Šeimos gydytojai yra sutrikę, kad vien dėl rentgeno tyrimo reikia siųsti karščiuojančius pacientus į ligoninę. Tokių pacientų nė viena poliklinika neįleidžia nė per slenkstį, netgi termovizoriais juos gaudo iš tolo.
Konfliktas dėl rentgeno tyrimų, kurie būtini pacientams dėl galimos COVID-19 infekcijos, Panevėžyje kilo ne pastarosiomis dienomis, o gerokai anksčiau.
Karantino metu tokius rentgeno tyrimus šiame mieste atlikdavo privati bendrovė „Affidea“, kuriems už paslaugas mokėdavo Ligonių kasa.
Pasibaigus karantinui bendrovė „Affidea“ atnaujino savo veiklą, todėl karščiuojančiųjų negalėjo tirti kartu su „planiniais“ ligoniais, kuriems būtini radiologiniai tyrimai dėl kitų priežasčių.
Vasarą dirbo tris dienas per savaitę
Nuo karantino pradžios Panevėžio karščiavimo klinikoje apsilankė apie 110 ligonių, kuriems buvo įtariama koronaviruso infekcija, vasarą ji dirbo tris dienas.
Atlikus rentgeno tyrimą, maždaug trečdaliui pacientų buvo nustatytas plaučių uždegimas.
Panaikinus Karščiavimo kliniką, prastai pasijutę pacientai pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Čia atliekami visi tyrimai.
Kadangi privačiai dirbantys medikai neturi rentgeno aparato, jie turi siųsti pacientus į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių arba šio miesto infekcinę ligoninę.
Rentgeno aparatai liks dulkėti
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas kritikavo naują tvarką Panevėžyje. Jis tikino, kad pasitinkant naują gripo sezoną ir prognozuojant galimai didesnį sergamumą COVID-19 infekcija, nebuvo jokios logikos naikinti Karščiavimo klinikos.
„Prisiminkime, kaip atrodydavo šalies gydymo įstaigos per gripo epidemiją. Kai poliklinikos nedirbdavo savaitgaliais, bet kurios ligoninės priėmimo skyriuje prasidėdavo pragaras“, – įspėjo L.Labanauskas.
Jis priminė, kad rentgeno aparatų šalyje netrūksta, nes kiekviena poliklinika ar jos filialas turi tokią šiuolaikinę įrangą, todėl nėra jokios būtinybės siųsti pacientų į ligoninę vien dėl rentgeno tyrimo.
Yra ne vienas pavyzdys, kai karantino metu radiologinės diagnostikos kabinetai poliklinikose neturėjo, ką tirti, nes buvo atšaukti pacientų vizitai, o nuotoliniu būdu niekas nedaro diagnostinių tyrimų.
Atvykdavo tik su siuntimu
Panevėžio poliklinikos direktorius K. Valantinas, kuris anksčiau koordinavo Karščiavimo klinikos darbą, pripažino, kad anksčiau į šią kliniką galėdavo atvykti 18-60 metų miesto bei rajono gyventojai.
Tik buvo reikalingas šeimos gydytojo elektroninis siuntimas iš dėl bet kurio viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomo (kosulio, gerklės skausmo, pasunkėjusio kvėpavimo) bei karščiavimo, kai temperatūra siekia daugiau nei 37,8 laipsnių.
Karščiavimo klinikoje būdavo matuojama temperatūra, atliekamas bendras kraujo, CRB reaktyvinio baltymo bei krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimai. Taip pat paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronaviruso infekcijos.
Dabar šiuos tyrimus turi atlikti šeimos gydytojas, o tepinėlis iš nosiaryklės yra atliekamas mobiliajame patikros punkte.
Sumažėjo krūvis valstybinei poliklinikai
Nauja tvarka labiausiai džiaugėsi Panevėžio miesto poliklinikos vadovas K.Valantinas.
Šiame mieste veikia 18 pirminio lygio gydymų įstaigų, visos jos siųsdavo karščiuojančius pacientus į Karščiavimo kliniką. Kai šios klinikos nebeliko, Panevėžio miesto poliklinikai sumažėjo krūvis.
„Mes turime 30 tūkstančių pacientų, bet aptarnavome visą Panevėžį, turintį daugiau nei 90 tūkstančių gyventoju.
Ne paslaptis, kad privačiai dirbantys šeimos gydytojai stumdavo nuo savęs pacientus, visi jojo ant mūsų pečių“, – skundėsi K.Valantinas.
