Moteris negalėjo sutramdyti ašarų. 89-erių senolis buvo išsekęs, negalėjo ištiesti kojų, o ant kryžkaulio ir abiejų kulnų buvo didžiausios pragulos.
Moteris prisiminė, kaip kartą lankydama tėvą Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje buvo guodžiama slaugytojos: „Žinokite, niekur Alytuje nerasite geresnės priežiūros savo tėvui kaip pas mus.“
Tačiau nuotraukos, kurias moteris padarė nuėmusi tvarsčius nuo garbaus amžiaus vyro pėdų ir kryžkaulio, sukeltų šoką net šaltų nervų žmonėms. Buvo akivaizdu, kad medikai netaikė šiuolaikinių priemonių, skirtų pragulų gydymui.
Nors parvežtas iš ligoninės į namus senolis mirė po kelių parų, tačiau alytiškė nutarė netylėti. Aušra įsitikinusi, kad Alytuje pragulos yra gydomos prieštvaniais metodais – briliantine žaluma ir betadino tirpalu, kuris tik stabdo infekciją.
Priepuolis ištiko namuose
Birželį Aušros tėvas dar vairavo žigulius, turėjo jėgų atvykti į gydymo įstaigą ir pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimus dėl stuburo skausmų. Jis buvo savarankiškas, kasdien telefonu bendravo su dukra.
Tačiau vasarą jo sveikata sušlubavo. Liepos 11-ąją dukra rado namuose parkritusį tėvą. Kai po paros priepuolis pasikartojo, buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai.
Atlikus tyrimus, buvo įtarta šlapimo takų infekcija, vyras buvo gydomas Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės Vidaus ligų skyriuje.
Kilus nusiskundimams dėl skrandžio skausmų, buvo aptikta dvylikapirštės opa, skirtas priešopinis gydymas. Kai C-reaktyvus baltymas, o tai vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių, smarkiai padidėjo, buvo keičiami antibiotikai. Kai mirtinas pavojus praėjo, ligonis pateko į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, buvo vilties, kad jis sustiprės.
Patarė kreiptis į A.Verygą
Tačiau viltis buvo apgaulinga. „Silpnas, daug nesitikėkite, nesiorientuoja aplinkoje“, – tokie medikų žodžiai apie tėvo sveikatą Aušrai kėlė nerimą.
Ji teiravosi, ar tėvui yra skiriama gydomoji mankšta, kineziterapija. Sulaukė atsakymo, kad dabar ne laikas apie tai kalbėti, nes jis yra neadekvatus. Medikai prasitarė Aušrai, kad tėvas yra rišamas prie lovos, esą tai daroma dėl jo saugumo.
„Prašiau slaugytojų, kad tėvą retkarčiais bent sodintų lovoje, nes ilgai gulint sutrinka kraujotaka. Bet man aiškino, kad negalima to daryti, nes jis gali išvirsti“, – pasakojo Aušra.
Ligonio būklė vis blogėjo, jis negalėjo ištiesti kojų, atsirado kontraktūrų. Jis silpo, nepajėgė apsiversti lovoje, drebėjo rankos, jį reikėjo valgydinti.
Alytiškė svarstė, kaip reikės prižiūrėti tėvą, kai jį išleis į namus. Moteris prašė medikų tvarkyti medicininius dokumentus, kad tėvui būtų nustatyti specialieji poreikiai ir skirta slauga. Jai buvo paaiškinta: „Nepriklauso, kreipkitės į Verygą.“
Vėliau medikai nutarė, kad reikia ligoniui skirti neurologo ir psichiatro konsultacijas. Spalio 8-ąją alytiškei pagaliau pavyko pateikti dokumentus Neįgalumo ir nedarbingumo komisijai.
Laukdama, kada galės pasiimti tėvą į namus, ji nupirko funkcinę lovą.
Pamatė sutvarstytas pėdas
Sužinoti tiesą apie tėvo būklę alytiškei trukdė ir pandemija.
„Tik kartą gydytojas man leido aplankyti tėvą Saugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kad įsitikinčiau, kad tėvas yra neadekvatus. Tada pamačiau jo sutvarstytas pėdas“, – tikino moteris.
Jai buvo paaiškinta, kad senolis kišo koją pro lovos groteles, todėl nubrozdino odą.
Spalio 20-ąją ligonis buvo išrašytas į namus. Viena slaugytoja įspėjo Aušrą: „Žinokite, vargsite namie, nes ten pragulos tokios, kad net juoduoja“.
Tai išgirdusi alytiškė sutriko, nes iki tol apie pragulas su ja niekas nekalbėjo. Ji buvo atnešusi į ligoninę specialų čiužinį, apsaugantį nuo pragulų, teiravosi, ar nereikia nupirkti kokių nors papildomų medicinos priemonių. Apie specialius antkulnius ir šiuolaikinius tvarsčius, kurie gelbsti nuo pragulų, jai niekas nesakė.
„Kai nusiunčiau pragulų nuotraukas šeimos gydytojui, jis pašiurpo. Jis surado paliatyvaus gydymo slaugytoją, kuri ateina į namus ir keičia tvarsčius. Pasirodo, poliklinikos specialistai žino, kaip gydyti pragulas, o ligoninė – ne“, – apgailestavo Aušra.
Jai kilo įtarimų, kad Alytuje tai ne vienintelis atvejis, kai artimieji parsiveža ligonį namo su užleistomis pragulomis.
Lankymas buvo ribojamas
Nesakyti tiesos ir nesileisti į kalbas – tokia buvo Alytaus medikų taktika. Todėl Aušrai apmaudu, kad nė vienas gydytojas nepasakė, ko reikia tėvui, nors ji žadėjo viską nupirkti.
Kadangi pacientų lankymas buvo uždraustas dėl pandemijos, ji manė, kad tėvui yra viskas gerai. Jei moteris būtų žinojusi, kad tėvui atsivėrė pragulos, būtų nupirkusi ir nunešusi į ligoninę specialius antkulnius, taip pat šiuolaikinių pleistrų, bet medikai jai aiškino, kad nieko nereikia. Tik epikrizėje jie parašė, kad pragulas reikia gydyti betadino tirpalu, kuris naudojamas plauti žaizdoms kaip antiseptikas.
Betadino tirpalas stabdo infekcijos plitimą, tačiau nepadeda atauginti prarastų audinių dėl pragulų. Tai įmanoma padaryti taikant specialius tvarsčius.
Išvengti pragulų yra pigiau nei jas gydyti
Lietuvoje iki šiol galioja tokia tvarka, kad šiuolaikinius silikoninius tvarsčius Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tada, kai pacientas grįžta su pragulomis iš ligoninės į namus ir jam yra būtinos palaikomojo gydymo paslaugos namuose.
Slaugos skyriuose specialūs tvarsčiai nuo pragulų nėra komensuojami, nes yra brangūs, todėl valstybės parama yra kur kas kuklesnė – vienam ligoniui yra skiriama vos trisdešimt sauskelnių per mėnesį.
Pasitaiko atvejų, kai ligoniui grįžus namo pragulų priežiūra yra užkraunama jo artimiesiems, kurie neturi jokio medicininio išsilavinimo.
Tuo tarpu Skandinavijoje, ypač Švedijoje, Norvegijoje, jau nėra tokių ligoninių, kuriose besigydantiems pacientams išsivystytų pragulų.
Šiose šalyje yra kur kas daugiau dėmesio skiriama pragulų prevencijai, nes gydyti žaizdas yra kur kas brangiau nei stengtis jų išvengti.
Anglijos ligoninėse taikoma tokia praktika, kai atsiradus ant odos paraudimui, o tai yra būsimos pragulos ženklas, yra kviečiama vadinamoji paliatyvinė slaugytoja. Ji yra atsakinga už pragulų prevenciją ir nesvarbu, kokiame ligoninės skyriuje yra gydomas pacientas.
