A.Veryga kreipėsi su prašymu
Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kreipėsi į gyventojus su prašymu, kurį gavo iš organizuojančių ligoninių dėl sudėtingos situacijos, susijusios su pacientų gydymu.
„Prašymas yra susiję su sudėtinga situacija, kuomet užsipildžius pagrindinėms ligoninėms, lengvesnius pacientus tenka guldyti į kitas ligonines, kurios pasirengia ir yra tinkamos kovidiniams pacientams gydyti. Medikų vardu norėčiau paprašyti visų pacientų būti sąmoningais.
Tikrai suprantame, kad nėra patogu atvykus į vieną gydymo įstaigą būti pervežamu kažkur kitur. Ir visi turbūt norite gydytis, kas irgi yra natūralu, suprantama, universitetinėse ligoninėse, bet šitose ligoninėse pagalba yra teikiama tiems pacientams, kuriems yra reikalinga sudėtingiausia pagalba.
Didžioji dalis užsikrėtusių ir sergančių pacientų tikrai gali būti gydomi paprastesnėse gydymo įstaigose“, – tvirtino ministras, prašydamas gyventojų sąmoningumo.
A.Veryga ragino su psichologinėmis ir emocinėmis problemomis dėl karantino susiduriančius žmones prisiminti puslapį pagalbasau.lt, nes karantino režimas, jo teigimu, tęsis dar ne vieną savaitę.
„Karantinas tikrai, matyt, truks dar ne vieną savaitę, ir taip, kaip buvo pavasarį, taip ir dabar, tai sukels nemažai daliai visuomenės iššūkių“, – perspėjo ministras.
Kaukes vaikams atšaukė, bet toliau ragina dėvėti
Nors dėl visuomenėje kilusios nepasitenkinimo dar trečiadienį Vyriausybė atšaukė prievolę kaukes privalomai dėvėti darželinukams, kuriems jau yra šešeri, o taip pat – ir visiems pradinukams, A.Veryga toliau ragina visur, kur tik yra galimybė, būti su veido apsaugos priemonėmis, nes, anot jo, geriau padaryti truputį per daug, nei per mažai.
„Taip buvo padaryta todėl, kad nėra vieningos rekomendacijos nuo kokio amžiaus kaukės turėtų būti privalomos. Bet, nepasant to, kad toks reikalavimas yra panaikintas, vis tik kviesčiau elgtis atsakingai ir tie, kurie galite, yra tikrai daug saugiau ir geriau padaryti truputį per daug, nei per mažai. Kaukes, kur yra galimybė, būtų gerai dėvėti. Tai yra apsauga ne tik tų, kurie dėvi kaukes, bet ir kitų aplink esančių apsauga“, – aiškino jis.
A.Veryga pabrėžė, kad kaukių dėvėjimo prievolės visiems asmenims, bent jau lauko erdvėse, atšaukti neketina.
„Būkime sąmoningi. Tikrai dabar galima rasti labai nesudėtingai prieinamų šaltinių ir mokslininkų komentarų, kad kaukės tikrai nedusina žmonių, medikai su kaukėmis dirba ir visą dieną, nepatirdami kažkokių sveikatos sutrikimų. Visos sąmokslo teorijos apie uždusimus su kauke arba anglies dvideginio kiekius, didėjančius kraujyje...
Galiu tik priminti, kad kaukė nėra kažkoks balionas, iš kurio iškvėpuojame orą, tai yra viso labo filtras“, – aiškino ministras.
Pasisakė dėl priemonių įsigijimo
Medikams skundžiantis, kad nežino, koks yra valstybės rezervas, A.Veryga pasisakė dėl priemonių įsigijimo.
„Ne kartą girdėjome, kad visuomenė nori žinoti, net jei kyla kažkokių sunkumų ar rizikų. Tai mes tikrai neslepiame, tas rizikas įvardijame, jei jų kyla. O ateityje jų kilti gali ne viena. Lietuva absoliučios daugumos priemonių pati nesigamina, jas tenka įsigyti pasaulio rinkose ir nesame apdrausti nuo kažkokių iššūkių ar sunkumų.
Tai, kad yra pasakoma ar informuojama, kad yra grėsmių, nėra ir neturėtų būti pretekstas kelti paniką visuomenėje, kažkokiais būdais prasivardžiuoti, kelti nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Tikrai noriu pakviesti būti susitelkusiems, neturime panikuoti, isterikuoti. Problemas iškilusias sprendžiame, ateityje jų bus ne viena“, – kalbėjo ministras.
Kodėl spalį fiksuota 500 mirčių daugiau nei pernai?
Paklaustas, kodėl šių metų spalį Lietuvoje fiksuota 500 daugiau mirčių nei tuo pačiu metu praėjusiais metais ir ar tai nėra susiję su dėl koronaviruso mažiau prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, A.Veryga tikino, kad vertinti dar anksti.
„Tikrai yra sudėtinga vertinti, ypatingai mėnesinius pokyčius. Aš tą esu ir anksčiau minėjęs, kad mėnesiniai pokyčiai tikrai gali būti labai dideli kelių ar keliolikos metų perspektyvoje. Tie skaičiai labai svyravo ir esant COVID-19. Bet tikrai bendrą metinį mirtingumą, jo pokyčius būtina bus įvertinti.
Gaila, kad mes duomenis turėsime praėjus tam tikram laikui po Naujųjų metų, kai jie bus sutvarkyti, tinkamai apdoroti“, – apgailestavo ministras.
Jis akcentavo, kad kai tik bus gauti duomenys, reikės įvertinti, ar padidėjęs mirčių skaičius siejasi su pačiu koronavirusu, ar sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu.
„Tada bus galima sakyti, ar tai yra pakitęs mirtingumas, susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, ar tai su paties viruso plitimu susiję mirtingumo pokyčiai. Bet šiandien įvertinti juos būtų dar ankstoka“, – svarstė A.Veryga.
Ištirti tik keli šimtai atvejų
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad iš 1553 naujų koronaviruso atvejų ištirti 328, kitų atvejų tyrimai vyksta šiuo metu.
Trečdalis naujų susirgimų – 505 – nustatyti Vilniaus apskrityje, 273 – Kauno, 214 – Klaipėdos, 133 – Panevėžio, 116 – Šiaulių, 95 – Telšių, 77 – Alytaus, 70 – Tauragės, 29 – Marijampolės, 21 – Utenos apskrityse, 20 atvejų kol kas dar nėra priskirta jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.
Iš 328 ištirtų atvejų 124 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos. Plačiau apie naujausius atvejus skaitykite čia.
Mirčių skaičius auga
NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pranešė, kad vakar registruotas net 121 naujas sveikatos priežiūros specialisto susirgimas. Nuo lapkričio pradžios susirgo jau 963 medikai.
Vidutinis mirusiojo nuo koronaviruso amžiaus vidurkis yra 77,8 m. Virusas jau nusinešė 244 gyvybes, bet NVSC atstovė atkreipė dėmesį, kad per lapkritį registruotos net 78 mirtys.
„Kaip matome mirties atvejai kasdien fiksuojami jau dešimtimis, nebe vienetais. Sunku pasakyti, bet siejant su inkubaciniu periodu, su mirties laiku, labai drąsiai galime sakyti, kad būtent Vėlinių laikotarpį mes ne visai sugebėjomi atlaikyti su visomis mūsų rekomendacijomis“, – konstatavo D.Razmuvienė.
Specialistė guodėsi, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai COVID-19 susirgęs žmogus lankose viešose vietose. „Būtų tikrai didžiulis prašymas likti namuose (…) Vieni kitus gerbkime, palaikykime ir padėkime, nekelkime panikos, kur jos šiai dienai dar tikrai nėra“, – į visuomenę kreipėsi D.Razmuvienė.
Židinių išskirti nebegali
Paprašyta išskirti keletą opesnių židinių NVSC atstovė pripažino, kad situacija prasta visur.„Mes galim vardint bet kuriuos globos, slaugos namus, bet kurią gydymo įstaigą ir ten atvejų, protrūkių yra, kurie labai skaitlingi. Taip kad dabartiniu metu įvardinti, kur daugiau susirgusiųjų, yra sudėtingas darbas“, – patikino D.Razmuvienė.
Specialistė atskleidė, kad neištirti epidemiologiniai atvejai kaupiasi, atidedami, nes prioritetas skiriamas vis atsirandančių naujų atvejų ištyrimui.
„Dabar kariuomenė dirbs dviem pamainomis, tai tas darbas paspartės, bet vėl, supraskime, kad atvejų rytoj, ar už šiandieną vėl nebus mažiau, tai pirmiausia reikės tuos didelius skaičius apdoroti ir tik po atsilikusius atvejus bandyti prisivyti“, – pasakojo D.Razmuvienė.
Dėl to, kad epidemiologai nespėjo įvykdyti savo darbų NVSC atstovė ir vėl kaltę vertė visuomenės lengvabūdiškumui. „Visa bėda yra tame, kad mūsų žmonės neįsiklauso į paliepimus. Žinant, kad dabar yra karantino metas ir vėlgi atkreipkime dėmesį, kas darosi tokiuose viešuose prekybiniuose ir kituose centruose“, – piktinosi specialistė.
Kokia situacija ligoninėse?
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 1092 žmonės, 83 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 484 pacientai, 51 žmogui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš 17 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 9,3 tūkstančio. Reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė: 346 iš 662 esamų. Iš 612 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos 202, iš 6,3 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 1,9 tūkstančio.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 29 tūkst. 812 asmenų, 22 tūkst. 382 – tebeserga, 7096 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 244 žmonės, dėl kitų priežasčių – 91 užsikrėtusysis.
