, darbuotojai dirbti iš namų priprato.
„Jeigu staiga nutiktų taip, kad kažkas užsikrėtė ar tenka izoliuotis, mes nenorim izoliuoti visos įmonės, norime, kad mūsų klientai vis tiek gautų paslaugas“, – sakė A.Baranauskas.
Skaičiuojama, kad per pirmą koronaviruso bangą beveik du trečdaliai įmonių darbą organizavo nuotoliniu būdu. Dabar, prasidėjus antrai viruso bangai, epidemiologai verslą ragina vėl dirbti iš namų. Ypač dėl to kad šįkart koronavirusas daugiausiai nustatomas jauniems, darbingo amžiaus žmonėms.
„Šiuo metu žymus plitimas Vilniaus mieste ir kiekvieną dieną registruojami atvejai, kurie užsikrėtė sporto klubuose, šokių studijose, choruose ir šie žmonės turi darbovietes, jie atsineša virusą į jas. O dar pavojinga dėl ko, kalbant apie įmones, nes južose dažniausiai dirba jauno amžiaus žmonės ir jiems ligos simptomai pasireiškia labai nežymūs. Būna, kad supainioja su peršalimu kartais arba net iš viso nepasireiškia požymiai, todėl gali užkrėsti kitus“, – sakė Visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė.
Pasak verslo atstovų, šįkart įmonėms prisitaikyti prie darbo iš namų daug lengviau.
„Įmonės buvo priverstos pereiti prie nuotolinio darboir daugelis įmonių paprasčiausiai negrįžo iš to karantininio būdo. Jos kovo-balandžio mėnesio režimu ir toliau dirba nuotoliniu būdu, nes supranta, kad keisti įmonės veiklą, vėl grįžinėti yra pakankamai nemaži kaštai, o prognozės vėl yra kaip sakant, sudėtingos, ateitis nėra aiški“, – apie tendencijas sakė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Tačiau darbdaviai aiškina – dirbti nuotoliniu būdu gali ne visos įmonės.
„Pirmiausia, ten, kur reikia daug judėti: pvz., aš nelabai įsivaizduoju nuotolinio darbo pardavimų srityje – tau reikia susitikti ir su klientais, ir tau reikia labai operatyviai gauti informaciją iš savo vadovų, tartis“, – sakė Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Ministras sako – priversti išgirsti raginimą grįžti prie nuotolinio darbo ministerija įmonių negali.
„Pasekmės toms įmonėms ar įstaigom labai praprastos – mums ir imtis nieko nereikės, jeigu vis tiktai liga ten išplis, komercinės įstaigos, tokios, kurios yra susijusios su, sakykim, paslaugų teikimu, kurių tikslas yra uždirbti pelną, tai tiesiog dalis darbuotojų išeis į izoliaciją ir įmonė negalės dirbti, negalės uždirbti pinigų, tai matyt baisesnę sankciją vargu ar galima sugalvoti ir ministerijai“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Rugsėjį technologijų bendrovės „Google“ paskelbti duomenys apie lietuvių judėjimą per pirmą koronaviruso bangą ir dabar rodo – pavasarį, per karantiną, lietuvių judėjimas į parduotuves, darbą, viešuoju transportu buvo sumažėjęs iki 50 procentų. Dabar, prasidėjus antrai viruso bangai, žmonių judėjimas sumažėjo nežymiai.
