Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, mobilioji tarnyba privalo aplankyti ir prižiūrėti koronavirusu sergančiuosius ir rizikos grupėje esančius pacientus. Todėl šeimos gydytojai turi vykti į COVID-19 sergančių nėščiųjų, 65 metų ar vyresnių, lėtinių ligų turinčių pacientų namus.
Tačiau kai kurie šeimos gydytojai tokią naujovę vertina skeptiškai. Jie mano, kad mobiliosios komandos nepasiteisins, gali būti ir taip, kad po šio sprendimo izoliuotis turės dar daugiau medikų.
Abejojama, ar nauja tarnyba gali padėti koronaviruso infekcija sergantiems ligoniams. Šeimos gydytojai neslepia, kad namie neįmanoma atlikti COVID-19 infekcija sergantiems pacientams rentgeno tyrimų, kurie padėtų įvertinti plaučių būklę, negalima daryti ir kraujo tyrimų, netgi pasiklausyti plaučių, nes būtų pažeistas specialaus kombinezono vientisumas.
Norėdamas išrašyti pacientui siuntimą į ligoninę, šeimos gydytojas turi grįžti į polikliniką, kur galėtų prisijunti prie elektroninės e-sveikatos sistemos.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras tikino, kad karantino akivaizdoje išaiškėjo ne viena spraga gydymo įstaigose. Tai – žmogiškiųjų išteklių trūkumas, nes medikai turi kur kas didesnį pavojų užsikrėsti koronaviruso infekcija.
Lietuvoje jau keli tūkstančiai medikų yra infekuoti, dalis jų serga, o dalis – saviizoliacijoje. Todėl nieko keisto, kai dusulį gydo ausų, gerklės ir nosies ligų gydytojai, dermatovenerologai, nes kiti gydytojai serga.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte, organizuodami mobiliąją tarnybą? – paklausiau Centro poliklinikos vadovo K.Štaro.
– Medikų nuovargis – viena pagrindinių priežasčių, kodėl pirmojo karantino metu COVID-19 infekcija smogė visa jėga tokioms šalims kaip Italija, Prancūzija, Ispanija. Lietuvoje medikai taip pat serga koronaviruso infekcija, ypač vyresnio amžiaus, todėl jų negalima statyti į priešakinę fronto liniją.
Stengiamės jiems leisti dirbti nuotoliniu būdu, o tie, kurie stipresni, turi susitaikyti su didesniu darbo krūviu.
Yra akivaizdžių požymių, kad Lietuvoje gali kilti neprognozuojamų dalykų kaip ir kitose šalyse, kurios kenčia nuo koronaviruso.
Jei šeimos gydytojas turi vykti pas tokį ligonį į namus, kur jam apsirengti? Jei ligonis gyvena daugiabutyje, gal įmanoma specialų kombinezoną apsivilkti laiptinėje. Bet tai nėra saugu, nes laiptine naudojasi ne vienas žmogus.
Yra privačių namų, kur nėra prieangio, vadinasi, gydytojas gali apsivilkti specialiais drabužiais tik lauke.
– Kiek sergančiųjų namuose jau aplankė suburta mobilioji komanda?
– Centro poliklinikoje kasdien daugėja pacientų, kuriuos dėl koronaviruso infekcijos gydytojai turi lankyti namuose. Prieš keletą dienų jų buvo 46. Mobilioji tarnyba, kurią sudaro gydytojas ir slaugytojo padėjėjas, turi mikroautobusą, viena komanda dirba nuo ryto, o kita – popiet. Centro poliklinikoje dirba beveik 300 gydytojų, daugiau nei 400 slaugytojų, tačiau nebuvo tokių medikų, kurie išdrįso prisipažinti, kad patys priklauso rizikos grupei, todėl negali rizikuoti savo sveikata ir vykti pas ligonius, kurie platina koronavirusą.
– Kodėl nesulaukėte pagalbos iš privačių medicinos centrų?
– Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, savivaldybių administracija turi organizuoti mobiliųjų paslaugų teikimą.Vyko ne vienas posėdis. Sutinku, kad privačiam sektoriui galbūt sudėtingiau tai padaryti. Bet buvo keista, kai pasiūlus privačioms klinikoms savaitei deleguoti į tokią mobiliąją tarnybą nors vieną slaugytoją ar slaugytojos padėjėją, sulaukėme atsakymo: „Nenorime, kad užsikrėstų mūsų medikai“.
Sutrikau ir pagalvojau, kodėl valdiškų poliklinikų darbuotojai turi rizikuoti, lankyti pacientus, kurie yra registravęsi privačiuose medicinos centruose.
Dar pavasarį per karantiną paaiškėjo, kad kur kas daugiau koronaviruso infekcija sergančiųjų priima viešasis, o ne privatus medicinos sektorius. Kodėl taip yra? Kodėl turime dirbti už privatininkus? Juk prieš įstatymus esame visi lygūs.
Jei būtina lankyti COVID-19 infekcija sergančius ligonius, privačiai dirbantys medikai taip pat turėtų prisidėti. Tačiau jie to nenori, bet nori, kad jų pacientai būtų aptarnauti.
– Jei namuose sergantį ligonį pradeda varginti dusulys, jis gali išsikviesti greitosios pagalbos medikus. Kam reikalinga mobilioji tarnyba?
– Blogai pasijutę pacientai yra vežami į ligoninių priėmimo skubiosios pagalbos skyrius. Bet paaiškėjus, kad jų gydyti stacionare nereikia, yra paleidžiami į namus. Tai sukelia papildomą krūvį greitosios medicinos pagalbos brigadoms, taip pat ligoninių priėmimo skyrių darbtuotojams.
Mobilioji tarnyba yra svarbi, nes padeda atskirti pacientų srautus.
Mes rėmėmės slaugos klinikos patirtimi. Iki pandemijos jos specialistai lankydavo namie žmones, kurie reikia paliatyvinės slaugos, taip pat sergančius neįgaliuosius.
Prie šios klinikos įsteigėme padalinį, kuris lanko namie COVID-19 infekcija sergančius gyventojus. Yra naudojama speciali medicinos įranga, kai elektroniniu būdu šeimos gydytojui pateikiama informacija apie ligonį, tai įmanoma padaryti tiesiogiai, todėl nuotoliniu būdu įmanoma įvertinti ligonio būklę.
Pirmą kartą pas ligonį vyksta šeimos gydytojas su slaugytoja, ji padeda gydytojui apsivilkti specialiu kombinezonu, užsidėti apsaugos priemones.
O antras vizitas pas pacientą būna be gydytojo, nes vyksta tik slaugytoja. Ji pamatuoja kraujo įsotinimą deguonimi, kūno temperatūrą. Tokia pagalba turi vieną tikslą – skirti laiku gydymą, kad COVID-19 infekcija nesukeltų sunkių komplikacijų.
Tačiau nustačius kvėpavimo nepakankamumą, kai reikia deguonies terapijos, yra būtinas gydymas ligoninėje.
Aišku, ne visus pacientus iškart vežame, yra karščiavimo klinika, kur pacientai yra registruojami, ten paskiriami laboratoriniai bei radiologiniai tyrimai, jeigu patvirtinama, kad yra būtinas stacionarus gydymas, tik tada organizuojamas paciento pervežimas į ligoninę.
Mobiliąją tarnybą įsteigėme remdamiesi Centro poliklinikos resursais, neabejoju, kad ji yra reikalinga.
